Vis daugiau žmonių Lietuvoje, pavargusių nuo miesto šurmulio ar ieškančių naujų verslo galimybių, atsigręžia į kaimą. Vieni svajoja apie ekologiškų daržovių auginimą, kiti planuoja įkurti kaimo turizmo sodybą, o treti tiesiog nori teisėtai pasistatyti namą vaizdingoje žemės ūkio paskirties žemėje. Tačiau norint legaliai užsiimti žemės ūkio veikla ir pasinaudoti valstybės bei Europos Sąjungos teikiamomis lengvatomis, vien tik noro ir žemės sklypo neužtenka. Pirmasis ir bene svarbiausias žingsnis šiame kelyje – ūkininko kvalifikacijos įrodymas. Nors biurokratiniai procesai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtingi, supratus sistemą, ūkininko pažymėjimo gavimas tampa aiškia ir logiška procedūra, atveriančia duris į plačias galimybes.
Kas tiksliai yra ūkininko pažymėjimas ir kuo jis skiriasi nuo ūkio registravimo?
Pradedantieji dažnai painioja dvi sąvokas: ūkininko pažymėjimą ir ūkininko ūkio įregistravimą. Tai yra du skirtingi, nors ir glaudžiai susiję dalykai. Ūkininko pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti. Tai tarsi diplomas ar vairuotojo pažymėjimas, kuris įrodo, kad jūs turite reikiamų žinių apie žemės ūkio technologijas, darbų saugą, buhalterinę apskaitą ir aplinkosaugą. Šis dokumentas išduodamas fiziniam asmeniui.
Tuo tarpu ūkininko ūkio registravimas yra juridinis veiksmas, kuomet jūs oficialiai įtraukiate savo ūkį į Ūkininkų ūkių registrą. Norint įregistruoti ūkį, dažnu atveju (nors yra išimčių, priklausomai nuo ūkio dydžio ir veiklos pobūdžio) yra reikalaujama turėti ūkininko pažymėjimą arba atitinkamą išsilavinimą. Taigi, pažymėjimas yra kvalifikacijos įrodymas, o ūkis – tai veiklos forma. Be kvalifikacijos įrodymo negalėsite pilnavertiškai pretenduoti į ES paramą ar naudotis tam tikromis mokestinėmis lengvatomis.
Išsilavinimo reikalavimai: ar būtina baigti žemės ūkio akademiją?
Vienas didžiausių mitų yra manymas, kad ūkininku gali tapti tik tie, kurie baigė universitetines agronomijos ar veterinarijos studijas. Nors aukštasis ar profesinis žemės ūkio išsilavinimas automatiškai suteikia teisę ūkininkauti, tai nėra vienintelis kelias. Lietuvos įstatymai numato lanksčias galimybes įvairaus išsilavinimo žmonėms.
Norint gauti ūkininko pažymėjimą, asmuo turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:
- Turėti aukštąjį arba aukštesnįjį žemės ūkio srities išsilavinimą (pavyzdžiui, agronomijos, gyvulininkystės, žemės ūkio inžinerijos studijos).
- Turėti profesinį išsilavinimą, susijusį su žemės ūkiu.
- Būti baigus specialius ūkininkavimo pradmenų mokymo kursus.
Ką reikia žinoti apie ūkininkavimo pradmenų kursus?
Jei neturite specializuoto diplomo, populiariausias kelias – baigti kursus. Tai puikus sprendimas žmonėms, kurie keičia profesiją arba paveldi žemę ir nori ją dirbti patys. Šie kursai nėra tik formalumas; jų metu suteikiamos bazinės žinios, būtinos sėkmingai pradžiai.
Mokymo programos paprastai apima šias temas:
- Žemės ūkio veiklos teisinis reglamentavimas.
- Augalininkystės ir gyvulininkystės pagrindai.
- Ekologinis ūkininkavimas ir aplinkosauga.
- Ūkio ekonomika, verslo planavimas ir buhalterinė apskaita.
- Darbų sauga ir sveikata.
Šių kursų trukmė įvairuoja, tačiau dažniausiai jie trunka nuo kelių savaičių iki mėnesio. Svarbu paminėti, kad šiuolaikinės technologijos leidžia šiuos kursus išklausyti ir nuotoliniu būdu, kas yra itin patogu dirbantiems asmenims. Baigus kursus ir išlaikius egzaminą, išduodamas kompetenciją patvirtinantis pažymėjimas, su kuriuo jau galima keliauti į savivaldybę.
Žingsnis po žingsnio: kaip gauti dokumentą savivaldybėje
Kai jau turite reikiamą išsilavinimą įrodantį dokumentą (diplomą arba kursų baigimo pažymėjimą), pats procesas tampa administraciniu formalumu. Ūkininko pažymėjimus išduoda savivaldybės, kurioje gyvenate arba kurioje registruojate ūkį, administracijos Žemės ūkio skyrius (arba Kaimo plėtros skyrius).
Procedūra atrodo taip:
- Dokumentų parengimas. Jums reikės asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, 3×4 cm dydžio nuotraukos (kaip pasui) ir išsilavinimą patvirtinančio dokumento (diplomo arba kursų baigimo pažymėjimo).
- Prašymo pildymas. Atvykus į savivaldybę arba prisijungus per elektroninius valdžios vartus, reikia užpildyti nustatytos formos prašymą išduoti ūkininko pažymėjimą.
- Valstybės rinkliava. Už pažymėjimo išdavimą imama nedidelė valstybės rinkliava. Kvitą apie sumokėtą įmoką reikia pateikti kartu su kitais dokumentais.
- Laukimas. Pateikus visus dokumentus, pažymėjimas paprastai paruošiamas per 10 darbo dienų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriose savivaldybėse tvarka gali minimaliai skirtis, todėl visada rekomenduojama prieš vykstant pasiskambinti į vietinį Žemės ūkio skyrių ir pasitikslinti dėl priėmimo laiko bei tikslaus dokumentų sąrašo.
Statybos žemės ūkio paskirties žemėje: „Ūkininko sodyba”
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmonės, realiai neplanuojantys masiškai auginti javų ar galvijų, siekia gauti šį statusą, yra galimybė statytis gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties sklype. Tai vadinama ūkininko sodybos kūrimu.
Pagal galiojančius teisės aktus, statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus žemės ūkio paskirties žemėje galima tik suformavus ūkininko sodybą. Tačiau čia galioja griežti reikalavimai:
- Sklypo plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 hektaro (reikalavimai gali kisti, todėl būtina tikrinti aktualią Statybos įstatymo redakciją).
- Asmuo privalo turėti ūkininko pažymėjimą.
- Ūkis turi būti įregistruotas Ūkininkų ūkių registre.
- Pajamos iš žemės ūkio veiklos tam tikrais atvejais turi būti deklaruojamos, norint įrodyti veiklos tęstinumą.
Tai yra itin svarbus aspektas pradedantiesiems – vien tik pažymėjimo turėjimas automatiškai nesuteikia statybos leidimo. Būtina parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkio sodybos vietai parinkti. Tai kompleksinis procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo su architektais ir matininkais.
Finansinė nauda ir paramos galimybės
Turint ūkininko pažymėjimą ir įregistravus ūkį, atsiveria galimybės pretenduoti į Europos Sąjungos ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) administruoja įvairias programas, skirtas tiek smulkiems, tiek stambiems ūkiams.
Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas – tai viena populiariausių priemonių. Jauni asmenys (dažniausiai iki 40 metų), pirmą kartą kuriantys ūkį ir turintys reikiamą kvalifikaciją (ūkininko pažymėjimą ar diplomą), gali gauti solidžią vienkartinę išmoką verslo pradžiai. Šios lėšos gali būti naudojamos technikai įsigyti, statyboms, ūkio modernizavimui ar gyvulių pirkimui.
Taip pat ūkininkai gali naudotis lengvatinėmis sąlygomis įsigydami kurą (dyzeliną) žemės ūkio darbams, kas sudaro reikšmingą išlaidų sutaupymą. Be to, egzistuoja specifinės mokestinės taisyklės dėl PVM mokėtojo statuso, PSD ir VSD įmokų, kurios dažnai yra palankesnės nei vykdant kitokią individualią veiklą, priklausomai nuo ūkio ekonominio dydžio (EDV).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie ūkininko statusą
Pradedantiesiems dažnai kyla tie patys klausimai. Štai atsakymai į pačius aktualiausius:
Ar ūkininko pažymėjimas turi galiojimo laiką?
Paprastai ūkininko pažymėjimas išduodamas neterminuotam laikui. Jums nereikės jo atnaujinti kas kelerius metus, nebent keistųsi jūsų asmens duomenys arba paties dokumento reglamentavimas valstybiniu lygmeniu. Tačiau ūkio registraciją reikia atnaujinti, teikiant duomenis registrui.
Kiek kainuoja ūkininkavimo pradmenų kursai?
Kursų kaina priklauso nuo mokymo įstaigos. Ji gali svyruoti nuo 100 iki 200 eurų. Valstybės rinkliava už paties pažymėjimo išdavimą savivaldybėje yra simbolinė ir siekia kelis eurus.
Ar galiu ūkininkauti dirbdamas kitą darbą?
Taip, ūkininkavimas gali būti derinama veikla. Daugybė smulkiųjų ūkininkų turi pagrindinius darbus mieste ir ūkininkauja savaitgaliais ar vakarais. Svarbu tik teisingai sutvarkyti mokesčius, nes dirbant pagal darbo sutartį, tam tikrų mokesčių (pvz., PSD) nereikia mokėti du kartus (priklausomai nuo ūkio dydžio).
Ar būtina turėti savo žemės?
Norint gauti ūkininko pažymėjimą (dokumentą apie kvalifikaciją), žemės turėti nebūtina. Tačiau norint įregistruoti ūkį, jūs privalote turėti žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise arba ją nuomotis oficialiai įregistruota nuomos sutartimi.
Modernaus ūkio perspektyvos ir skaitmenizacija
Gavus ūkininko pažymėjimą ir pradėjus veiklą, svarbu suprasti, kad šiuolaikinis žemės ūkis sparčiai keičiasi. Tai nebėra tik fizinis darbas laukuose. Sėkmingas šiuolaikinis ūkininkas turi būti ir vadybininkas, ir agronomas, ir technologijų entuziastas.
Vis daugiau procesų keliasi į skaitmeninę erdvę. Deklaruoti pasėlius, teikti paraiškas paramai gauti, vesti ūkio buhalteriją – visa tai atliekama elektroniniu būdu. Be to, tikslioji žemdirbystė, dronų naudojimas pasėlių stebėjimui, automatizuotos fermos tampa nebe ateities vizija, o būtinybe norint išlikti konkurencingiems. Todėl pradinis žinių bagažas, gautas kursuose ar studijų metu, yra tik pamatas. Nuolatinis domėjimasis naujovėmis, dalyvavimas lauko dienose ir seminaruose yra tai, kas atskiria sėkmingą ūkį nuo tiesiog egzistuojančio.
Žvelgiant į ateitį, ekologinio ir tvaraus ūkininkavimo svarba tik augs. Europos Sąjungos Žaliasis kursas numato didelę paramą tiems, kurie ūkininkauja darnoje su gamta, mažina trąšų naudojimą ir rūpinasi bioįvairove. Tad turint ūkininko pažymėjimą kišenėje, verta iš karto galvoti ne tik apie tai, kaip užauginti derlių šiandien, bet ir kaip kurti tvarų, aukštos pridėtinės vertės ūkį, kuris būtų aktualus ir po dešimties metų.
