Vis dažniau prekybos centrų lentynose ir turgavietėse pastebime tamsius, raukšlėtus arba ryškiai geltonus kamuoliukus, skleidžiančius paslaptingą tropinį aromatą. Nors daugelis esame ragavę jogurtų ar gėrimų su šiuo priedu, laikyti šviežią vaisių rankose vis dar gali būti šioks toks iššūkis. Pasiflora, dažnai vadinama marakuja arba aistros vaisiumi, yra ne tik išskirtinio skonio, bet ir tikra maistinių medžiagų bomba. Jos rūgštelė puikiai dera su saldžiais desertais, o viduje esančios sėklytės suteikia patiekalams malonaus traškumo. Tačiau norint gauti maksimalią naudą ir patirti tikrąjį skonio malonumą, svarbu žinoti ne tik tai, kaip šį vaisių išsirinkti, bet ir kaip teisingai jį vartoti.
Kas iš tiesų yra pasiflora?
Pasiflora (lot. Passiflora edulis) yra vijoklinis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, daugiausia iš Brazilijos, Paragvajaus ir Argentinos regionų. Šiandien šis augalas plačiai kultivuojamas visuose tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose – nuo Australijos iki Pietų Afrikos. Įdomu tai, kad pats vaisiaus pavadinimas „aistros vaisius” (angl. passion fruit) neturi nieko bendro su romantiška meile. Ispanų misionieriai, pirmą kartą pamatę įspūdingus šio augalo žiedus, juose įžvelgė Kristaus kančios (lot. passio) simbolius.
Prekyboje dažniausiai sutinkamos dvi pagrindinės pasiflorų rūšys:
- Violetinė pasiflora: Tai dažniausiai Europoje sutinkama rūšis. Vaisiai yra mažesni, kiaušinio formos, o jų odelė bręstant tamsėja ir raukšlėjasi. Jų minkštimas yra aromatingesnis, saldesnis ir mažiau rūgštus nei geltonųjų giminaičių.
- Geltonoji pasiflora (arba marakuja): Šie vaisiai paprastai yra didesni, gali pasiekti greipfruto dydį. Jų skonis yra kur kas rūgštesnis, todėl jie dažniau naudojami sulčių spaudimui ar konservavimui, nei valgymui šviežiai.
Maistinė vertė: kodėl verta įtraukti į racioną?
Nepaisant nedidelio dydžio, pasiflora yra vienas vertingiausių vaisių mitybos požiūriu. Tai mažai kaloringas produktas, kuriame gausu gyvybiškai svarbių mikroelementų. Viename vidutinio dydžio vaisiuje (apie 18 g minkštimo) yra tik apie 17 kalorijų, tačiau jame slypi didelė koncentracija naudingųjų medžiagų.
Pagrindiniai komponentai, kuriais pasižymi šis egzotiškas vaisius:
- Skaidulos: Tai vienas geriausių skaidulų šaltinių vaisių pasaulyje. Dauguma skaidulų slypi sėklytėse. Tai padeda reguliuoti virškinimą ir palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.
- Vitaminas C: Galingas antioksidantas, stiprinantis imuninę sistemą ir lėtinantis senėjimo procesus. Viena porcija gali suteikti nemenką dalį rekomenduojamos paros normos.
- Vitaminas A: Būtinas geram regėjimui, odos būklei ir ląstelių atsinaujinimui.
- Kalis ir geležis: Svarbūs širdies veiklai ir kraujodarai. Kartu su vitaminu C, geležis iš pasiflorų yra puikiai pasisavinama.
- Antioksidantai: Pasiflorose gausu polifenolių, kurie padeda organizmui kovoti su lėtiniais uždegimais.
Svarbiausia nauda organizmui
Reguliarus pasiflorų vartojimas gali turėti teigiamą poveikį įvairioms organizmo sistemoms. Štai keletas priežasčių, kodėl dietologai rekomenduoja šį vaisių:
Imuniteto stiprinimas
Dėl didelio vitamino C, beta karoteno ir kitų antioksidantų kiekio, pasiflora padeda organizmui apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų žalos. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai organizmui reikia papildomos apsaugos nuo virusų ir infekcijų.
Virškinimo sistemos gerinimas
Viename puodelyje pasiflorų minkštimo gali būti net iki 25 gramų skaidulų. Tirpiosios skaidulos, esančios minkštime, ir netirpiosios, esančios sėklose, veikia kaip natūralus žarnyno valiklis. Jos skatina peristaltiką, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ir maitina gerąsias žarnyno bakterijas.
Nerimo mažinimas ir miego kokybė
Nors raminamuoju poveikiu labiau pasižymi pasifloros lapai ir žiedai (iš kurių gaminami papildai), vaisiuose taip pat yra nedidelis kiekis alkaloidų ir magnio. Magnis yra žinomas kaip mineralas, padedantis atsipalaiduoti raumenims ir nervų sistemai, todėl pasifloros desertas vakare gali prisidėti prie ramesnio poilsio.
Širdies sveikata
Didelis kalio kiekis ir mažas natrio kiekis yra ideali kombinacija kraujospūdžio kontrolei. Be to, skaidulos padeda šalinti „blogąjį” cholesterolį iš kraujagyslių, taip mažindamos širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kaip išsirinkti tobulą vaisių?
Daugelis pirkėjų daro klaidą rinkdamiesi pasifloras – jie ieško lygių, gražių, blizgančių vaisių. Tačiau pasiflorų pasaulyje grožio standartai yra kitokie. Štai į ką turėtumėte atkreipti dėmesį:
- Odelės tekstūra: Jei perkate violetines pasifloras, ieškokite tų, kurių odelė yra šiek tiek susiraukšlėjusi. Lygus paviršius dažniausiai reiškia, kad vaisius dar nėra pilnai prinokęs ir bus labai rūgštus. Raukšlėtumas rodo, kad vaisius yra saldžiausias ir kvapniausias.
- Svoris: Paimkite vaisių į ranką. Jis turėtų būti sunkus savo dydžiui. Lengvas vaisius reiškia, kad viduje esantis minkštimas išdžiūvo arba jo yra labai mažai.
- Spalva: Violetinės rūšies pasifloros turi būti tamsios, beveik juodos arba tamsiai purpurinės. Venkite vaisių su žaliomis dėmėmis (nebent ketinate juos nokinti namuose).
- Kvapas: Prinokusi pasiflora skleidžia intensyvų tropinį aromatą net neperpjauta. Jei vaisius neturi kvapo, tikėtina, kad jis bus beskonis.
Kaip taisyklingai paruošti ir valgyti
Pasifloros paruošimas yra vienas paprasčiausių procesų vaisių pasaulyje. Jums nereikia jos lupti ar ilgai pjaustyti. Tiesiog sekite šiuos žingsnius:
1. Nuplaukite: Nors odelės nevalgysite, visada rekomenduojama vaisių nuplauti, kad pjaunant bakterijos nuo paviršiaus nepatektų į vidų.
2. Perpjaukite: Aštriu peiliu perpjaukite vaisių pusiau. Būkite atsargūs, kad neištekėtų brangios sultys.
3. Kabinkite šaukšteliu: Valgoma dalis yra geltonas, želė konsistencijos minkštimas su tamsiomis sėklomis. Tiesiog kabinkite jį šaukšteliu tiesiai iš odelės.
Ar galima valgyti sėklas? Taip, sėklos yra visiškai valgomos. Jos yra traškios ir suteikia įdomią tekstūrą. Jei sėklų nemėgstate, minkštimą galite pertrinti per sietelį, tačiau taip prarasite didžiąją dalį skaidulų.
Kulinarinis panaudojimas: idėjos virtuvei
Pasiflora yra neįtikėtinai universali. Jos rūgštelė gali subalansuoti saldžius desertus arba suteikti egzotikos pikantiškiems patiekalams. Štai keletas idėjų, kur galite panaudoti šį vaisių:
- Pusryčiams: Įmaišykite pasifloros minkštimo į natūralų jogurtą, avižinę košę ar uždėkite ant varškės.
- Gėrimams: Tai idealus priedas kokteiliams, limonadams ar šaltai arbatai. Tiesiog sumaišykite gazuotą vandenį, šiek tiek medaus, laimo sulčių ir pasifloros minkštimą.
- Desertams: Pasiflora yra klasikinis „Pavlova” torto priedas. Jos rūgštumas idealiai „nugesina” morengo saldumą. Taip pat tinka sūrio pyragams (cheesecake) gardinti.
- Salotoms: Pasigaminkite padažą iš pasifloros minkštimo, alyvuogių aliejaus, šlakelio baltojo vyno acto ir garstyčių. Tai puikiai tiks prie salotų su krevetėmis ar vištiena.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Kiek laiko galima laikyti pasifloras?
Prinokusius vaisius kambario temperatūroje galima laikyti apie 1–2 dienas. Jei norite išlaikyti ilgiau, dėkite juos į šaldytuvą – ten jie išbūs švieži iki savaitės. Taip pat pasifloros minkštimą galima užšaldyti ledo kubelių formelėse – taip jis išliks tinkamas vartoti kelis mėnesius.
Ar pasiflora tinka diabetikams?
Taip, saikingai vartojama pasiflora yra tinkama. Nors ji saldi, joje esančios skaidulos (pektinas) lėtina cukraus įsisavinimą, todėl šis vaisius turi žemą glikemijos indeksą. Tai reiškia, kad jis nesukelia staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių.
Kuo skiriasi pasiflora nuo granadilos?
Tai giminingi vaisiai, tačiau skiriasi jų išvaizda ir skonis. Granadila paprastai yra geltona arba oranžinė, lygesne, kietesne odele, o jos vidus – pilkšvas ir skaidrus. Granadilos skonis yra daug saldesnis, ji beveik neturi pasiflorai būdingos rūgštelės.
Ar galima valgyti pasifloros odelę?
Purpurinės pasifloros odelė paprastai nėra valgoma, nes ji yra kieta, karti ir nemalonaus skonio. Tačiau kai kuriose kultūrose odelė yra verdama su cukrumi, gaminant uogienes, nes joje yra daug pektino.
Pasiflorų auginimas kaip hobis
Jei susižavėjote šiuo vaisiumi, galite pabandyti užsiauginti jį patys. Nors Lietuvos klimatas nėra tinkamas auginti pasifloras lauke ištisus metus, jos puikiai jaučiasi kaip kambariniai augalai arba oranžerijų gyventojos. Sėklas galima paimti tiesiai iš pirktinio vaisiaus – nuplaukite jas, šiek tiek padžiovinkite ir pasėkite į purią žemę.
Pasiflora yra vijoklis, todėl jai reikės atramos, į kurią galėtų kabintis savo ūsais. Augalui būtina daug saulės šviesos, reguliarus laistymas ir drėgnas oras (purškimas). Vasarą vazoną galima išnešti į balkoną ar terasą. Nors namų sąlygomis sulaukti vaisių gali būti sudėtinga (reikia rankinio apdulkinimo), pasiflora džiugins jus neįtikėtino grožio žiedais, kurie atrodo lyg meno kūriniai. Tai puikus būdas įnešti šiek tiek egzotikos į savo namų aplinką, net jei derliaus tektų palaukti.
