Daugelis žmonių rytais sunkiai keliasi iš lovos, tačiau jei nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas ir bendras silpnumas jus lydi didžiąją dienos dalį, tai gali būti ne tik miego trūkumo pasekmė. Nors visuomenėje ir medicinoje dažniausiai akcentuojamas aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija) kaip tylusis žudikas, per žemas kraujo spaudimas, arba hipotenzija, taip pat gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Gydytojai dažnai juokauja, kad žmonės su žemu kraujospūdžiu gyvena ilgai, bet liūdnai. Nuolatinis energijos stoka, sunkumas susikaupti ir baimė nualpti viešoje vietoje verčia ieškoti sprendimų. Laimei, prieš griebiantis vaistų, egzistuoja daugybė moksliškai pagrįstų ir gydytojų rekomenduojamų natūralių būdų, kaip saugiai pakelti arterinį kraujo spaudimą ir susigrąžinti žvalumą.
Kaip atpažinti hipotenziją ir kodėl ji atsiranda?
Prieš pradedant taikyti bet kokias priemones, svarbu suprasti, kas yra laikoma žemu kraujospūdžiu. Mediciniškai hipotenzija diagnozuojama, kai kraujospūdžio matuoklio rodmenys yra žemesni nei 90/60 mmHg. Tačiau svarbu pabrėžti, kad kai kuriems žmonėms, ypač jauniems, sportiškiems asmenims ar smulkaus sudėjimo moterims, tokie rodikliai gali būti normalūs ir nesukelti jokių nemalonių pojūčių. Problema atsiranda tada, kai žemą spaudimą lydi simptomai, rodantys, kad organai, ypač smegenys, negauna pakankamai deguonies.
Pagrindiniai simptomai, išduodantys, kad jūsų kraujospūdis gali būti per žemas:
- Galvos svaigimas ar alpulys: Ypač staigiai atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties (tai vadinama ortostatine hipotenzija).
- Neryškus regėjimas: Akyse gali „temti“ arba atsirasti „musyčių“.
- Nuolatinis nuovargis: Jausmas, lyg energija būtų išsekusi jau ryte.
- Sunkumas susikaupti: Dėmesio koncentracijos sutrikimai, „rūkas“ galvoje.
- Šaltos galūnės: Rankos ir kojos dažnai būna ledinės, oda gali būti blyški.
- Padažnėjęs, bet silpnas pulsas: Širdis bando kompensuoti žemą spaudimą plakdama greičiau.
Mitybos pokyčiai: druska – ne visada priešas
Viena iš dažniausių rekomendacijų sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis yra druskos ribojimas. Tačiau žmonėms, kenčiantiems nuo hipotenzijos, galioja priešingos taisyklės. Natris yra vienas efektyviausių elementų, sulaikančių skysčius organizme ir didinančių kraujo tūrį, kas tiesiogiai pakelia kraujo spaudimą.
Gydytojai pataria saikingai, bet sąmoningai padidinti druskos suvartojimą:
- Įtraukite į racioną sūresnių užkandžių, pavyzdžiui, sūdytų riešutų, marinuotų agurkų, alyvuogių ar gabalėlį sūdytos žuvies.
- Jei jaučiate artėjantį silpnumą, stiklinė vandens su ištirpintu pusę šaukštelio druskos gali veikti kaip greitoji pagalba.
- Rinkitės kokybišką jūros ar Himalajų druską, kurioje yra ir kitų mineralų.
Tačiau svarbu nepersistengti – per didelis druskos kiekis gali neigiamai paveikti inkstus, todėl šį metodą reikėtų derinti su dideliu skysčių vartojimu.
Vandens svarba ir dehidratacijos pavojai
Dehidratacija yra viena dažniausių žemo kraujospūdžio priežasčių. Kai organizmui trūksta skysčių, sumažėja kraujo tūris, todėl spaudimas krenta dar labiau. Gydytojai rekomenduoja:
- Gerti daugiau vandens: Siekite išgerti bent 2–3 litrus vandens per dieną. Tai padidina kraujo plazmos tūrį.
- Vengti alkoholio: Alkoholis veikia kaip diuretikas (skatina šlapinimąsi) ir plečia kraujagysles, o tai gali sukelti staigų spaudimo kritimą.
- Atsargiai su karštais gėrimais ir maistu: Labai karštas maistas gali paskatinti kraujo nutekėjimą į virškinimo traktą (postprandinė hipotenzija), todėl po valgio galite jaustis mieguisti.
Kava ir kofeinas: vaistas ar laikinas sprendimas?
Daugelis hipotenzija besiskundžiančių žmonių dieną pradeda nuo stiprios kavos puodelio. Kofeinas iš tiesų stimuliuoja širdies veiklą ir laikinai sutraukia kraujagysles, taip pakeldamas spaudimą. Tačiau gydytojai įspėja, kad tai yra trumpalaikis efektas.
Jei geriate kavą nuolat ir dideliais kiekiais, organizmas pripranta prie kofeino, ir jo poveikis silpnėja. Be to, kava skatina skysčių šalinimą. Geriausia strategija – gerti kavą pirmoje dienos pusėje, tačiau nepamiršti po kiekvieno puodelio išgerti stiklinę vandens skysčių balansui atkurti. Alternatyva kavai gali būti žalioji arbata, kuri tonizuoja švelniau, bet ilgiau.
Fizinis aktyvumas ir raumenų „pompos“ efektas
Paradoksalu, bet kai jaučiate silpnumą, mažiausiai norisi judėti, tačiau būtent judėjimas yra vienas geriausių vaistų. Fizinis aktyvumas treniruoja kraujagyslių tonusą ir padeda kraujui lengviau grįžti iš kojų į širdį. Tai vadinama „raumenų pompa“.
Rekomenduojami pratimai
Nereikia bėgti maratono. Žemą spaudimą turintiems žmonėms labiausiai tinka:
- Izometriniai pratimai: Pavyzdžiui, gumos tempimas ar tiesiog stiprus kumščių sugniaužimas.
- Plaukimas: Vandens slėgis ir vėsa puikiai tonizuoja kraujagysles.
- Važinėjimas dviračiu: Stiprina kojų raumenis, kurie padeda „pumpuoti“ kraują aukštyn.
Venkite pratimų, kuriuose reikia staigiai keisti galvos padėtį (pavyzdžiui, staigūs pasilenkimai žemyn), nes tai gali sukelti galvos svaigimą.
Hidroterapija: kontrastinis dušas
Vienas veiksmingiausių būdų „išjudinti“ kraujotaką be vaistų yra kontrastinis dušas. Šilto ir vėsaus vandens kaita priverčia kraujagysles tai išsiplėsti, tai susitraukti. Tai tarsi gimnastika jūsų kraujagyslėms.
Pradėkite nuo šilto vandens, vėliau perjunkite į vėsesnį (nebūtinai ledinį) ir taip kaitaliokite keletą kartų. Procedūrą visada užbaikite vėsiu vandeniu. Tai ne tik pakels kraujospūdį, bet ir suteiks energijos visai dienai. Svarbu tai daryti reguliariai, kad kraujagyslės taptų elastingesnės.
Augaliniai preparatai ir natūralūs tonikai
Gamta siūlo daugybę augalų, kurie veikia kaip adaptogenai – medžiagos, padedančios organizmui prisitaikyti prie streso ir normalizuojančios jo funkcijas, įskaitant kraujospūdį.
- Eleuterokokas (Juodasis šaknis): Dažnai vadinamas sibiriniu ženšeniu. Jo ekstraktas lašų pavidalu yra populiari priemonė tonusui kelti.
- Ženšenis: Klasikinis stimuliatorius, didinantis energiją ir kraujospūdį. Tačiau jį reikėtų vartoti kursais, darant pertraukas.
- Rozmarinas: Ši prieskoninė žolelė taip pat stimuliuoja kraujotaką. Galite gerti rozmarinų arbatą arba naudoti eterinį aliejų aromaterapijai.
- Saldymedžio šaknis: Saldymedis turi medžiagų, kurios veikia panašiai kaip organizmo hormonas aldosteronas, sulaikantis natrį ir didinantis kraujospūdį. Tačiau jį vartoti reikia atsargiai ir ne per ilgai.
Gyvensenos triukai kasdienybėje
Be mitybos ir sporto, yra keletas paprastų įpročių, kurie gali padėti išvengti nemalonių simptomų:
Neskubėkite rytais: Niekada nešokite iš lovos, kai suskamba žadintuvas. Pirmiausia pasirąžykite, pajudinkite pėdas, tada lėtai atsisėskite ir tik po minutės stokitės. Tai leis kraujotakai prisitaikyti prie vertikalios padėties.
Miegokite aukščiau: Šiek tiek pakeltas lovos galvūgalis gali padėti organizmui sulaikyti druską naktį ir sumažinti rytinį silpnumą.
Kompresinės kojinės: Jei tenka daug stovėti ar sėdėti, elastinės kompresinės kojinės gali neleisti kraujui susitvenkti kojose, taip palaikant geresnį spaudimą viršutinėje kūno dalyje.
Kojų kryžiavimas: Nors paprastai to daryti nerekomenduojama dėl venų varikozės rizikos, žmonėms su žemu spaudimu kojų sukryžiavimas sėdint gali padėti šiek tiek pakelti spaudimą staigaus silpnumo akimirką.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie žemą kraujo spaudimą.
Ar žemas kraujo spaudimas gali sukelti nerimą ir panikos atakas?
Taip, tai gana dažnas reiškinys. Kai kraujospūdis staiga krenta, smegenims ima trūkti deguonies, o širdis pradeda plakti labai greitai (tachikardija), bandydama tai kompensuoti. Šie fiziniai pojūčiai – galvos svaigimas, oro trūkumas, stiprus širdies plakimas – yra labai panašūs į panikos atakos simptomus ir gali sukelti baimę ar nerimą.
Ką daryti, jei jaučiu, kad tuoj nualpsiu?
Jei pajutote staigų silpnumą, geriausia, ką galite padaryti – atsigulti ir pakelti kojas aukščiau širdies lygio. Tai padės kraujui iš kojų grįžti į smegenis. Jei atsigulti nėra galimybės, atsisėskite ir nuleiskite galvą tarp kelių. Taip pat galite stipriai sugniaužti kumščius ir įtempti kojų bei sėdmenų raumenis.
Ar mitybos režimas turi įtakos spaudimui?
Taip. Žmonėms su hipotenzija rekomenduojama valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Gausus valgymas (ypač daug angliavandenių turintis maistas) priverčia kraują susitelkti skrandyje virškinimui, todėl bendras kraujospūdis gali nukristi, sukeldamas mieguistumą po valgio.
Ar žemas spaudimas gali pakenkti nėštumo metu?
Pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą moterų kraujospūdis natūraliai sumažėja dėl hormoninių pokyčių ir kraujotakos sistemos išsiplėtimo. Nors dažniausiai tai nėra pavojinga vaisiui, labai žemas spaudimas gali sukelti mamos nualpimus, o griuvimai yra pavojingi. Būtina konsultuotis su prižiūrinčiu gydytoju.
Kada būtina kreiptis į specialistus
Nors daugeliu atvejų žemas kraujospūdis yra tiesiog konstitucinė savybė arba lengvai koreguojama būklė, yra situacijų, kai savigydos nepakanka. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus, jei žemą kraujospūdį lydi skausmas krūtinėje, stiprus dusulys, aukšta temperatūra, vėmimas, sprando sustingimas ar regėjimo praradimas. Taip pat susirūpinti reikėtų, jei spaudimas nukrito staiga, nors anksčiau visada buvo normalus ar aukštas – tai gali būti vidinio kraujavimo, sunkios infekcijos ar endokrininių sutrikimų požymis. Reguliari sveikatos patikra, kraujo tyrimai (geležies, vitamino B12 kiekiui nustatyti) ir kardiologo konsultacija padės atmesti rimtas ligas ir leis ramiai taikyti natūralias priemones gyvenimo kokybei gerinti.
