Prasidėjus šildymo sezonui daugelis gyventojų susiduria su nemalonia problema – nors šildymo sistema įjungta visu pajėgumu, namuose vis tiek jaučiamas vėsa, o radiatoriai šyla netolygiai. Dažniausiai viršutinė radiatoriaus dalis išlieka šalta, o apačia – karšta. Tai klasikinis požymis, kad sistemoje susikaupė oras, trukdantis karštam vandeniui laisvai cirkuliuoti ir efektyviai atiduoti šilumą į aplinką. Nors ši problema gali pasirodyti sudėtinga, iš tiesų radiatorių nuorinimas yra viena iš pagrindinių būsto priežiūros procedūrų, kurią, žinant teisingą eigą, gali atlikti beveik kiekvienas. Tinkamai atliktas darbas ne tik sugrąžina komfortišką temperatūrą kambariuose, bet ir padeda sutaupyti pinigų, nes šildymo katilas nustoja dirbti be reikalo eikvodamas energiją bandydamas sušildyti orą sistemoje.
Kodėl radiatoriuose kaupiasi oras ir kaip tai veikia šilumą?
Prieš imantis įrankių, svarbu suprasti, iš kur atsiranda problema. Šildymo sistema yra uždaras vamzdynų tinklas, kuriuo cirkuliuoja vanduo (arba kitas šilumnešis). Tačiau net ir sandariausiose sistemose laikui bėgant atsiranda oro. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių: vandens papildymo metu, dėl mikroskopinių nesandarumų sujungimuose arba dėl cheminių reakcijų vamzdynų viduje, kai vanduo reaguoja su metalu ir išskiria vandenilį.
Susikaupęs oras yra lengvesnis už vandenį, todėl jis kyla į viršų ir kaupiasi aukščiausiuose radiatorių taškuose arba sistemos vingiuose. Susiformavęs oro kamštis veikia kaip izoliatorius. Karštas vanduo negali pasiekti viršutinės radiatoriaus dalies, todėl ji lieka šalta. Tai reiškia, kad radiatorius dirba tik daliniu pajėgumu – pavyzdžiui, jei pusė radiatoriaus yra užpildyta oru, jūs gaunate tik 50 procentų galimos šilumos, nors mokate už visą energijos kiekį.
Kaip atpažinti, kad radiatorių reikia nuorinti?
Ne visada šaltas radiatorius reiškia, kad jame yra oro. Kartais tai gali būti termostato gedimas ar cirkuliacinio siurblio problemos. Tačiau egzistuoja trys pagrindiniai požymiai, rodantys, kad laikas griebtis nuorinimo raktelio:
- Netolygus šilimo paviršius: Tai pats ryškiausias indikatorius. Jei palietus radiatorių jo apačia yra karšta, o viršus – pastebimai vėsesnis arba visiškai šaltas, tai beveik garantuotai reiškia oro kamštį.
- Gurguliavimas ir kiti garsai: Jei įjungus šildymą girdite vandens čiurlenimą, kapsėjimą, burbuliavimą ar švilpimą radiatorių viduje, tai rodo, kad sistemoje kartu su vandeniu keliauja oro burbulai. Tvarkinga sistema turi veikti beveik be garso.
- Šalti radiatoriai viršutiniuose aukštuose: Oras kyla į viršų, todėl privačiuose namuose ar kotedžuose dažniausiai pirmiausia nustoja šilti antrojo aukšto radiatoriai, net jei pirmame aukšte viskas veikia puikiai.
Pasiruošimas darbui: ko jums prireiks?
Radiatorių nuorinimas nėra sudėtingas procesas, tačiau reikalauja tam tikro pasiruošimo, kad išvengtumėte vandens išsiliejimo ant grindų ar kilimų. Jums reikės šių priemonių:
- Nuorinimo raktelis: Tai specialus, dažniausiai kvadratinės formos raktelis, skirtas atsukti nuorinimo vožtuvą. Jį galima įsigyti bet kurioje statybinių prekių parduotuvėje. Senesniuose radiatoriuose gali prireikti plokščio atsuktuvo.
- Indas vandeniui: Nedidelis dubenėlis ar puodelis, kurį pakišite po vožtuvu, kad surinktumėte išbėgantį skystį.
- Šluostė ar skuduras: Radiatoriuose esantis vanduo dažnai būna nešvarus, tamsus (vadinamas „techniniu vandeniu“). Šluostė padės apsaugoti sieną ir grindis nuo purslų.
- Pirštinės (nebūtina, bet rekomenduojama): Jei šildymas buvo įjungtas, vanduo gali būti karštas, todėl verta apsisaugoti rankas.
Žingsnis po žingsnio: teisinga nuorinimo eiga
Ekspertai pabrėžia, kad chaosas šiame procese gali pakenkti sistemai. Norint pasiekti geriausią rezultatą, rekomenduojama laikytis tikslios veiksmų sekos.
1. Išjunkite cirkuliacinį siurblį arba šildymą
Tai yra svarbiausias ir dažniausiai pamirštamas žingsnis. Jei bandysite nuorinti radiatorius veikiant šildymo sistemai, cirkuliacinis siurblys varys vandenį kartu su oru po visą sistemą. Dėl to oro burbuliukai bus susiskaidę ir judės, todėl jų nepavyks efektyviai pašalinti. Išjungus šildymą, reikia palaukti bent 10–15 minučių, kol vandens tėkmė sustos ir oras ramiai pakils į radiatorių viršų.
2. Pradėkite nuo tinkamo radiatoriaus
Jei gyvenate dviejų aukštų name, pradėkite nuo pirmojo aukšto radiatorių ir kilkite į viršų. Jei gyvenate bute – pradėkite nuo to radiatoriaus, kuris yra arčiausiai šildymo katilo (jei turite autonominį šildymą) arba tiesiog nuorinkite visus iš eilės.
3. Atlaisvinkite vožtuvą
Suraskite nuorinimo vožtuvą. Jis paprastai yra viršutinėje radiatoriaus dalyje, priešingoje pusėje nei termostatas ar vamzdžių įvadas. Pakiškite indą po vožtuvu ir laikykite paruoštą šluostę. Įstatykite raktelį į vožtuvą ir lėtai, atsargiai pasukite jį prieš laikrodžio rodyklę. Paprastai užtenka pusės apsisukimo.
4. Klausykitės garso
Vos tik šiek tiek atsuksite vožtuvą, turėtumėte išgirsti šnypštimą. Tai išeina susikaupęs oras. Jokiu būdu neatsukite vožtuvo pilnai, nes vandens slėgis gali išmušti vožtuvo šerdį, ir tuomet kils didelis potvynio pavojus. Laikykite vožtuvą atidarytą tol, kol girdisi šnypštimas.
5. Sulaukite vandens
Kai oras pasibaigs, pro vožtuvą pradės tekėti vanduo. Iš pradžių jis gali „spjautis“ – tai reiškia, kad išeina paskutiniai oro likučiai. Kai srovė taps tolygi, nedelsdami užsukite vožtuvą (sukite pagal laikrodžio rodyklę). Neperveržkite – vožtuvas turi būti uždarytas sandariai, bet nenaudokite per didelės jėgos, kad nepažeistumėte sriegio.
6. Patikrinkite slėgį sistemoje
Tai kritinis žingsnis po darbų atlikimo. Išleidus orą ir dalį vandens, slėgis šildymo sistemoje nukris. Jei jis nukris per žemai, katilas gali nebeįsijungti. Nueikite prie šildymo katilo ir pažiūrėkite į manometrą. Standartinis slėgis buitinėse sistemose dažniausiai turi būti tarp 1,0 ir 1,5 baro (šaltame būvyje) arba iki 2,0 barų (kai sistema įkaitusi). Jei slėgis per mažas, papildykite sistemą vandeniu naudodami tam skirtą katilo papildymo kranelį.
Seni ketaus (špižiniai) radiatoriai: ką daryti su jais?
Senos statybos namuose vis dar gausu ketaus radiatorių. Jų nuorinimas gali būti sudėtingesnis, nes jie dažnai neturi modernių nuorinimo vožtuvų. Tokiuose radiatoriuose dažniausiai būna seni, dažais užtepti ventiliai arba aklės. Jei nėra specialaus kranelio, savarankiškai bandyti atsukti didžiąją veržlę gali būti pavojinga – yra didelė tikimybė pažeisti seną tarpinę ir sukelti nuotėkį, kurio sustabdyti nepavyks be avarinės tarnybos. Jei jūsų ketaus radiatorius neturi aiškiai matomo ir veikiančio nuorinimo mechanizmo, geriausia kreiptis į namo administratorių arba santechniką.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Net ir perskaičius instrukcijas, dažnai kyla papildomų klausimų. Štai atsakymai į pačius populiariausius klausimus apie radiatorių priežiūrą.
Kiek dažnai reikia nuorinti radiatorius?
Profilaktiškai tai rekomenduojama daryti bent kartą per metus – prieš pat šildymo sezono pradžią. Vėliau, sezono metu, procedūrą kartokite tik tada, jei pastebite, kad radiatoriai vėl šyla netolygiai arba girdisi triukšmas.
Ar galiu nuorinti radiatorius, jei gyvenu daugiabutyje?
Taip, jei jūsų bute esantys radiatoriai turi individualius nuorinimo vožtuvus. Tačiau viršutinių aukštų gyventojams tai ypač aktualu, nes oras iš visos laiptinės sistemos kyla pas juos. Jei gyvenate apatiniame aukšte ir radiatorius šaltas, problema gali būti ne jūsų radiatoriuje, o bendroje sistemos balansavimo stokoje.
Ką daryti, jei iš radiatoriaus bėga juodas vanduo?
Tai normalu. Šildymo sistemos vanduo cirkuliuoja uždaru ratu, jame kaupiasi metalo oksidai ir nuosėdos, todėl jis patamsėja. Dėl šios priežasties labai svarbu naudoti apsaugines šluostes, nes toks vanduo gali sunkiai išsivalyti iš kilimų ar audinių.
Kodėl nuorinus radiatorių jis vis tiek nešyla?
Jei orą išleidote, slėgį sistemoje atstatėte, bet radiatorius vis tiek šaltas, priežastis gali būti užstrigęs termostatinio vožtuvo kaištis. Nuėmus termostato galvutę, pamatysite mažą metalinį strypelį. Pabandykite jį švelniai paspausti – jis turi spyruokliuoti. Jei jis įstrigęs, jį reikia atsargiai išjudinti.
Kada savarankiškas nuorinimas nepadės ir reikia specialisto
Nors nuorinimas išsprendžia apie 90 procentų radiatorių šilimo problemų, kartais situacija reikalauja profesionalo įsikišimo. Jei nuorinimo procedūrą tenka kartoti kas savaitę ar dažniau, tai signalizuoja apie sistemos nesandarumą – kažkur nuolat patenka oras. Taip pat, jei radiatoriai šyla tik viršuje, o apačia išlieka šalta, tai gali rodyti ne oro kamštį, o susikaupusį dumblą radiatoriaus apačioje (vadinamąjį užsinešimą). Tokiu atveju paprastas nuorinimas nepadės – reikės atlikti visos sistemos praplovimą, kurį gali atlikti tik kvalifikuoti meistrai su specialia įranga. Be to, niekada nerizikuokite patys, jei vožtuvai yra surūdiję, nejuda ar atrodo pažeisti, nes nulaužtas vožtuvas žiemą gali tapti rimta avarija.
