Dažnas darbuotojas, radęs geresnį darbo pasiūlymą ar tiesiog nusprendęs kardinaliai keisti karjeros kryptį, susiduria su viena nemalonia kliūtimi – įstatyme numatytu įspėjimo terminu. Liaudyje tai vis dar dažnai vadinama „atidirbimu“, nors teisiškai tai yra tiesiog laikotarpis, per kurį abi šalys turi pasiruošti darbo santykių nutraukimui. Daugeliui kyla klausimas: ar tikrai privaloma laukti beveik mėnesį, kai naujas darbdavys spaudžia pradėti dirbti „jau vakar“? Teisinė praktika rodo, kad nors Darbo kodeksas numato standartines taisykles, egzistuoja ne viena išimtis ir strategija, leidžianti šį procesą pagreitinti. Tiesa, advokatai įspėja, kad sėkmė priklauso ne tik nuo įstatymo raidės, bet ir nuo derybinių įgūdžių bei konkrečios situacijos.
Standartinė taisyklė: 20 kalendorinių dienų
Prieš ieškant būdų, kaip apeiti sistemą, būtina suprasti, kas yra numatyta baziniame scenarijuje. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Svarbu pabrėžti, kad skaičiuojamos ne darbo, o kalendorinės dienos. Tai reiškia, kad į šį terminą įeina ir savaitgaliai, ir šventinės dienos.
Šis terminas nėra sugalvotas tam, kad nubaustų išeinantįjį. Jo tikslas – užtikrinti verslo tęstinumą. Per šį laikotarpį darbdavys turi surasti pamainą, o išeinantis darbuotojas – perduoti darbus, grąžinti įmonei priklausantį turtą ir užbaigti skubius projektus. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai darbuotojo motyvacija yra kritusi, o jo buvimas darbe tampa tik formalumu, nenešančiu naudos nei vienai pusei.
Greičiausias būdas: šalių susitarimas
Advokatai vieningai sutaria, kad pats efektyviausias, greičiausias ir mažiausiai konfliktų keliantis būdas išeiti iš darbo neatidirbant viso termino – tai darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (Darbo kodekso 54 straipsnis). Nors įstatymas numato 20 dienų terminą vienašališkam nutraukimui, jis nedraudžia šalims susitarti dėl bet kurios kitos datos.
Jei darbdavys sutinka, darbo sutartis gali būti nutraukta kad ir tą pačią dieną, kai pateikiamas prašymas. Sėkmė čia priklauso nuo kelių faktorių:
- Santykių su vadovu: Jei santykiai geri, darbdavys dažnai linkęs nusileisti ir „paleisti“ darbuotoją anksčiau.
- Darbo pobūdžio: Jei jūsų pozicija nereikalauja ilgo darbų perdavimo (pvz., nekvalifikuotas darbas arba projektai jau užbaigti), darbdaviui nėra prasmės mokėti atlyginimą už laiką, kai realiai nedirbate pilnu pajėgumu.
- Pasiūlymo pateikimo: Prašyme rekomenduojama rašyti: „Prašau atleisti mane iš darbo šalių susitarimu nuo [konkreti data]“.
Svarbios priežastys: kada įstatymas yra jūsų pusėje
Jei susitarti gražiuoju nepavyksta, o darbdavys principingai reikalauja atidirbti visas 20 dienų, verta pasitikrinti, ar jūsų situacija nepatenka į „svarbių priežasčių“ kategoriją. Darbo kodekso 56 straipsnis numato atvejus, kai darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju įspėjimo terminas sutrumpėja iki 5 darbo dienų.
Sveikatos problemos ir neįgalumas
Viena dažniausių svarių priežasčių – darbuotojo liga ar neįgalumas, trukdantys tinkamai atlikti darbo funkcijas. Tam, kad pasinaudotumėte šia išimtimi, neužtenka tiesiog pasakyti, kad jaučiatės blogai. Būtina pateikti sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kurioje nurodoma, kad negalite dirbti sutarto darbo.
Pensinis amžius
Darbuotojai, kurie jau yra įgiję teisę į visą senatvės pensiją arba gauna netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, taip pat turi privilegiją išeiti iš darbo įspėję darbdavį tik prieš 5 darbo dienas. Svarbu pažymėti, kad šia teise galima pasinaudoti, net jei dirbote būdamas pensininku keletą metų – įstatymas neriboja šios teisės laike tik tikruoju pensijos atsiradimo momentu.
Šeimyninės aplinkybės
Nors tai pasitaiko rečiau, teisininkai primena, kad svarbia priežastimi gali būti pripažintas ir būtinumas slaugyti šeimos narį (vaiką, tėvus, sutuoktinį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis. Tokiu atveju taip pat taikomas sutrumpintas 5 darbo dienų įspėjimo terminas.
Bandomasis laikotarpis – auksinė proga
Daugelis darbuotojų pamiršta, kad bandomasis laikotarpis galioja abiem kryptimis. Jis skirtas ne tik darbdaviui įvertinti darbuotoją, bet ir darbuotojui įsivertinti, ar jam tinka darbo vieta. Jei vis dar esate bandomajame laikotarpyje, jums negalioja 20 dienų taisyklė.
Norint nutraukti darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu, darbdavį raštu reikia įspėti tik prieš 3 darbo dienas. Tai viena paprasčiausių ir greičiausių procedūrų, kuriai nereikia jokių papildomų pasiteisinimų ar derybų.
Išėjimas dėl darbdavio kaltės
Tai – pati aštriausia ir konfliktinė situacija, tačiau ji suteikia darbuotojui daugiausiai svertų. Jei darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų, darbuotojas gali nutraukti sutartį pagal 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su prastovomis arba nemokamu atlyginimu.
Pavyzdžiui, jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip 30 dienų iš eilės nevykdo kitų įsipareigojimų (pvz., neužtikrina saugių darbo sąlygų), darbuotojas gali reikalauti atleidimo su 5 darbo dienų įspėjimu. Dar daugiau – tokiais atvejais darbuotojui priklauso ne tik atlyginimas už dirbtą laiką ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet ir dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.
Atostogų panaudojimas vietoje darbo
Jei neturite teisinių svertų sutrumpinti terminą, o darbdavys nesileidžia į kalbas, egzistuoja „pilkoji zona“ – atostogos. Jūs turite teisę prašyti suteikti sukauptas kasmetines atostogas, o atostogų pabaigos dieną laikyti atleidimo iš darbo diena.
Nors darbdavys turi teisę atsisakyti suteikti atostogas ne pagal grafiką, dažnu atveju tai yra naudinga abiem pusėms. Darbuotojas fiziškai neina į darbą, o darbdaviui nereikia mokėti kompensacijos už nepanaudotas atostogas atleidimo dieną (nes jos išnaudojamos). Tačiau svarbu suprasti: juridiškai darbo santykiai nutrūksta tik paskutinę atostogų dieną, tad įsidarbinti kitoje vietoje pilnu etatu gali būti keblu dėl darbo laiko ribojimų, nebent naujasis darbdavys sutinka įforminti jus, pavyzdžiui, 0,5 etato iki kol baigsis oficialus terminas senoje vietoje.
Biudžetinis „triukas“ – nedarbingumas
Advokatai pastebi, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai, pateikę prašymą išeiti iš darbo, staiga „suserga“. Nedarbingumo metu įspėjimo terminas nėra stabdomas. Tai reiškia, kad tos 20 dienų tiksi, net jei jūs gulite lovoje su temperatūra. Jei turite realių sveikatos problemų, tai yra teisėtas būdas neatvykti į darbą įspėjimo laikotarpiu. Tačiau piktnaudžiauti tuo nerekomenduojama – „Sodra“ ir darbdavys gali inicijuoti patikrinimą, o simuliacijos atveju gresia rimti nemalonumai.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai
Advokato praktikoje dažnai kartojasi tie patys klausimai, susiję su išėjimo procesu. Štai atsakymai į populiariausius iš jų:
1. Ar galiu tiesiog neateiti į darbą tas 20 dienų?
Teisiškai – ne. Neatvykimas be pateisinamos priežasties yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Darbdavys gali jus atleisti už pravaikštas (o tai bus įrašyta „Sodros“ duomenyse ir gali pakenkti reputacijai). Be to, teoriškai darbdavys gali reikalauti atlyginti žalą, jei dėl jūsų neatvykimo įmonė patyrė tiesioginių nuostolių (pvz., sustojo gamyba).
2. Ar įspėjimo terminas prasideda nuo prašymo pateikimo dienos?
Terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prašymo įteikimo. Pavyzdžiui, jei prašymą pateikėte kovo 1 d., 20 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo kovo 2 d.
3. Ar gali darbdavys mane priversti atidirbti ilgiau nei 20 dienų?
Ne, negali. Net jei nerastas pamainos darbuotojas, po 20 kalendorinių dienų darbo sutartis nutrūksta. Jei darbdavys atsisako jus atleisti, galite kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kuri pripažins atleidimą teisėtu ir priteis kompensacijas.
4. Ką daryti, jei pats susirasiu sau pamainą?
Tai nėra teisinis reikalavimas, bet tai stiprus derybinis svertas. Jei atvesite kompetentingą žmogų į savo vietą, darbdavys greičiausiai sutiks išleisti jus anksčiau šalių susitarimu, nes pagrindinė kliūtis (darbuotojo trūkumas) bus pašalinta.
Derybų strategija ir pasiruošimas pokalbiui
Galiausiai, sėkmingas išėjimas iš darbo be ilgo laukimo dažniausiai priklauso nuo jūsų diplomatijos. Advokatai rekomenduoja pokalbiui su vadovu ruoštis atsakingai. Prieš pateikdami prašymą, paruoškite trumpą darbų perdavimo planą. Parodykite vadovui, kad per, tarkime, 5 dienas galite padaryti tai, kam paprastai reikėtų dviejų savaičių: uždaryti sąskaitas, perduoti slaptažodžius, apmokyti kolegą. Kai darbdavys mato konstruktyvų požiūrį ir supranta, kad verslas nenukentės, jis neturi jokio intereso laikyti nemotyvuotą darbuotoją darbo vietoje.
Atminkite, kad darbo santykiai yra paremti abipusiais interesais. Jei jūsų išėjimas nesukelia chaoso, dauguma darbdavių sutiks pasirašyti susitarimą dėl sutarties nutraukimo jums patogią dieną. Tačiau jei nuspręsite tiesiog „trenkti durimis“, teisė bus darbdavio pusėje, o finansinės bei reputacinės pasekmės gali persekioti ir ieškant kito darbo.
