Hortenzijos yra tikros sodo karalienės, kurios savo įspūdingais žiedynais džiugina nuo vasaros vidurio iki pat vėlyvo rudens. Daugelis sodininkų, įsigiję vieną krūmą, netrukus pajunta nenumaldomą norą jų turėti daugiau – suformuoti gyvatvorę ar tiesiog papuošti kitus sklypo kampelius. Laimei, hortenzijų dauginimas nėra raketų mokslas, ir nebūtina kiekvieną kartą važiuoti į medelyną bei išlaidauti naujiems sodinukams. Nors iš pirmo žvilgsnio šis procesas gali pasirodyti sudėtingas pradedančiajam, žinant keletą esminių taisyklių ir pasirinkus tinkamą metodą, sėkmė yra beveik garantuota. Šiame straipsnyje aptarsime praktiškus, laiko patikrintus ir pačius efektyviausius būdus, kaip savarankiškai pasidauginti šiuos nuostabius augalus, kad jūsų sodas taptų dar spalvingesnis.
Tinkamiausias laikas hortenzijų dauginimui
Prieš griebiantis sekatoriaus, labai svarbu suprasti hortenzijų vegetacijos ciklus. Nors teoriškai dauginti galima įvairiu metu, sėkmės procentas drastiškai skiriasi priklausomai nuo sezono. Sodininkai išskiria du pagrindinius laikotarpius, kai dauginimas yra efektyviausias:
- Pavasaris (gegužės–birželio mėn.): Tai laikas, kai augalas nubunda, o sulčių judėjimas yra aktyviausias. Pavasarinis dauginimas dažniausiai atliekamas kero dalijimo būdu arba naudojant sumedėjusius auginius, kurie buvo paruošti dar žiemą ar vėlyvą rudenį.
- Vasara (birželio pabaiga–liepos mėn.): Tai pats populiariausias ir, daugelio nuomone, geriausias laikas dauginti hortenzijas žaliaisiais auginiais. Šiuo metu ūgliai yra lankstūs, gyvybingi, bet dar nesumedėję, todėl jie greičiau išleidžia šaknis. Svarbu suspėti tai padaryti iki augalo žydėjimo piko, kol stiebai dar nėra visiškai sukietėję.
Metodas Nr. 1: Dauginimas žaliaisiais auginiais (Vasara)
Tai yra pats efektyviausias ir dažniausiai naudojamas būdas, leidžiantis iš vieno krūmo gauti dešimtis naujų sodinukų. Vasaros auginiai įsišaknija greitai ir gerai prigyja, jei laikomasi tinkamos technologijos.
Kaip paruošti auginius?
Norint sėkmingai pasidauginti hortenzijas auginiais, reikia atlikti šiuos žingsnius:
- Ūglių pasirinkimas: Rinkitės sveikus, ligų nepažeistus šių metų ūglius. Geriausia pjauti ryte, kai augalas yra prisorpintas drėgmės. Venkite tų šakelių, kurios jau turi sukrovusius žiedpumpurius – tokie auginiai visą energiją skirs žydėjimui, o ne šaknų auginimui.
- Pjovimas: Aštriu, dezinfekuotu peiliu ar sekatoriumi nupjaukite ūglį. Padalinkite jį į keletą dalių taip, kad kiekvienas auginys turėtų bent 2–3 poras lapų (mazgus). Apatinį pjūvį darykite įstrižai apie 1 cm žemiau apatinio mazgo, o viršutinį – tiesiai, apie 1 cm virš viršutinio mazgo.
- Lapų paruošimas: Tai kritinis momentas. Apatinius lapus visiškai pašalinkite, kad jie nepūtų žemėje. Viršutinius lapus nukirpkite pusiau (arba palikite tik trečdalį). Kodėl tai svarbu? Auginys neturi šaknų, todėl negali pasisavinti vandens, o per didelius lapų plotus drėgmė greitai išgaruoja. Sumažinus lapų plotą, auginys išsaugo drėgmę, bet vis dar gali vykdyti fotosintezę.
- Šaknijimosi stimuliatorius: Nors hortenzijos įsišaknija ir be priedų, naudojant šaknijimosi miltelius (pvz., su auksinais) sėkmės tikimybė padidėja. Apatinį auginio galą lengvai panardinkite į miltelius.
Sodinimas ir priežiūra
Paruoštus auginius sodinkite į drėgną, bet laidų substratą. Geriausias mišinys – durpės ir smėlis (santykis 2:1) arba perlitas. Svarbu, kad žemė būtų rūgšti arba neutrali, bet jokiu būdu ne kalkinga.
Sodinkite auginius apie 2–3 cm gyliu. Kadangi auginiams reikalinga didelė oro drėgmė, būtina sukurti „šiltnamio efektą“. Tam puikiai tinka uždengimas nupjautu plastikiniu buteliu, stiklainiu ar polietileno maišeliu. Laikykite vazonėlius šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose, nes jie gali nudeginti gležnus augalus.
Metodas Nr. 2: Dauginimas atlankomis (Pavasaris)
Jei jums nereikia didelio kiekio sodinukų, o norite garantuoto rezultato su minimaliomis pastangomis, dauginimas atlankomis yra idealus pasirinkimas. Šis būdas geriausiai tinka vijoklinėms hortenzijoms, tačiau puikiai veikia ir su krūminėmis rūšimis.
Procesas yra labai paprastas:
- Pavasarį, kai žemė atšyla, išsirinkite sveiką, lankstų apatinį krūmo ūglį.
- Šalia krūmo iškaskite nedidelį, apie 10–15 cm gylio griovelį.
- Ūglio dalyje, kuri guls į žemę, šiek tiek įbrėžkite žievę (tai paskatins šaknų formavimąsi) ir pabarstykite šaknijimosi stimuliatoriumi.
- Prilenkite ūglį į griovelį, pritvirtinkite jį prie žemės vielos kabliu arba akmeniu ir užberkite žemėmis. Ūglio viršūnė (apie 15–20 cm) turi likti virš žemės paviršiaus – ją galima pririšti prie vertikalaus kuoliuko.
- Vasaros metu tą vietą reguliariai laistykite.
Jau kitą pavasarį atlanka turės savo stiprią šaknų sistemą. Tuomet beliks ją atskirti nuo motininio krūmo ir persodinti į nuolatinę vietą.
Metodas Nr. 3: Kero dalijimas (Pavasaris arba Ruduo)
Šis būdas tinka tuomet, kai turite seną, stipriai išsikerojusį hortenzijų krūmą, kurį norite atjauninti arba persodinti. Tai gana drastiškas metodas, reikalaujantis fizinės jėgos, tačiau rezultatas gaunamas iš karto – jūs turite jau suaugusį augalą su išvystyta šaknų sistema.
Geriausia tai daryti anksti pavasarį, prieš išsiskleidžiant pumpurams. Krūmas atsargiai iškasamas, stengiantis kuo mažiau pažeisti šaknis. Tuomet aštriu kastuvu arba peiliu šaknų gniužulas padalinamas į keletą dalių. Svarbu, kad kiekviena nauja dalis turėtų bent 2–3 atsinaujinimo pumpurus. Pjūvių vietas rekomenduojama pabarstyti trinta medžio anglimi, kad būtų išvengta infekcijų. Nauji kerai sodinami į paruoštas duobes, gausiai palaistomi ir mulčiuojami.
Dažniausios klaidos, dėl kurių nepavyksta įšaknydinti
Net ir patyrę sodininkai kartais susiduria su nesėkmėmis. Dažniausiai hortenzijų auginiai žūsta dėl šių priežasčių:
- Per didelė drėgmė substrate: Nors hortenzijos mėgsta vandenį (jų pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių, reiškiančių „vandens indas“), auginiai stovinčiame vandenyje tiesiog supūva. Substratas turi būti drėgnas, bet ne šlapias. Būtinas drenažas.
- Tiesioginė saulė: Jauni auginiai neturi šaknų vandeniui pasiimti, todėl saulėje jie išgarina visus skysčius ir nudžiūsta per kelias valandas. Pavėsis yra būtinas.
- Netinkamas laikas: Bandymas dauginti sumedėjusiais auginiais vasaros viduryje arba per vėlai rudenį paimti žalieji auginiai dažnai neprigyja.
- Infekcijos: Nesterilūs įrankiai gali pernešti grybelines ligas. Visada nuvalykite žirkles spiritu prieš darbą.
Svarbu žinoti: Skirtingų hortenzijų rūšių ypatumai
Nors bendri principai panašūs, skirtingos hortenzijų rūšys turi savo niuansų:
Didžialapės hortenzijos (Hydrangea macrophylla): Jos yra lepiausios. Dauginant jas, ypač svarbu saugoti nuo išdžiūvimo. Žiemą jauniems šios rūšies sodinukams reikalinga ypatinga apsauga arba laikymas rūsyje, nes jie neatsparūs šalčiui.
Šluotelinės (Hydrangea paniculata) ir Šviesiosios (Hydrangea arborescens): Šios rūšys yra atsparesnės ir lengviau įsišaknija. Jų auginiai dažniau sėkmingai peržiemoja lauke, jei yra tinkamai uždengti.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar galima hortenzijas dauginti pamerkus į vandenį?
Taip, tai įmanoma, ypač su didžialapėmis hortenzijomis. Tačiau šis būdas yra rizikingesnis, nes vandenyje auginiai dažniau supūva dėl deguonies trūkumo. Jei renkatės šį būdą, vandenį keiskite kas 2–3 dienas ir naudokite nepermatomą indą, kad į vandenį nepatektų šviesa (tai stabdo dumblių augimą). Įsišaknijusius auginius į žemę reikia persodinti labai atsargiai, nes vandenyje užaugusios šaknys yra trapios.
Kada pražys iš auginio išauginta hortenzija?
Paprastai, padauginus vasarą, kitais metais augalas dar tik formuos krūmą ir stiprins šaknis. Pirmieji žiedai gali pasirodyti antraisiais arba trečiaisiais metais. Būkite kantrūs – stiprus augalas žydės gausiau nei tas, kuriam buvo leista žydėti per anksti.
Ar galima dauginti žydinčias šakas?
Tai nėra rekomenduojama. Žydinti šaka naudoja didžiulius energijos resursus žiedo išlaikymui ir sėklų brandinimui. Toks auginys sunkiai leidžia šaknis. Jei neturite kito pasirinkimo, būtina pašalinti žiedą ir visus žiedpumpurius prieš sodinimą.
Kokią žemę naudoti dauginimui?
Geriausia naudoti specialų substratą rododendrams ar hortenzijoms, sumaišytą su smėliu. Svarbiausia taisyklė – žemė turi būti lengva, puri ir rūgšti (pH 4.5–5.5). Gryna daržo žemė dažniausiai yra per sunki ir gali turėti ligų sukėlėjų.
Jaunų sodinukų priežiūra pirmąją žiemą
Sėkmingas įšaknijimas yra tik pusė darbo. Didžiausias iššūkis jaunoms hortenzijoms – pirmoji žiema. Tai yra kritinis etapas, nes jų šaknų sistema dar nėra giliai įsitvirtinusi, o stiebai gali būti nepakankamai sumedėję.
Jei auginius auginote vazonėliuose, geriausia juos žiemai įnešti į vėsią, neužšąlančią patalpą (rūsį, garažą ar šiltnamį), kur temperatūra laikosi apie 0–5 °C. Tokiu atveju laistyti reikia labai saikingai, tik tiek, kad žemė visiškai neišdžiūtų. Jei sodinukai liko lauke (pavyzdžiui, dauginant atlankomis), juos būtina kruopščiai mulčiuoti. Užpilkite šaknis storu durpių, spygliuočių pjuvenų ar sausų lapų sluoksniu (bent 10–15 cm). Papildomai patartina uždengti agroplėvele, kuri apsaugos nuo atšiaurių vėjų, bet leis augalui kvėpuoti. Pavasarį dangą nuimkite palaipsniui, kad jauni pumpurai nenukentėtų nuo vėlyvųjų šalnų. Tinkamai pasirūpinus žiemojimu, jūsų padaugintos hortenzijos sėkmingai pradės naują sezoną ir ilgus metus džiugins savo grožiu.
