Netikėta liga gali sujaukti ne tik asmeninius planus, bet ir finansinį stabilumą. Susirgus ar slaugant šeimos narį, darbuotojams kyla daugybė klausimų: nuo to, kaip teisingai įforminti nedarbingumą, iki to, kada tiksliai į banko sąskaitą įkris priklausanti išmoka. Nors sistema Lietuvoje yra skaitmenizuota ir veikia gana sklandžiai, biurokratiniai niuansai vis dar sukelia nerimo, ypač kai pinigų laukiama skubiai. Svarbu žinoti, kad vadinamasis „biuletenis“ nėra automatinis procesas – tam, kad gautumėte išmoką laiku, reikia atlikti kelis konkrečius žingsnius ir suprasti, kaip skaičiuojami terminai.
Pirmieji veiksmai susirgus: kreipimasis į gydytoją
Pats svarbiausias žingsnis, kurį privalote atlikti pajutę ligos simptomus – nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Lietuvoje galioja griežta taisyklė: nedarbingumo pažymėjimas (elektroninis dokumentas, kurį sistema atpažįsta kaip EP-01) išduodamas nuo tos dienos, kai kreipėtės į gydytoją. Atgaline data biuletenis išduodamas tik išimtiniais atvejais ir dažniausiai reikalauja gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) sprendimo, todėl delsimas gali kainuoti neapmokėtas dienas.
Šiuo metu didžioji dalis pirminių konsultacijų, ypač esant peršalimo simptomams, gali vykti nuotoliniu būdu. Susisiekus su šeimos gydytoju telefonu, jis įvertina būklę ir sistemoje suformuoja elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Jums nereikia niekur vykti fiziškai, nebent gydytojas nusprendžia, kad būtina apžiūra. Svarbu pasitikrinti, ar gydytojas tikrai atidarė nedarbingumą ir kokiam laikotarpiui – tai galite padaryti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams arba E-sveikatos sistemoje.
Darbdavio informavimas ir pareigos
Gavus gydytojo patvirtinimą apie nedarbingumą, antrasis privalomas žingsnis yra darbdavio informavimas. Nors „Sodra“ automatiškai gauna duomenis apie išduotą pažymėjimą, jūsų darbdavys šios informacijos realiuoju laiku gali nepastebėti. Pagal Darbo kodeksą ir įmonės vidaus tvarkos taisykles, darbuotojas privalo kuo skubiau pranešti vadovui ar personalo skyriui apie savo neatvykimą.
Darbdavys atlieka kritinį vaidmenį išmokos skyrimo procese. Pasibaigus jūsų ligos periodui (arba pasibaigus pirmajam 14 dienų laikotarpiui, jei liga tęsiasi ilgai), darbdavys privalo „Sodrai“ pateikti NP-SD pranešimą. Tai dokumentas, kuriame nurodomas jūsų darbo grafikas ir apskaičiuojama išmoka už pirmąsias dvi ligos dienas (jei jos sutampa su darbo grafiku). Kol darbdavys nepateikia šio pranešimo, „Sodra“ negali pradėti savo dalies skaičiavimo ir išmokėjimo proceso.
Kas ir kiek moka: pinigų dalybos tarp darbdavio ir „Sodros“
Ligos išmoka nėra mokama iš vieno šaltinio. Lietuvoje galiojanti sistema numato atsakomybės pasidalijimą:
- Už pirmąsias 2 ligos dienas moka darbdavys. Svarbu pažymėti, kad darbdavys moka tik už tas dienas, kurios pagal jūsų grafiką turėjo būti darbo dienos. Išmokos dydis negali būti mažesnis nei 62,06 proc. ir ne didesnis nei 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslus procentas priklauso nuo įmonės vidaus politikos ar kolektyvinės sutarties.
- Nuo 3-iosios ligos dienos estafetę perima „Sodra“. Valstybinio socialinio draudimo fondas moka 62,06 proc. dydžio išmoką nuo jūsų kompensuojamojo uždarbio. Ši išmoka mokama už darbo dienas pagal kalendorių (t.y., taikant 5 darbo dienų savaitę), nebent dirbate pagal suminę darbo laiko apskaitą – tuomet skaičiavimo metodika gali šiek tiek skirtis.
Svarbu suprasti, kad „Sodra“ skaičiuoja ne nuo jūsų paskutinio mėnesio atlyginimo, bet nuo uždarbio vidurkio, gauto per 3 paeiliui einančius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki ligos pradžios. Pavyzdžiui, jei susirgote gegužę, bus vertinamos jūsų pajamos, gautos sausio, vasario ir kovo mėnesiais.
Būtina sąlyga: prašymas ligos išmokai gauti
Dauguma darbuotojų mano, kad biuletenis automatiškai garantuoja pinigus sąskaitoje. Tačiau be galiojančio prašymo „Sodra“ pinigų pervesti negali. Geroji žinia ta, kad šį prašymą užtenka pateikti vieną kartą gyvenime.
Jei niekada anksčiau nesate sirgę arba nesate teikę prašymo, tai turite padaryti per asmeninę „Sodros“ paskyrą. Prašymas yra neterminuotas – tai reiškia, kad jį užpildžius, jis galios visiems ateities ligos atvejams. Formoje (dažniausiai tai GPS1 forma) tiesiog nurodote savo banko sąskaitą, į kurią norite gauti išmokas. Jei sąskaitą pakeitėte, nepamirškite atnaujinti duomenų sistemoje, kitaip pinigai gali „pakrikti“ arba grįžti atgal į fondą.
Kada pervedami pinigai: terminai ir procesai
Tai yra dažniausiai darbuotojams kylantis klausimas. Pinigų pervedimo laikas priklauso ne tik nuo jūsų pasveikimo datos, bet ir nuo dokumentų pateikimo greičio. Procesas vyksta tokia tvarka:
- Nedarbingumo pabaiga: Pirmiausia turi pasibaigti nedarbingumo laikotarpis. Jei sergate ilgai, gydytojas biuletenį gali tęsti, išduodamas naują. Tokiu atveju išmoka gali būti mokama dalimis už jau pasibaigusius periodus.
- Sprendimo priėmimas: Kai „Sodra“ gauna visus reikalingus duomenis (elektroninį gydytojo pažymėjimą ir darbdavio NP-SD pranešimą), sprendimas dėl išmokos skyrimo turi būti priimtas per 10 darbo dienų.
- Pinigų pervedimas: Priėmus sprendimą, pinigai į asmeninę sąskaitą pervedami per 7 darbo dienas.
Realybėje, jei visi dokumentai pateikti tvarkingai ir darbdavys nevėluoja, pinigai dažniausiai pasiekia gavėją greičiau – neretai per kelias dienas po sprendimo priėmimo. Tačiau oficialus maksimalus terminas (10 + 7 darbo dienos) yra tas laiko tarpas, kurį reikėtų turėti omenyje planuojant finansus. Išmokos už praėjusį mėnesį dažniausiai pradedamos mokėti kito mėnesio pradžioje arba viduryje.
Slaugant šeimos narį: esminiai skirtumai
Jei biuletenis imamas ne dėl savo ligos, o sergančiam vaikui ar kitam šeimos nariui slaugyti, taisyklės šiek tiek keičiasi.
Pirmiausia, slaugos atveju išmoką nuo pirmosios dienos moka „Sodra“. Darbdavys už dvi pirmąsias dienas nemoka. Išmokos dydis taip pat yra palankesnis – jis siekia 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (atskaičius mokesčius tai sudaro didesnę dalį „į rankas“ gaunamo atlyginimo nei įprastos ligos atveju).
Tačiau egzistuoja laiko apribojimai. Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (tam tikrais sunkios ligos atvejais terminai ilgesni). Slaugant suaugusį šeimos narį, apmokamas terminas yra dar trumpesnis – paprastai iki 7 kalendorinių dienų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima būti atleistam iš darbo turint nedarbingumo pažymėjimą?
Pagal Darbo kodeksą, darbdavys negali inicijuoti atleidimo, kol darbuotojas yra laikinai nedarbingas (išskyrus tam tikras išimtis, pvz., visiškas įmonės likvidavimas ar terminuotos sutarties pabaiga). Tačiau pats darbuotojas prašymą išeiti iš darbo gali pateikti ir sirgdamas.
Ką daryti, jei susirgau atostogų metu?
Jei susirgote kasmetinių atostogų metu ir gydytojas išdavė nedarbingumo pažymėjimą, jūsų atostogos yra pertraukiamos. Nepanaudotos atostogų dienos perkeliamos į kitą laiką arba pratęsiamos iškart po ligos (sutarus su darbdaviu). Už ligos dienas mokama įprasta ligos išmoka.
Ar ligos išmokai taikomi „lubos“ ir „grindys“?
Taip. Egzistuoja minimali ir maksimali ligos išmoka. Minimali išmoka skaičiuojama nuo minimalios mėnesinės algos, tad net ir mažai uždirbantys gaus tam tikrą garantuotą sumą. Tuo tarpu maksimali išmoka yra apribota dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių dydžiu (VDU), galiojusiu užpraeitą ketvirtį. Tai reiškia, kad labai dideles pajamas gaunantys asmenys gaus išmoką tik iki nustatytos ribos.
Ar galiu keliauti turėdamas biuletenį?
Nedarbingumo metu privaloma laikytis gydytojo nustatyto režimo. Jei gydytojas nurodė gulimą režimą ar ribotą judėjimą, kelionės (ypač į užsienį) gali būti traktuojamos kaip režimo pažeidimas. „Sodra“ turi teisę patikrinti, ar laikomasi taisyklių, o nustačius pažeidimus – nemokėti išmokos.
Veiksmai vėluojant išmokai: kur kreiptis?
Jei praėjo visi nurodyti terminai (17 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo), o pinigų sąskaitoje vis dar nėra, panikuoti neverta, tačiau veikti reikia. Dažniausia vėlavimo priežastis – darbdavys nepateikė NP-SD pranešimo. Prisijunkite prie savo „Sodros“ paskyros ir skiltyje „Mano išmokos“ arba „Ligos išmokos“ patikrinkite statusą. Jei matote, kad trūksta darbdavio duomenų, kreipkitės tiesiogiai į savo darbovietės buhalteriją ar vadovą su priminimu.
Kita dažna priežastis – sistemoje nenurodyta arba klaidinga banko sąskaita. Patikrinkite savo profilio nustatymus. Jei viskas atrodo teisinga, o išmokos nėra, rekomenduojama skambinti bendruoju „Sodros“ informacijos telefonu arba pateikti elektroninį paklausimą per sistemą. Atminkite, kad ligos išmoka senaties terminą turi – kreiptis dėl jos skyrimo galima ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos, todėl visiškai ignoruoti situacijos nereikėtų.
