Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę nerimą, kai netikėtai apsičiuopia keistą guzelį ant kūno. Viena dažniausių vietų, kurioje atsiranda tokie dariniai, yra riešas. Dažniausiai tai būna tiesioginė reakcija į sąnario perkrovą arba traumą, tačiau pamačius iškilimą, pirmoji mintis neretai būna bauginanti. Laimei, didžioji dalis šių darinių yra visiškai nepavojingi ganglionai, liaudyje dar vadinami „sausgyslių išvaržomis“ arba cistomis. Nors žodis „auglys“ medicininiame kontekste gali skambėti baisiai, ganglionas yra gerybinis darinys, kuris niekada nevirsta vėžiu ir neišplinta į kitas kūno dalis. Visgi, jo buvimas gali sukelti diskomfortą, skausmą ar tiesiog estetinį nepasitenkinimą, todėl svarbu suprasti, iš kur jie atsiranda ir ką su jais daryti.
Kas tiksliai yra ganglionas ir kaip jis susiformuoja?
Ganglionas yra dažniausias plaštakos ir riešo gerybinis minkštųjų audinių darinys. Paprastai tariant, tai yra skysčio pripildytas maišelis, kuris susiformuoja virš sąnario kapsulės arba sausgyslės apvalkalo. Įsivaizduokite balioną, kuris yra pripildytas tiršto, želė konsistencijos skysčio. Šis skystis yra labai panašus į sąnarinį (sinovinį) skystį, kuris natūraliai sutepa mūsų sąnarius, tik gangliono atveju jis tampa klampesnis.
Anatomiškai ganglionas primena vandens čiaupą: jis turi „kotelį“, kuris jungiasi su sąnario vidumi. Būtent per šį kotelį sąnario skystis patenka į cistą. Veikiant tam tikram slėgiui, skystis išstumiamas į išorę, suformuodamas guzelį, tačiau dėl tam tikro „vožtuvo“ principo jis negali lengvai sugrįžti atgal į sąnarį. Dėl šios priežasties ganglionai gali kisti dydžiu – padidėti po fizinio krūvio, kai sąnaryje gaminasi daugiau skysčio, ir sumažėti ramybės būsenoje.
Pagrindinės atsiradimo priežastys ir rizikos grupės
Nors tikslios priežastys, kodėl vieniems žmonėms susidaro ganglionai, o kitiems – ne, vis dar nėra visiškai aiškios, medikai išskiria keletą pagrindinių veiksnių, didinančių šių darinių atsiradimo tikimybę:
- Lytis ir amžius: Statistika rodo, kad ganglionai dažniau vargina moteris nei vyrus. Dažniausiai jie pasireiškia 20–40 metų amžiaus žmonėms.
- Sąnario perkrova: Žmonės, kurių darbas ar hobis reikalauja nuolatinių, pasikartojančių riešo judesių (pavyzdžiui, darbas kompiuteriu, grojimas instrumentais, gimnastika), patiria didesnę riziką.
- Traumos: Buvę riešo sužalojimai ar sausgyslių patempimai gali susilpninti sąnario kapsulę, todėl toje vietoje ilgainiui gali iškilti cista.
- Osteoartritas: Vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems pirštų sąnarių dilimo požymių (artritą), dažnai susiformuoja specifiniai ganglionai prie nagų, vadinami miksoidinėmis cistomis.
Kaip atpažinti ganglioną: simptomai ir diagnozė
Pats akivaizdžiausias simptomas yra matomas guzelis. Jis gali būti įvairaus dydžio – nuo vos apčiuopiamo žirnio iki vyšnios ar net graikinio riešuto dydžio. Dažniausiai jie atsiranda riešo viršutinėje (nugarinėje) dalyje, tačiau gali susiformuoti ir vidinėje riešo pusėje, prie pulso, arba pirštų pagrinduose.
Be vizualaus vaizdo, pacientai gali jausti:
- Skausmą: Nors dauguma ganglionų yra neskausmingi, jei cista spaudžia šalia esantį nervą, gali atsirasti maudžiantis skausmas, dilgčiojimas ar raumenų silpnumas.
- Judesių ribotumą: Didelis ganglionas gali mechaniškai trukdyti pilnai išlankstyti riešą.
- Dydžio kaita: Pastebima, kad aktyviai naudojant ranką guzelis padidėja, o pailsėjus – sumažėja.
Vienas paprasčiausių būdų namuose pasitikrinti, ar tai tikrai ganglionas, yra peršvietimo testas. Tamsiame kambaryje priglaudus galingą žibintuvėlį prie guzelio, ganglionas turėtų praleisti šviesą (švytėti raudonai), nes jo viduje yra skaidrus skystis. Tuo tarpu kieti navikai šviesos nepraleidžia. Visgi, galutinę diagnozę turėtų patvirtinti gydytojas, kartais pasitelkdamas ultragarsinį tyrimą.
Konservatyvus gydymas: taktika „laukti ir stebėti“
Svarbu pabrėžti, kad jei ganglionas nesukelia skausmo ir netrukdo kasdienei veiklai, jo gydyti nebūtina. Tyrimai rodo, kad apie 40–50 proc. ganglionų per kelerius metus išnyksta savaime be jokio įsikišimo. Tai vadinama stebėjimo taktika.
Jei guzelis sukelia diskomfortą, pirmasis gydymo žingsnis dažniausiai yra riešo imobilizacija. Gydytojas gali rekomenduoti nešioti specialų įtvarą, kuris riboja riešo judesius. Kai sąnarys nejuda, sumažėja slėgis kapsulėje, todėl cista gali susitraukti, o nervų spaudimas – sumažėti. Taip pat rekomenduojama vengti veiksmų, kurie provokuoja skausmą.
Kodėl negalima gangliono „sutraiškyti“?
Liaudies medicinoje egzistuoja senovinis ir labai pavojingas metodas, vadinamas „Biblijos terapija“. Seniau žmonės tikėdavo, kad trenkus per guzelį sunkia knyga (dažniausiai tai būdavo didžiausia knyga namuose – Biblija), cista sprogs ir išnyks. Nors smūgis iš tiesų gali susprogdinti cistą ir skystis išsilies į audinius, tai yra griežtai nerekomenduojama. Tokie veiksmai gali sukelti:
- Riešo kaulų lūžius ar įskilimus;
- Sunkų minkštųjų audinių uždegimą;
- Infekciją;
- Dar didesnį gangliono atsinaujinimą ateityje.
Invazinės procedūros: aspiracija ir chirurgija
Jei konservatyvūs metodai nepadeda, o skausmas ar estetinė išvaizda blogina gyvenimo kokybę, medikai gali pasiūlyti aktyvų gydymą. Yra du pagrindiniai būdai:
1. Aspiracija (skysčio ištraukimas)
Tai minimaliai invazinė procedūra, atliekama gydytojo kabinete. Jos metu, nuskausminu vietą, stora adata įduriama į cistą ir ištraukiamas klampus skystis. Neretai po to suleidžiama steroidinių vaistų dozė uždegimui mažinti. Nors tai greitas palengvėjimas, aspiracijos trūkumas yra didelis atsinaujinimo dažnis (apie 50–70 proc.). Taip yra todėl, kad pati cistos sienelė ir „kotelis“ lieka vietoje, todėl laikui bėgant balionas vėl gali prisipildyti.
2. Chirurginis šalinimas
Operacija siūloma tada, kai aspiracijos nepadeda arba ganglionas yra skausmingas ir riboja funkciją. Operacijos metu pašalinama ne tik pati cista, bet ir jos „šaknis“ – dalis sąnario kapsulės ar sausgyslės apvalkalo, iš kurio ji kyla. Tai žymiai sumažina atsinaujinimo tikimybę, tačiau ji vis tiek išlieka (apie 10–15 proc.).
Šiuolaikinė medicina leidžia atlikti tiek atvirą operaciją, tiek artroskopinę (per mažus pjūvius naudojant kamerą). Po operacijos riešas kurį laiką gali būti jautrus, o randas gijimo metu gali būti kietas ir raudonas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar ganglionas gali virsti vėžiu?
Ne. Ganglionai yra visiškai gerybiniai dariniai (cistos) ir neturi nieko bendra su onkologiniais susirgimais. Jie neišplinta į kitus organus.
Ar po operacijos ganglionas gali ataugti?
Taip, deja, net ir po kruopščiai atliktos operacijos ganglionai gali atsinaujinti. Tačiau chirurginis gydymas pasižymi mažiausia atsinaujinimo rizika lyginant su aspiracija ar konservatyviu gydymu.
Kiek laiko trunka gijimas po operacijos?
Paprastai siūlės išimamos po 10–14 dienų. Pilnas riešo funkcijos atsistatymas ir jėgos sugrįžimas gali užtrukti nuo 4 iki 8 savaičių, priklausomai nuo operacijos apimties ir individualių organizmo savybių.
Ar galima sportuoti turint ganglioną?
Taip, jei tai nesukelia stipraus skausmo. Tačiau rekomenduojama naudoti riešo įtvarą, kad sumažintumėte krūvį sąnariui. Jei skausmas stiprėja, fizinį krūvį reikėtų riboti.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus?
Nors minėjome, kad ganglionai yra gerybiniai, tam tikrais atvejais delsti negalima. Savarankiškai diagnozuoti guzelį visada yra rizikinga, nes po „cistos“ kauke gali slėptis ir kitos patologijos, pavyzdžiui, lipomos, giantocistų navikai ar, labai retais atvejais, sarkomos. Todėl gydytojo konsultacija yra būtina diagnozės patvirtinimui.
Ypatingą dėmesį atkreipkite ir registruokitės vizitui, jei:
- Guzelis atsirado labai staiga ir sparčiai didėja;
- Jaučiate nuolatinį tirpimą pirštuose (tai gali reikšti, kad cista užspaudė nervą, o ilgalaikis spaudimas gali sukelti negrįžtamus nervo pažeidimus);
- Oda virš guzelio paraudo, tapo karšta, atsirado tvinksintis skausmas (tai infekcijos požymiai);
- Guzelis yra labai kietas ir nepaslankus (nejuda kartu su oda ar poodžiu).
Ankstyva diagnozė ne tik nuramins dėl darinio kilmės, bet ir leis pasirinkti optimaliausią gydymo, ar tiesiog stebėjimo, planą.
