Pastarieji keleri metai Lietuvos gyventojams buvo tikras finansinio atsparumo išbandymas, tačiau ekonomistai ir finansų analitikai siunčia signalą, kad atsipalaiduoti dar per anksti. Nors infliacijos tempai lėtėja, o energijos kainos stabilizuojasi, horizonte kaupiasi nauji debesys, susiję su mokestinės aplinkos pokyčiais, ilgalaikiu palūkanų normų poveikiu bei strateginiais valstybės sprendimais, diktuojamais geopolitinės situacijos. Finansinis raštingumas ir gebėjimas prognozuoti savo asmeninio biudžeto srautus tampa nebe prabanga, o būtinybe, norint išvengti skaudžių smūgių piniginei artimiausiu metu. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime esmines sritis, kuriose ekspertai prognozuoja didžiausius pokyčius, ir pateiksime įžvalgų, kaip šioms permainoms pasiruošti.
Mokesčių reformos šešėlis ir savarankiškai dirbantys asmenys
Viena iš karščiausių temų, kuri neabejotinai palies didelę dalį gyventojų, yra planuojami ir jau įgyvendinami mokesčių sistemos pakeitimai. Ekspertai įspėja, kad valstybės poreikis didinti gynybos finansavimą bei subalansuoti biudžetą neišvengiamai lems didesnę mokestinę naštą. Ypač didelis dėmesys krypsta į individualią veiklą vykdančius asmenis. Iki šiol ši grupė mėgavosi santykinai mažesniais tarifais nei dirbantieji pagal darbo sutartis, tačiau tendencijos rodo, kad šis atotrūkis bus mažinamas.
Planuojami pokyčiai apima:
- Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų peržiūrą: Siūloma laipsniškai didinti mokesčio tarifą didesnes pajamas gaunantiems individualios veiklos vykdytojams, priartinant jį prie darbo santykių apmokestinimo lygio.
- Sodros įmokų bazės plėtimą: Tai reiškia, kad socialinio draudimo mokesčiai gali būti skaičiuojami nuo didesnės pajamų dalies, kas tiesiogiai sumažintų „į rankas” gaunamą sumą.
- Nekilnojamojo turto (NT) mokestis: Nors diskusijos dėl visuotinio NT mokesčio vis dar kelia aistras Seime, analitikai sutaria, kad anksčiau ar vėliau šis mokestis palies platesnį ratą žmonių, ne tik prabangaus būsto savininkus.
Šie pokyčiai reiškia, kad laisvai samdomi specialistai, smulkieji verslininkai ir kiti savarankiškai dirbantys asmenys privalo peržiūrėti savo paslaugų įkainius. Norint išlaikyti tą patį pajamų lygį, tikėtina, teks kelti kainas galutiniam vartotojui, kas gali sukelti grandininę reakciją paslaugų sektoriuje.
Palūkanų normų poveikis: ar blogiausia jau praeityje?
Europos Centriniam Bankui (ECB) agresyviai kovojant su infliacija, EURIBOR rodikliai pasiekė aukštumas, kokių nematėme daugiau nei dešimtmetį. Nors rinkose jaučiamas atsargus optimizmas dėl palūkanų normų mažinimo ciklo pradžios, ekspertai įspėja nesitikėti staigaus grįžimo į nulinių palūkanų erą.
Daugybė Lietuvos namų ūkių turi būsto paskolas su kintamomis palūkanomis. Padidėjusios įmokos jau dabar „suvalgo” ženklią dalį šeimos biudžeto, kuri anksčiau būdavo skiriama vartojimui ar taupymui. Analitikai pabrėžia keletą svarbių aspektų:
- Inercija: Net jei bazinės palūkanų normos pradedamos mažinti, poveikis gyventojų įmokoms pasijaučia ne iš karto – tai priklauso nuo palūkanų perskaičiavimo laikotarpio (dažniausiai kas 3 arba 6 mėnesius).
- Vartojimo mažėjimas: Didesnės paskolų įmokos reiškia mažiau pinigų kitoms prekėms ir paslaugoms. Tai stabdo ekonomiką ir gali lemti lėtesnį atlyginimų augimą tam tikruose sektoriuose.
- Refinansavimo galimybės: Dabar yra tinkamas laikas peržiūrėti sutartis su bankais. Kai kurios kredito įstaigos, norėdamos išlaikyti klientus, gali pasiūlyti mažesnes maržas, todėl aktyvus domėjimasis savo paskolos sąlygomis gali padėti sutaupyti.
Akcizai kurui ir „Žaliojo kurso” kaina
Kitas svarbus aspektas, tiesiogiai paliesiantis kiekvieno kišenę – tai aplinkosauginių mokesčių didinimas. Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, įgyvendina „Žaliojo kurso” strategiją. Tai reiškia, kad taršus kuras privalo brangti, skatinant gyventojus ir verslą rinktis tvaresnes alternatyvas.
Nuo 2024-ųjų ir vėlesniais metais numatomas akcizų didinimas dyzelinui, gazoliams ir kitam iškastiniam kurui. Taip pat įvedama CO2 dedamoji. Tai turi dvigubą efektą:
Pirma, tiesiogiai brangsta kelionės nuosavu automobiliu, ypač senesnės gamybos dyzelinėmis transporto priemonėmis, kurios Lietuvoje vis dar dominuoja. Antra, ir tai yra dar svarbiau, brangsta logistika. Kadangi beveik visos prekės į parduotuves atkeliauja kelių transportu, kuro kainų kilimas neišvengiamai atsispindi maisto produktų, statybinių medžiagų ir kitų kasdienių prekių kainose. Ekspertai pataria, kad planuojant ilgalaikį šeimos biudžetą, būtina įsivertinti transporto išlaidas ir, esant galimybei, svarstyti apie ekonomiškesnes transporto priemones.
Maisto kainų paradoksas ir paslaugų brangimas
Nors žaliavų kainos pasaulinėse rinkose stabilizuojasi, Lietuvos pirkėjai parduotuvėse drastiško kainų kritimo nemato. Ekonomistai tai vadina „lipnių kainų” efektu. Verslas, patyręs kaštų šuolį dėl energijos ir atlyginimų didinimo, neskuba mažinti kainų, siekdamas atstatyti pelningumo rodiklius ir sukaupti rezervą ateičiai.
Tačiau didžiausias kainų augimas prognozuojamas ne prekių, o paslaugų sektoriuje. Kirpyklos, autoservisai, remonto paslaugos, sveikatingumo centrai – visa tai brangsta sparčiau nei prekės. Pagrindinė priežastis yra darbo užmokesčio augimas. Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas tiesiogiai veikia paslaugų savikainą, nes šiame sektoriuje didžiąją dalį sąnaudų sudaro būtent darbuotojų atlyginimai. Vartotojams tai reiškia, kad už tą patį gyvenimo kokybės lygį teks mokėti daugiau, net jei infliacijos rodikliai oficialiai atrodys maži.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Reaguodami į skaitytojų nerimą dėl ekonominių prognozių, atrinkome dažniausiai užduodamus klausimus ir paprašėme finansų ekspertų trumpų atsakymų.
- Ar verta dabar fiksuoti būsto paskolos palūkanas?
Dauguma ekspertų teigia, kad šiuo metu fiksuoti palūkanas gali būti nenaudinga, nes rinkos tikisi palūkanų normų mažėjimo artimiausioje ateityje. Fiksuojant dabar, rizikuojate „užsirakinti” ties aukščiausiu tašku. - Kaip apsaugoti santaupas nuo infliacijos?
Laikyti pinigus tiesiog sąskaitoje – neefektyvu. Saugi alternatyva yra terminuotieji indėliai arba Vyriausybės taupymo lakštai, kurie šiuo metu siūlo gana patrauklią grąžą be didelės rizikos. - Ar dyzelinių automobilių savininkams gresia papildomi mokesčiai?
Taip, ilgalaikėje perspektyvoje taršos mokesčiai ir kuro akcizai dyzeliniams automobiliams tik didės. Tai valstybės strategija skatinti parko atsinaujinimą. - Ar numatomas maisto kainų mažėjimas?
Žymaus pigimo tikėtis neverta. Kainos gali stabilizuotis arba augti lėčiau, tačiau grįžimo į 2020 metų kainų lygį ekonomistai neprognozuoja dėl išaugusių gamybos ir logistikos kaštų.
Finansinės higienos svarba ir atsakingas skolinimasis
Atsižvelgiant į visus išvardytus rizikos faktorius, ekspertai vieningai sutaria: geriausias būdas pasiruošti pokyčiams yra griežta finansinė disciplina. Laikai, kai buvo galima lengvabūdiškai žiūrėti į smulkias išlaidas, baigėsi. Dabar kiekvienas namų ūkis turėtų atlikti savo „finansinį auditą”.
Pirmasis žingsnis yra finansinės pagalvės suformavimas arba papildymas. Rekomenduojama turėti sumą, lygią bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumai. Tai apsauga ne tik nuo netikėto darbo praradimo, bet ir nuo staigaus palūkanų ar kainų šuolio. Jei neturite santaupų, bet kokie ekonominiai svyravimai gali priversti skolintis nepalankiomis sąlygomis (pvz., greitieji kreditai), o tai veda į ilgalaikę finansinę duobę.
Antrasis aspektas – atsakingas požiūris į naujus įsipareigojimus. Prieš imant vartojimo paskolą automobiliui ar brangiai buitinei technikai, būtina įsivertinti, kaip įmokos atrodytų pesimistinio scenarijaus atveju (pvz., jei pajamos sumažėtų 10-20 proc.). Ekspertai taip pat pataria investuoti į savo kvalifikacijos kėlimą. Darbo rinkai keičiantis, gebėjimas adaptuotis ir kurti didesnę pridėtinę vertę yra geriausia apsauga nuo infliacijos, nes tai tiesiogiai koreliuoja su pajamų augimo galimybėmis.
Apibendrinant situaciją, nors tiesioginės krizės ženklų nėra, gyvename padidinto neapibrėžtumo laikotarpiu. Mokesčių reformos, energetikos transformacija ir globalūs ekonominiai procesai neišvengiamai koreguos mūsų perkamąją galią. Laimės tie, kurie ne ignoruos šiuos signalus, o pradės ruoštis jau šiandien – optimizuodami išlaidas, diversifikuodami pajamas ir priimdami racionalius, o ne emocijomis grįstus finansinius sprendimus.
