Kovo 12, 2021

2006 m. išleistoje knygoje „Aukštosios mokyklos fakultetas Kvietiškyje“ (autoriai Antanas Savukynas ir Nijolė Savukynienė), skirtoje žemės ūkio mokyklos 80-mečiui paminėti, yra dokumento, kuriuo buvo įsteigta Marijampolės apskrityje Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla, kopija. Data – 1926 m. gegužės 1 d. Taigi šiemet minime žemės ūkio specialistų mūsų krašte rengimo 95-metį. Knygoje nurodytas ir iki 2006-ųjų parengtų specialistų skaičius – 10271.

Loreta AKELIENĖ

Mokyklos pavadinimas keitėsi su metais, buvo žemesnioji mokykla, paskui technikumas, aukštesniojo žemės ūkio mokykla, o šiandien tai Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas.
Algimantas Katilius, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, rašė, kad sumanymas įkurti lietuvišką žemės ūkio mokyklą Suvalkijoje atsirado 1905 metais. Jį iš pradžių bandė įgyvendinti grupė kunigų, o vėliau prie sumanymo įgyvendinimo prisidėjo „Žiburio“ ir „Žagrės“ draugijos. Bet kadangi nesugebėta surinkti pakankamai lėšų ir negautas Rusijos imperijos valdžios institucijų leidimas, to padaryti iki Pirmojo pasaulinio karo nepavyko, nors tam tikslui buvo nupirktas Gižų dvaras.

Šiandien situacija kitokia. Ūkininkai nerimauja, kad kaimuose greitai neliks nė vieno žemės ūkio specialisto, turinčio aukštąjį išsilavinimą. Ypač trūksta veterinarų, agronomų, melioracijos specialistų. Vasarį Seimo Pirmininkė susitiko su Vytauto Didžiojo universiteto, kuris turi Žemės ūkio akademiją, vadovybe dėl žemės ūkio specialistų rengimo. Problema tikrai opi.

Dvigubai jubiliejiniai metai

Gyvenimas nestovi vietoje, sustingęs ir visada vienodas jis gali būti tik muziejuje. Su kokiomis mintimis ir kokia situacija pasitinkamas jubiliejus, susitikome pasikalbėti su Marijampolės kolegijos direktore Ale Murauskiene, Verslo ir technologijų fakulteto dekanu Vladu Beržanskiu, Studijų ir karjeros skyriaus vedėja Kristina Miškiniene.

Verslo ir technologijų fakulteto himne skamba žodžiai: „O Kvietiški, senasis Kvietiški,/Saugok mūsų gražiausius metus./ Mes sugrįšim tavęs aplankyti,/ Suvalkijos kampeli brangus.“
Kaipgi galėtų buvusių mokinių ir pedagogų bendruomenė aplankyti savo mokyklą? Jubiliejaus minėjimo senoviškai, kaip tai vykdavo prieš pandemiją, šiemet nebus, o pirmas šventinis 95-mečio akcentas – tarptautinė konferencija, planuojama gegužės 21–22 d. Minėjimą gyvai daryti sudėtinga, pakviesti buvusius mokinius ir pedagogus labai norisi, bet per daug rizikinga. Kolegijos akademinė bendruomenė pasirinko šitokį formatą – konferenciją ir kviečia sudalyvauti visus, kurie džiaugiasi kolegijos pokyčiais, kurie linki jai gero.

Šiandien dar neaišku, ar konferencija bus nuotolinė, ar gal mišraus formato, kai užsienio svečiai atsiųs virtualius pranešimus. Numatyta ir daugiau jubiliejinių priemonių per visus metus, viena iš jų – paroda iš muziejaus fondų, kuri bus eksponuojama tame aukšte, kur įsikūręs Verslo ir technologijų fakultetas.

Beje, šiemet rudenį laukia dar viena šventė – pačios kolegijos 20-metis. Belieka viltis, kad karantino ir pandemijos jau nebus.

Išaugo iš tos šaknies

Marijampolės kolegijoje Žemės ūkio technologijos programa jau keletą metų nepaklausi, ją tesirinkdavo vos 6–7 jaunuoliai, o dėl tiek buvo neracionalu organizuoti studijas. Nuo 2016 m. Žemės ūkio technologijos studijų nesirenka niekas.

Galbūt todėl, kad tokia yra šalies žemės ūkio politika ir toks jaunimo požiūris į žemės ūkį. Taip pat viena iš problemų – norintiems įstoti reikalingas biologijos egzaminas, tai moksleiviams sudaro sunkumų.

„Šiandien pas mus išlikusi agroverslo specializacija. Palikta galimybė rinktis kaip vieną iš Darnaus verslo vadybos programos dalių iš šių variantų: kultūros ir sporto industrijų, sveikatingumo ir grožio verslo, socialinių medijų rinkodaros ir agroverslo. Darnaus verslo vadybos programa pradėta šiais mokslo metais, studijuoja 20 studentų, po metų bus matyti, kokią specializaciją jie pasirinks“, – pasakojo V. Beržanskis.

Kaip galėtų šią padėtį pakeisti pati kolegija? Nelabai kaip. Nes studijų programų paklausą diktuoja verslas, pats gyvenimas. Tiesa, tokių studijų galimybė kolegijoje išsaugota, jei tik atsirastų besidominčių jaunuolių, galima būtų rengimą atnaujinti.

– Nutrūksta žemės ūkio specialistų rengimo linija, nes ir valstybės politika tokia. Mūsų krašte yra keli išskirtiniai ūkininkai, kurie turi infrastruktūrą, tik jie vyresnio amžiaus. Reikia pamainos, bet jaunimo žemės ūkis nepatraukia, jie mato, kaip tėvai sunkiai dirba, o rezultatai nedžiugina. Turėjome gražias tradicijas, specialistus, bet šiandien jaunimui studijuoti žemės ūkio specialybes nėra patrauklu. O mūsų fakultetas – tai ne tik žemės ūkio specialybės. Naujas studijų programas kuriame domėdamiesi, ko reikės verslui. Darnaus verslo vadyba – nauja programa, taip pat atnaujinome transporto logistikos programą, pagal tai, ko reikia verslui. Mes išaugome iš žemės ūkio mokyklos marškinėlių, jau 20 metų turime daug kitų įvairių programų“, – sakė V. Beržanskis.

Šiandien reikia kažką daryti

Direktorė A. Murauskienė kalbėjo, kad net du Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiai buvo skirti žemės ūkio specialistų rengimui.

„Žemės ūkio specialistų reikia, jų stygius juntamas, bet jauni žmonės tiesiog nesirenka šių programų. Tam pakeisti reikėtų politinių sprendimų ir ministerijos pastangų. Gal patraukti jaunimą padėtų papildomos išmokos, gal reikia mažinti praeinamąjį balą ar įvesti motyvacinį testą, kad palengvintų įstojimą. Tenka pripažinti, kad ir stiprios profesinio orientavimo sistemos visoje šalyje nėra“, – sakė direktorė.

Pavyzdys galėtų būti Informacinių technologijų ir kibernetinės saugos programa. Specialistų poreikis yra, bet stojimo nelabai buvo, tad pernai Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė kiekvienam įstojusiam 200 eurų stipendiją kas mėnesį, ir įstojo dvigubai daugiau studentų. Stipendija buvo skirta tik regioninėms kolegijoms, turint planą, kad šie specialistai liks dirbti regionuose.

Deja, Žemės ūkio ministerija nerodo skatinimo pavyzdžių. Specialistų poreikis akivaizdus, jų paruošimo kaina didelė, taigi finansinė paskata labai tiktų. Galbūt tai galėtų būti ir išmoka jauniems ūkininkams įsitvirtinti baigus studijas. Jei būtų sisteminga politika, tai ir rezultatai matytųsi, mano K. Miškinienė.

Kolegija džiaugiasi gavusi labai gerus užsienio studentų įvertinimus. Studentės iš Turkijos, ko gero, vienintelę iš šalies aukštųjų mokyklų įvertino 100 balų. Šiandien trys turkės vėl studijuoja Verslo anglų kalbos ir komunikacijos studijų programą, šiomis dienomis laukiama ir vaikinuko, kuris atvyksta atlikti praktiką.

Marijampolės kolegija išgyvena sunkų laiką, bet pokyčiai geri – auga bendruomeniškumas, sutelktumas, matyti bendruomenės branda, vyksta pokyčiai, juntamas noras remtis bendromis vertybėmis, o komandinis darbas sutelkia.