Daugelis žmonių apie savo kaulų būklę susimąsto tik tada, kai įvyksta netikėtas lūžis. Osteoporozė, dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, vystosi lėtai ir be jokių akivaizdžių simptomų, kol kaulai tampa tokie trapūs, kad gali lūžti net nuo nedidelio smūgio ar staigesnio judesio. Nors senėjimo procesai yra neišvengiami, kaulų tankio mažėjimas nėra nuosprendis, kurio negalima kontroliuoti. Šiuolaikinė medicina siūlo itin tikslų, neskausmingą ir greitą būdą įvertinti skeleto būklę – kaulų tankio tyrimą, moksliškai vadinamą densitometrija (DXA arba DEXA). Supratimas, kaip šis tyrimas atliekamas ir kada jį reikėtų atlikti, gali būti lemiamas veiksnys siekiant išvengti rimtų traumų ir išsaugoti judėjimo laisvę vyresniame amžiuje.
Kas yra kaulų tankio tyrimas (Densitometrija)?
Kaulų tankio tyrimas, dažniausiai atliekamas naudojant dvigubos energijos rentgeno absorbciometriją (DEXA), yra auksinis standartas diagnozuojant osteoporozę ir vertinant kaulų lūžių riziką. Skirtingai nei įprastas rentgeno tyrimas, kuris gali parodyti kaulų retėjimą tik tada, kai prarasta jau daugiau nei 30–40 procentų kaulinės masės, DEXA skeneris gali užfiksuoti net pačius menkiausius tankio pokyčius.
Ši technologija veikia siųsdama du skirtingo galingumo rentgeno spindulių pluoštus per tiriamą kūno sritį. Vieną srautą labiau absorbuoja minkštieji audiniai, o kitą – kaulai. Atėmus minkštųjų audinių rodmenis, kompiuteris tiksliai apskaičiuoja kaulų mineralinį tankį. Tai leidžia gydytojams pamatyti realią situaciją ir nustatyti, ar kaulai yra pakankamai tvirti, ar jau prasidėjo retėjimo procesai (osteopenija), ar išsivystė osteoporozė.
Kam būtina pasidaryti kaulų tankio tyrimą?
Nors kaulų tankio mažėjimas dažniausiai asocijuojamas su moterimis po menopauzės, šis tyrimas gali būti reikalingas kur kas platesniam žmonių ratui. Gydytojai rekomenduoja tyrimą atlikti remiantis tam tikrais rizikos faktoriais. Štai pagrindinės grupės, kurioms šis tyrimas yra būtinas arba labai rekomenduojamas:
- Visoms moterims nuo 65 metų amžiaus ir visiems vyrams nuo 70 metų amžiaus, nepriklausomai nuo kitų rizikos veiksnių.
- Moterims po menopauzės (jaunesnėms nei 65 m.), jei jos turi papildomų rizikos veiksnių, tokių kaip mažas kūno svoris, tėvų patirti šlaunikaulio lūžiai ar rūkymas.
- Asmenims, patyrusiems kaulų lūžius po minimalios traumos (pavyzdžiui, griuvus iš savo ūgio aukščio) sulaukus 50 metų.
- Žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus, kurie mažina kaulų tankį. Ryškiausias pavyzdys – ilgalaikis gliukokortikoidų (steroidų) vartojimas gydant astmą, artritą ar kitas uždegimines ligas.
- Sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, lėtinės inkstų ar kepenų ligos, hipertirozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) ar 1 tipo cukrinis diabetas.
- Esant ankstyvai menopauzei (prieš 45 metus), įskaitant atvejus, kai kiaušidės buvo pašalintos chirurginiu būdu.
Papildomi rizikos veiksniai
Be minėtų grupių, susirūpinti turėtų ir tie, kurių gyvenimo būdas nėra palankus kaulų sveikatai. Tai apima piktnaudžiavimą alkoholiu, mažą fizinį aktyvumą, nepakankamą kalcio ir vitamino D kiekį mityboje bei itin mažą kūno masės indeksą (KMI). Genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį, todėl jei šeimoje būta osteoporozės atvejų, profilaktinis patikrinimas yra labai svarbus.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Vienas didžiausių DEXA tyrimo privalumų yra tai, kad jis reikalauja minimalaus pasiruošimo. Jums nereikės badauti ar atlikti sudėtingų procedūrų namuose. Visgi, keletas taisyklių egzistuoja, kad rezultatai būtų kuo tikslesni:
- Mityba ir papildai: Tyrimo dieną galite valgyti įprastai, tačiau bent 24 valandas prieš tyrimą rekomenduojama nevartoti kalcio papildų. Kalcio tabletės skrandyje ar žarnyne gali būti matomos rentgeno nuotraukoje ir iškraipyti duomenis.
- Apranga: Rengkitės patogiais, laisvais drabužiais. Svarbiausia, kad tiriamose srityse (klubų ir stuburo zonoje) nebūtų metalinių detalių – užtrauktukų, sagų, diržų sagčių ar metalinių liemenėlės lankelių. Geriausia rinktis sportines kelnes su guma.
- Informuokite gydytoją: Jei neseniai atlikote kitus tyrimus su kontrastine medžiaga (pvz., kompiuterinę tomografiją su kontrastu ar bario tyrimą), kaulų tankio tyrimą gali tekti atidėti bent 10–14 dienų, nes kontrastinė medžiaga gali trukdyti tiksliam vertinimui. Taip pat būtina pranešti, jei yra bent menkiausia tikimybė, kad esate nėščia.
Tyrimo eiga: kas vyksta kabinete?
Densitometrijos procedūra yra visiškai neskausminga ir neinvazinė. Ji trunka labai trumpai – dažniausiai nuo 10 iki 20 minučių. Pacientui atvykus į kabinetą, jis paprašomas atsigulti ant specialaus minkšto stalo. Virš stalo yra sumontuotas skaitytuvas (detektorius), o po stalu – rentgeno spindulių šaltinis.
Dažniausiai tiriamos dvi pagrindinės sritys, kurios geriausiai atspindi bendrą kaulų būklę ir lūžių riziką: juosmeninė stuburo dalis ir šlaunikaulio kaklelis (klubo sąnarys). Kartais, jei šių vietų ištirti neįmanoma (pavyzdžiui, dėl klubo protezo), gali būti tiriamas dilbio kaulų tankis.
Tyrimo metu laborantas paprašys jūsų gulėti ramiai. Kad stuburas būtų tinkamoje padėtyje, po kojomis gali būti padėta speciali pagalvė (dėžė), kuri pakelia kelius ir ištiesina dubenį. Tiriant klubą, pėda gali būti šiek tiek pasukta į vidų ir fiksuota specialiame laikiklyje. Skaitytuvas lėtai slenka virš kūno, neliesdamas jo. Aparatas veikia tyliai arba skleidžia tylų zvimbimą. Jūs nejusite jokios šilumos ar vibracijos.
Rezultatų interpretavimas: T-rodiklis ir Z-rodiklis
Gauti tyrimo rezultatai gydytojui pateikiami skaičiais, kurie lyginami su standartinėmis normomis. Pagrindiniai rodikliai, į kuriuos atkreipiamas dėmesys, yra T-rodiklis (T-score) ir Z-rodiklis (Z-score).
Ką reiškia T-rodiklis?
Tai pagrindinis rodiklis diagnozuojant osteoporozę. Jis lygina jūsų kaulų tankį su jauno, sveiko suaugusio žmogaus (apie 30 metų), kurio kaulų masė yra didžiausia, vidurkiu.
- T-rodiklis nuo +1 iki -1: Laikoma norma. Jūsų kaulų tankis yra sveikas.
- T-rodiklis nuo -1 iki -2,5: Rodo osteopeniją. Tai reiškia, kad kaulų tankis yra sumažėjęs, tačiau dar nepasiekė osteoporozės lygio. Tai signalas pradėti prevencines priemones.
- T-rodiklis -2,5 ir žemesnis: Diagnozuojama osteoporozė. Kuo skaičius mažesnis (pvz., -3,0), tuo kaulai trapesni ir lūžių rizika didesnė.
Ką reiškia Z-rodiklis?
Z-rodiklis lygina jūsų kaulų tankį su to paties amžiaus, lyties ir kūno sudėjimo žmonių vidurkiu. Jei Z-rodiklis yra neįprastai žemas (dažniausiai mažiau nei -2,0), tai gali reikšti, kad kaulų retėjimą sukelia ne tik amžius, bet ir kitos ligos ar vaistai. Tokiu atveju gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus priežasčiai nustatyti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Pacientams dažnai kyla klausimų dėl tyrimo saugumo ir būtinybės. Pateikiame atsakymus į dažniausiai pasitaikančius klausimus.
Ar kaulų tankio tyrimas yra saugus? Kokia gaunama apšvita?
Taip, tyrimas yra labai saugus. DEXA metu gaunama jonizuojančiosios spinduliuotės dozė yra itin maža – ji sudaro maždaug dešimtadalį įprastos krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos dozės. Palyginimui, tokią natūralios radiacijos dozę žmogus gauna tiesiog gyvendamas žemėje per mažiau nei vieną dieną arba skrisdamas lėktuvu kelias valandas.
Kaip dažnai reikia kartoti tyrimą?
Tai priklauso nuo pirmųjų rezultatų ir rizikos veiksnių. Jei kaulų tankis normalus, tyrimą gali tekti kartoti tik po 3–5 metų ar vėliau. Jei diagnozuota osteopenija ar osteoporozė ir paskirtas gydymas, tyrimas paprastai kartojamas kas 1–2 metus, kad būtų įvertintas gydymo efektyvumas.
Ar tyrimui reikalingas šeimos gydytojo siuntimas?
Norint tyrimą atlikti nemokamai (kompensuojamą PSDF lėšomis), dažniausiai reikalingas gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo siuntimas, pagrįstas rizikos indikacijomis. Tyrimą galima atlikti ir privačiose klinikose be siuntimo, tačiau tuomet už jį reikės mokėti pilną kainą.
Ar tyrimas tinka vaikams?
Vaikams kaulų tankio tyrimas atliekamas rečiau, tik esant specifinėms medicininėms indikacijoms (pvz., genetinės ligos, ilgalaikis vaistų vartojimas). Vaikų rezultatų vertinimas skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl tam naudojami specialūs algoritmai.
Tolimesnė kaulų būklės stebėsena ir gydymo koregavimas
Gavus kaulų tankio tyrimo atsakymus, darbas ties tuo nesibaigia. Priešingai – tai tik atskaitos taškas. Jei nustatomas sumažėjęs kaulų tankis, periodiškas tyrimo kartojimas yra kritiškai svarbus norint suprasti, ar paskirtas gydymas veikia. Pavyzdžiui, vartojant bisfosfonatus ar kitus kaulų retėjimą stabdančius vaistus, tikimasi, kad kaulų tankis stabilizuosis arba net šiek tiek padidės. Jei atlikus pakartotinį tyrimą po dvejų metų pastebimas tolesnis tankio mažėjimas, tai aiškus signalas gydytojui, kad reikia keisti vaistus, dozavimą arba ieškoti kitų paslėptų priežasčių, trukdančių vaistų įsisavinimui. Be to, šiuolaikinė medicina vis dažniau naudoja ne tik standartinį tankio matavimą, bet ir Trabekulinio kaulo balo (TBS) vertinimą, kuris suteikia informacijos apie kaulo mikroarchitektūrą ir kokybę, taip dar tiksliau prognozuojant lūžių riziką net ir tiems pacientams, kurių tankio rodikliai nėra kritiškai žemi.
