Artėjant šildymo sezonui, daugelis individualių namų savininkų susiduria su kasmetiniu rūpesčiu – kuro atsargų papildymu. Nors technologijos tobulėja, malkos išlieka vienu populiariausių šildymo būdų Lietuvoje dėl savo prieinamumo ir suuriamos šilumos kokybės. Tačiau būtent čia slypi viena didžiausių vartotojų problemų: malkų rinka vis dar yra ta vieta, kurioje pirkėjui labai lengva apsigauti. Dažnai tenka girdėti istorijas, kai užsisakius, rodos, didelį kiekį malkų, jas sukrovus malkinėje paaiškėja, kad realus tūris yra gerokai mažesnis nei buvo žadėta. Taip nutinka ne visada dėl piktavališkumo – dažniau tai lemia elementarus sąvokų „kietmetris“, „erdvinis metras“ ir „birtinis metras“ painiojimas bei nežinojimas, kaip teisingai įvertinti atvežtą krovinį.
Trys pagrindiniai matavimo vienetai: kodėl kyla painiava?
Pagrindinė nesusipratimų priežastis perkant malkas yra skirtingų matavimo vienetų naudojimas. Ekspertai pabrėžia, kad pirkėjas ir pardavėjas žodį „kubas“ dažnai supranta visiškai skirtingai. Norint neapsigauti, būtina aiškiai skirti tris sąvokas, kurios lemia galutinę kainą ir gautos medienos kiekį.
Pirmoji ir pati tiksliausia, tačiau buityje rečiausiai naudojama sąvoka yra kietmetris (ktm). Tai teorinis matavimo vienetas, reiškiantis 1 x 1 x 1 metro medienos kubą be jokių oro tarpų. Įsivaizduokite vientisą medžio luitą. Praktikoje malkų kietmetriais niekas neparduoda, nes malkos yra skaldytos, apvalios ar kapotos, todėl jas sudėjus visada lieka oro tarpai. Kietmetris dažniausiai naudojamas miškininkystės statistikoje ir apskaičiuojant augančio miško tūrį.
Antroji, pirkėjams pati svarbiausia sąvoka, yra erdvinis metras (erdm). Tai yra malkų kiekis, kuris telpa į vieno kubinio metro talpą (1 m ilgio, 1 m pločio ir 1 m aukščio), kai malkos yra tvarkingai sudėtos. Čia įskaičiuojami ir tarpai tarp pliauskų. Būtent erdvinis metras turėtų būti standartas, pagal kurį atsiskaitoma už tvarkingai paletėse ar priekaboje sukrautas malkas.
Trečioji ir pati klastingiausia sąvoka yra birtinis (arba piltinis) metras. Tai malkų kiekis, kuris telpa į tą patį kubinį metrą, tačiau malkos nėra sudėtos tvarkingai – jos tiesiog sumestos bet kaip. Natūralu, kad sumetus malkas, oro tarpų lieka žymiai daugiau nei jas tvarkingai sudėliojus. Deja, daugelis pardavėjų reklamuoja kainą už „kubą“, nutylėdami, kad tai yra birtinis kubas, o ne erdvinis.
Kaip vizualiai atrodo skirtumas tarp sudėtų ir sumestų malkų?
Ekspertai siūlo paprastą vizualizaciją. Įsivaizduokite sunkvežimio kėbulą, kurio tūris yra lygiai 10 kubinių metrų (pavyzdžiui, 5 metrų ilgio, 2 metrų pločio ir 1 metro aukščio).
Jei pardavėjas atveža šį kėbulą pilną tvarkingai, eilėmis sukrautų malkų, jūs gaunate 10 erdvinių metrų. Tai yra sąžiningas sandoris, jei sutarėte mokėti už erdvinį metrą.
Tačiau, jei tas pats kėbulas atvyksta pilnas sumestų malkų (birtiniu būdu), realus medienos kiekis jame yra gerokai mažesnis. Nors kėbulas pilnas iki viršaus, tarp bet kaip gulinčių pliauskų yra didžiuliai oro tarpai. Iškrovus tokias malkas ir jas tvarkingai sudėjus į malkinę, paaiškės, kad iš 10 birtinių metrų liko tik apie 6–7 erdviniai metrai. Jei mokėjote kaip už erdvinį metrą, permokėjote apie 30-40 procentų.
Perskaičiavimo koeficientai: matematika jūsų naudai
Norint tiksliai sužinoti, kiek realiai medienos perkate, būtina naudoti Aplinkos ministerijos ir miškininkų patvirtintus perskaičiavimo koeficientus. Tai yra pagrindinis įrankis, padedantis „išversti“ pardavėjo siūlomus skaičius į realų kurą.
Štai pagrindinės taisyklės, kurias privalo žinoti kiekvienas pirkėjas:
- Iš birtinių į erdvinius: Jei malkos atvežtos sumestos (nepudėtos), jų tūrį reikia dauginti iš koeficiento, kuris svyruoja nuo 0,60 iki 0,70 (priklausomai nuo pliauskų ilgio). Dažniausiai naudojamas vidurkis – 0,65. Pavyzdžiui, jei atvežė 10 „kubų“ sumestų malkų: 10 x 0,65 = 6,5 erdvinio metro.
- Iš erdvinių į kietmetrius: Norint sužinoti, kiek grynos medienos be oro tarpų įsigijote (tai svarbu kaloringumo skaičiavimams), tvarkingai sudėtų malkų tūrį reikia dauginti iš koeficiento 0,70 (lapuočiams) arba panašaus rodiklio spygliuočiams.
Svarbu paminėti, kad koeficientas priklauso ir nuo malkų ilgio. Kuo malkos trumpesnės, tuo tankiau jos susideda (arba sukrenta), todėl ir medienos kiekis tame pačiame tūryje bus šiek tiek didesnis nei ilgų malkų atveju.
Pliauskų ilgio įtaka tūriui
Daugelis pirkėjų nežino, kad malkų ilgis tiesiogiai veikia tai, kiek oro perkate kartu su mediena. Standartinės skaldytos malkos dažniausiai būna apie 30–33 cm ilgio.
- Trumpos malkos (iki 33 cm): Jos sukrenta arba susideda gana tankiai. Birtinio metro perskaičiavimo koeficientas į erdvinį yra artimesnis 0,7.
- Vidutinės malkos (apie 50 cm): Jos dažniausiai naudojamos didesniuose katiluose. Jos gulasi ne taip tvarkingai, susidaro daugiau tarpų, todėl koeficientas mažėja.
- Kaladės (neskaldytos trinkelės): Jos užima tūrį dar kitaip, tačiau dažniausiai vertinamos panašiai kaip trumpos malkos.
Kaip teisingai išmatuoti atvežtą krovinį?
Viena didžiausių klaidų – pasitikėti pardavėjo žodžiu nepatikrinus faktų. Kai sunkvežimis įvažiuoja į jūsų kiemą, prieš išpilant malkas, turite teisę (ir privalote) išmatuoti krovinį. Tai užtruks vos kelias minutes, bet gali sutaupyti dešimtis eurų.
Matavimo procedūra yra paprasta:
Paimkite ruletę ir išmatuokite sunkvežimio kėbulo vidinius matmenis: ilgį, plotį ir malkų krūvos aukštį. Sudauginkite šiuos tris skaičius (metrais). Pavyzdžiui: 4 m (ilgis) x 2,3 m (plotis) x 1,2 m (vidutinis malkų aukštis) = 11,04 kubinio metro.
Dabar įvertinkite krovimo būdą:
- Jei malkos tvarkingai sudėtos, jūs turite 11,04 erdvinio metro. Tai labai geras rodiklis.
- Jei malkos sumestos, gautą skaičių (11,04) dauginame iš koeficiento (pvz., 0,65). Gauname apie 7,17 erdvinio metro.
Jei pardavėjas teigia, kad atvežė 10 „kubų“, o jūs matote sumestas malkas ir išmatavę kėbulą bei pritaikę koeficientą gaunate tik 7 erdvinius metrus, vadinasi, pardavėjas bando manipuliuoti sąvoka „kubas“, parduodamas orą už malkų kainą.
Drėgmė ir jos įtaka malkų tūriui
Dar vienas aspektas, kurį ekspertai ragina įvertinti – malkų drėgmė. Nors tai tiesiogiai nekeičia malkų skaičiaus, tai keičia jų tūrį džiūvimo proceso metu. Šviežiai pjauta mediena turi daug drėgmės. Džiūdama mediena traukiasi – jos tūris mažėja.
Perkant žalias (šlapias) malkas, reikia turėti omenyje, kad joms išdžiūvus, malkų rietuvė šiek tiek susmegs. Miškininkystės mokslo duomenimis, džiūdama mediena gali prarasti apie 5–10 proc. savo tūrio dėl traukimosi (nors labiausiai mažėja svoris, tūris taip pat kinta). Todėl pirkdami visiškai šlapias malkas, jūs perkate didesnį tūrį, nei turėsite po metų, kai jos bus tinkamos kūrenimui. Visgi, šis skirtumas nėra toks drastiškas kaip skirtumas tarp birtinio ir erdvinio metro, tačiau derybose dėl kainos tai gali būti argumentas.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Šiame skyriuje pateikiame atsakymus į dažniausiai pirkėjams kylančius klausimus, kurie padės greitai susiorientuoti situacijoje.
Koks yra standartinis „mikriuko“ malkų kiekis?
Standartiniai krovininiai mikroautobusai paprastai talpina nuo 4 iki 6 erdvinių metrų malkų, jei jos tvarkingai sudėtos. Jei malkos sumestos, į tą patį tūrį tilps tik apie 2,5–4 erdviniai metrai realios medienos. Visada klauskite pardavėjo kėbulo matmenų.
Ar geriau pirkti malkas konteineriuose (paletėse) ar sunkvežimyje?
Pirkdami malkas, sudėtas į medinius konteinerius ar ant palečių, jūs vizualiai geriausiai matote tūrį. Toks pirkimo būdas yra skaidriausias – lengva išmatuoti ilgį, plotį ir aukštį. Tačiau malkos paletėse dažnai būna brangesnės dėl pakavimo kaštų ir darbo jėgos. Pirkimas sunkvežimiu yra pigesnis, tačiau reikalauja atidesnio matavimo priimant krovinį.
Kodėl skiriasi kietmetris ir erdvinis metras?
Kietmetris yra gryna mediena be oro, o erdvinis metras įskaičiuoja natūralius oro tarpus tarp sudėtų malkų. Kadangi neįmanoma malkų sudėti be tarpų, prekyboje naudojamas erdvinis metras, o kietmetris – tik moksliniams ar statistiniams skaičiavimams.
Kaip neapsigauti dėl malkų rūšies?
Visada apžiūrėkite krovinį prieš jį išpilant. Kartais pasitaiko atvejų, kai viršuje ir kraštuose sudėtos geros kokybės uosio ar ąžuolo malkos, o viduryje „paslėptos“ pigesnės drebulinės ar eglinės pliauskos arba tiesiog supuvusi mediena.
Kiek erdvinių metrų yra viename kietmetryje?
Apytiksliai skaičiuojama, kad 1 kietmetris lygus 1,4–1,5 erdvinio metro (sudėtų malkų) arba apie 2,5 birtinio metro (sumestų malkų).
Praktiniai patarimai priimant malkų krovinį
Svarbiausias momentas pirkimo procese yra krovinio priėmimas. Ekspertai pataria laikytis griežtos sekos, kad išvengtumėte nuostolių. Visų pirma, telefonu susitarkite ne tik dėl kainos, bet ir dėl tikslaus matavimo vieneto. Klauskite tiesiai: „Ar kaina nurodyta už sumestą kubą, ar už sudėtą?“ Tai iš karto parodys pardavėjui, kad esate informuotas pirkėjas.
Kai malkos atvežamos, neskubėkite mokėti pinigų. Pirmiausia užlipkite ir apžiūrėkite kėbulą. Įsitikinkite, kad malkos sukrautos (ar sumestos) tolygiai, nėra didelių „duobių“ ar tuščių ertmių kėbulo dugne. Kartais nesąžiningi vežėjai kėbulo viduryje padaro „šulinį“ – tuščią erdvę, kuri iš išorės nematoma, bet žymiai sumažina malkų kiekį.
Taip pat atkreipkite dėmesį į malkų ilgį. Jei užsisakėte 35 cm malkas, o atvežė 45 cm, jos netilps į jūsų katilą, o be to, ilgesnės malkos sudėtos palieka daugiau oro tarpų, kas irgi gali iškreipti tūrio skaičiavimus. Galiausiai, jei matote akivaizdų neatitikimą tarp žadėto ir atvežto kiekio, nebijokite derėtis arba atsisakyti krovinio. Sąžiningas pardavėjas visada leis išmatuoti kėbulą ir paaiškins savo skaičiavimo metodiką, o bandantis apgauti dažniausiai skubins procesą ir vengs konkrečių atsakymų.
