Daugelis iš mūsų, išgirdę žodį „gintaras“, iškart įsivaizduojame šiltus, medaus atspalvio gabalėlius, kuriuos jūra išmeta į Baltijos pakrantę. Tačiau gamta yra kur kas paslaptingesnė ir įvairesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Egzistuoja terminas „juodasis gintaras“, kuris neretai suklaidina net ir patyrusius brangakmenių mylėtojus. Nors vizualiai jis gali priminti tamsų, nepermatomą gintarą ir pasižymi panašiomis fizinėmis savybėmis, pavyzdžiui, lengvumu ir šiluma liečiant, geologiniu požiūriu tai yra visai kita medžiaga. Šis paslaptingas juodas akmuo moksliškai vadinamas gagatu. Tai nėra suakmenėję spygliuočių sakai, kaip mums įprastas Baltijos gintaras, o ypatingos rūšies suakmenėjusi mediena, kuri per milijonus metų virto tankia, poliruojama anglimi. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime, kas yra gagatas, kodėl jis šimtmečius buvo laikomas magišku apsauginiu akmeniu ir kaip jį atskirti nuo pigių klastočių.
Geologinė kilmė: kaip gimsta gagatas?
Kad suprastumėme, kuo gagatas skiriasi nuo tradicinio gintaro, pirmiausia turime pažvelgti į jo atsiradimo istoriją, siekiančią Juros periodą. Prieš maždaug 180 milijonų metų, kai Žemėje karaliavo dinozaurai, didžiuliai araukarijų (senovinių spygliuočių medžių) miškai augo drėgnose, pelkėtose vietovėse. Kai šie medžiai nuvirsdavo ir patekdavo į vandenį, jie ne supūdavo, o būdavo padengiami dumblu ir nuosėdomis.
Laikui bėgant, didžiulis slėgis ir cheminiai procesai be deguonies supresavo šią medieną. Rezultatas – kieta, kompaktiška organinė medžiaga, kurią šiandien vadiname gagatu. Nors chemiškai tai yra anglies atmaina (lignitas), gagatas yra pakankamai kietas ir tankus, kad jį būtų galima pjaustyti, šlifuoti ir poliruoti iki veidrodinio spindesio.
Galima išskirti dvi pagrindines gagato rūšis pagal kilmę:
- Kietasis gagatas: Susiformavo sūriame vandenyje esant dideliam anglies kiekiui. Jis yra atsparesnis skilimui ir labiau vertinamas juvelyrikoje.
- Minkštasis gagatas: Susiformavo gėlo vandens telkiniuose. Nors atrodo panašiai, jis yra trapesnis ir bėgant laikui gali sutrūkinėti dėl temperatūrų pokyčių.
Svarbu pabrėžti, kad nors gagatas vadinamas „juoduoju gintaru“, jis nėra mineralas. Kaip ir gintaras, perlas ar koralas, tai yra organinės kilmės brangakmenis.
Istorinė šlovė ir karalienės Viktorijos gedulas
Gagatas žmonijai žinomas jau tūkstančius metų. Archeologiniai radiniai rodo, kad dar paleolito laikais žmonės naudojo šį akmenį talismanams ir papuošalams gaminti. Romėnai gagatą gabeno iš Britanijos (garsiosios Vitbio kasyklos) į Romą, kur tikėjo, kad šis akmuo apsaugo nuo „blogos akies“ ir gyvačių įkandimų.
Tačiau tikrąjį aukso amžių gagatas išgyveno XIX a. Didžiojoje Britanijoje, valdant karalienei Viktorijai. Po jos mylimo vyro princo Alberto mirties 1861 metais, karalienė pasinėrė į ilgalaikį gedulą. Rūmų etiketas reikalavo dėvėti tik juodos spalvos papuošalus, ir gagatas tam tiko idealiai.
Dėl savo lengvumo gagatas leido kurti masyvius, įspūdingus kaklo vėrinius ir auskarus, kurie, nepaisant savo dydžio, nevargino nešiotojų. Tai tapo statuso simboliu – jei nešiojai Vitbio gagatą (Whitby Jet), buvai laikomas madingo ir turtingo elito dalimi. Tuo metu gagato kasyba ir apdirbimas tapo didžiule pramonės šaka, o meistrai ištobulino raižybos technikas, kurios stebina iki šiol.
Fizinės ir ezoterinės savybės
Viena iš priežasčių, kodėl gagatas dažnai painiojamas su gintaru arba plastiku, yra jo fizinės savybės. Paimtas į rankas jis atrodo stebėtinai lengvas. Be to, jis yra „šiltas“ akmuo – skirtingai nei oniksas ar stiklas, gagatas greitai perima kūno temperatūrą ir nėra šaltas liečiant.
Dar viena bendra savybė su gintaru – elektrinimasis. Patrynus gagatą į vilnonį audinį, jis įelektrinamas ir gali pritraukti smulkius popieriaus gabalėlius ar plaukus. Būtent dėl šios savybės senovėje jis buvo laikomas magišku.
Ezoteriniame pasaulyje gagatas vertinamas dėl šių savybių:
- Apsauga: Tikima, kad gagatas sugeria neigiamą energiją, apsaugo nuo nužiūrėjimų ir psichinių atakų. Jis dažnai naudojamas kaip apsauginis amuletas kelionėse.
- Gedulo ir skausmo malšinimas: Dėl savo istorinės sąsajos su gedulu, manoma, kad gagatas padeda lengviau išgyventi netektį, slopina sielvartą ir padeda paleisti praeities nuoskaudas.
- Įžeminimas: Tai stiprus „Žemės stichijos“ akmuo, padedantis susikoncentruoti, nuraminti mintis ir stabilizuoti finansinę padėtį.
Kuo gagatas skiriasi nuo tikrojo juodo gintaro?
Nors prekyboje gagatas vadinamas juoduoju gintaru, moksliniame kontekste egzistuoja ir tikrasis gintaras, kuris yra juodos spalvos. Tai dažniausiai yra tas pats Baltijos gintaras, tik pilnas priemaišų (žemės, žievės, augalų liekanų), kurios padaro jį visiškai nepermatomą ir tamsų.
Tačiau egzistuoja esminis skirtumas:
- Baltijos juodasis gintaras: Tai suakmenėję sakai. Prieš šviesą (labai stiprią lemputę) jo krašteliai dažnai vis tiek švyti tamsiai raudona ar ruda spalva. Jis kvepia sakais, kai yra deginamas ar trinamas.
- Gagatas: Tai suakmenėjusi mediena (anglis). Jis yra visiškai nepermatomas net ir prieš stipriausią šviesą. Deginamas jis skleidžia specifinį anglies kvapą, o ne malonų pušų aromatą.
Kaip atpažinti klastotes?
Kadangi gagatas yra retas ir vertingas, rinkoje gausu jo imitacijų. Dažniausiai tai būna juodas stiklas (dar vadinamas prancūzišku gagatu), plastikas, ebonitas ar dažytas chalcedonas. Štai keletas būdų, kaip patikrinti akmens tikrumą:
Brėžio testas (saugiausias būdas). Paimkite gagato gabalėlį ir švelniai brėžkite juo per neglazūruotą porceliano plytelę (arba kito puodelio dugną). Tikras gagatas paliks rudą arba šokolado spalvos pėdsaką. Jei pėdsakas juodas – tai greičiausiai ebonitas arba kita anglies atmaina. Jei pėdsako nėra arba jis baltas – tai plastikas ar stiklas.
Temperatūros pojūtis. Gagatas kambario temperatūroje yra neutralus arba šiltas, o priglaudus prie skruosto greitai sušyla. Stiklas ir oniksas bus akivaizdžiai šalti ir šils ilgai.
Svoris. Gagatas yra labai lengvas. Jei papuošalas atrodo masyvus, bet sveria nedaug, tai geras ženklas. Stiklo ar akmens imitacijos bus žymiai sunkesnės.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, besidomintiems šiuo unikaliu organiniu brangakmeniu.
Ar gagatas gali būti kitos spalvos nei juoda?
Ne, gagatas visada yra juodas arba labai tamsiai rudas. Jo pavadinimas ir kilmė yra neatsiejami nuo anglies, todėl šviesių atspalvių gagato nebūna. Jei matote kažką panašaus, tai greičiausiai yra kita medžiaga.
Ar gagatas yra brangus akmuo?
Kaina priklauso nuo kilmės ir kokybės. Aukščiausios kokybės Vitbio (Whitby) gagatas yra brangus dėl savo retumo ir istorinės vertės. Tačiau rinkoje yra ir pigesnio gagato iš Ispanijos, Kinijos ar Turkijos. Jis nėra toks brangus kaip deimantai, bet kokybiškas dirbinys kainuos brangiau nei paprastas gintaras.
Ar gagatą galima šlapinti?
Nors trumpas kontaktas su vandeniu gagatui nepakenks, ilgai mirkyti jo nerekomenduojama. Vanduo, ypač su chemikalais (muilu, chloru), gali pakenkti jo poliruotam paviršiui ir ilgainiui akmuo gali prarasti blizgesį, tapti matinis.
Kaip valyti gagato papuošalus?
Geriausia valyti sausa arba šiek tiek drėgna minkšta šluoste (pavyzdžiui, flanele). Nenaudokite jokių ultragarsinių valiklių, stiprių chemikalų ar alkoholio. Norint atnaujinti blizgesį, galima švelniai patrinti lašeliu alyvuogių aliejaus, o po to sausai nuvalyti.
Gagato vaidmuo šiuolaikinėje madoje ir stiliuje
Nors Viktorijos laikų gedulo mados jau seniai praeityje, gagatas išgyvena renesansą šiuolaikinėje juvelyrikoje. Dizaineriai vertina šį akmenį dėl jo „gilaus“ juodumo, kuris sugeria šviesą ir suteikia papuošalui paslapties. Skirtingai nei žėrintys brangakmeniai, gagatas siūlo subtilią prabangą ir eleganciją.
Šiandien gagatas derinamas ne tik su sidabru, bet ir su auksu, deimantais ar net tuo pačiu Baltijos gintaru, sukuriant įspūdingą kontrastą tarp šilto geltono ir gilaus juodo atspalvių. Jis puikiai tinka minimalistiniam stiliui, nes leidžia kurti stambius, geometrinius papuošalus, kurie neapsunkina įvaizdžio.
Be to, augant susidomėjimui natūraliomis, organinėmis medžiagomis ir tvaria mada, gagatas tampa etišku pasirinkimu tiems, kurie ieško alternatyvų pramoniniu būdu išgaunamiems mineralams. Jo energija, istorija ir unikalus atsiradimo procesas paverčia kiekvieną papuošalą ne tik aksesuaru, bet ir milijonų metų istorijos dalimi, kurią galite nešioti arčiau savęs.