Susidūrus su situacija, kai artimam žmogui prireikia nuolatinės slaugos ar priežiūros, šeimos narius dažnai ištinka ne tik emocinis šokas, bet ir pasimetimas biurokratinių procedūrų labirinte. Staiga tenka tapti vadybininkais, teisininkais ir slaugytojais vienu metu. Dažnas nežino, nuo ko pradėti, kokios valstybės garantijos priklauso ligoniui ir kaip palengvinti finansinę naštą, kuri neišvengiamai užgula šeimos pečius. Nors sistema iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtinga, egzistuoja aiškūs algoritmai ir žingsniai, kuriuos atlikus galima užsitikrinti ne tik finansinę paramą, bet ir gauti techninės pagalbos priemones ar socialinių darbuotojų paslaugas į namus. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip nuosekliai susitvarkyti dokumentus, kokių klaidų vengti ir kaip maksimaliai išnaudoti valstybės teikiamas galimybes slaugant artimąjį.
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – vizitas pas šeimos gydytoją
Kad ir kokia būtų jūsų artimojo būklė – ar tai būtų senatvinė demencija, insulto pasekmės, ar onkologinė liga – visas procesas prasideda gydymo įstaigoje. Nėra prasmės kreiptis tiesiogiai į socialinės paramos skyrius ar neįgalumo nustatymo tarnybas, kol neturite medicininio pagrindo. Jūsų pagrindinis sąjungininkas šiame etape yra šeimos gydytojas.
Vizito metu turite aiškiai įvardinti tikslą: norite pradėti procedūrą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Svarbu suprasti, kad gydytojas vertina ne tik diagnozę, bet ir paciento funkcinį savarankiškumą. Tam dažniausiai naudojamas Barthel indeksas (fiziniam savarankiškumui vertinti) arba MMSE testas (pažintinėms funkcijoms vertinti, jei pacientas serga demencija ar Alzheimerio liga).
Pasiruoškite šiam vizitui atsakingai. Gydytojui reikės pateikti:
- Visus naujausius ligoninių išrašus (epikrizes);
- Duomenis apie vartojamus vaistus;
- Specialistų (neurologo, psichiatro, traumatologo ir kt.) konsultacijų išvadas. Jei šių išvadų neturite arba jos senesnės nei pusė metų, šeimos gydytojas pirmiausia išrašys siuntimus pas šiuos specialistus.
Tik surinkęs visą informaciją, šeimos gydytojas užpildo siuntimą (formą Nr. 088-1/a) į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinomą kaip NDNT). Nuo šio momento procesas persikelia į valstybinių institucijų rankas.
Slaugos ir priežiūros skirtumai: kodėl tai svarbu piniginei?
Daugelis žmonių painioja sąvokas „slauga” ir „priežiūra”, tačiau valstybės akyse tai yra du skirtingi statusai, lemiantys skirtingo dydžio finansines išmokas. Ekspertai pabrėžia, kad teisingas būklės įvertinimas yra kritiškai svarbus.
Nuolatinė slauga (SPS)
Tai būklė, kai žmogus yra visiškai nesavarankiškas ir jam reikalinga nuolatinė, visą parą trunkanti kito asmens pagalba. Tai gali būti gulintis ligonis arba asmuo, visiškai nesiorientuojantis aplinkoje. Slaugos poreikiai skirstomi į du lygius:
- Pirmasis lygis (SPS-1): nustatomas patiems sunkiausiems ligoniams. Išmoka šiuo atveju yra didžiausia.
- Antrasis lygis (SPS-2): nustatomas sunkiems ligoniams, kuriems vis dar reikia nuolatinės pagalbos, tačiau jų funkciniai rodikliai šiek tiek geresni nei pirmojo lygio atveju.
Nuolatinė priežiūra (pagalba) (SPP)
Šis statusas suteikiamas asmenims, kurie iš dalies gali savimi pasirūpinti, tačiau jiems reikalinga kito asmens pagalba buityje, tvarkant finansus ar saugiai judant. Finansinė kompensacija už priežiūrą (pagalbą) yra ženkliai mažesnė nei už slaugą.
Svarbu žinoti, kad nustatant šiuos poreikius, komisija dažniausiai nemato paciento gyvai (sprendimai priimami pagal dokumentus), todėl gydytojo parengto aprašo tikslumas yra lemiamas. Jei manote, kad jūsų artimojo būklė yra sunkesnė nei nurodyta dokumentuose, primygtinai reikalaukite gydytojo detaliai aprašyti visus funkcijų sutrikimus (pvz., „pacientas pats nepavalgo”, „nesugeba apsirengti”, „nelaiko šlapimo”).
Techninės pagalbos priemonės: nepirkite patys, kol nepasidomėjote kompensacija
Viena didžiausių klaidų, kurią daro artimieji – skubėjimas pirkti brangią įrangą (funkcines lovas, čiužinius nuo pragulų, neįgaliojo vežimėlius) už savus pinigus. Lietuvoje veikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC), kuris šias priemones suteikia nemokamai arba su didele kompensacija.
Norint gauti techninę pagalbą, procesas vėlgi prasideda pas šeimos gydytoją arba reabilitologą. Jums reikės:
- Gauti gydytojo išrašą (formą 027/a), kuriame konkrečiai įrašyta reikalinga priemonė (pvz., „reikalinga funkcinė lova ir čiužinys nuo pragulų”).
- Su šiuo išrašu kreiptis į artimiausią TPNC skyrių arba savo savivaldybės socialinės paramos skyrių.
- Daugelį priemonių galima užsisakyti internetu per informacinę sistemą.
Jei eilėje laukti negalite ir priemonę perkate patys, būtinai pasidomėkite kompensavimo galimybėmis prieš pirkdami. Valstybė kompensuoja tik tam tikrus kriterijus atitinkančias priemones, įsigytas iš patvirtintų tiekėjų. Sąskaita faktūra turi būti išrašyta ligonio (arba jo oficialaus atstovo) vardu.
Socialinės paslaugos į namus: pagalba ne tik pinigais
Piniginė išmoka (tikslinė kompensacija) yra skirta padengti su slauga susijusias išlaidas, tačiau ji neatstoja fizinių rankų darbo. Jei artimieji dirba ir negali visą dieną būti šalia ligonio, galima kreiptis dėl pagalbos į namus arba dienos socialinės globos.
Kreiptis reikia į savo gyvenamosios vietos seniūniją arba savivaldybės socialinės paramos skyrių. Socialinis darbuotojas atvyks į namus, įvertins buities sąlygas bei ligonio savarankiškumą ir nustatys socialinių paslaugų poreikį. Priklausomai nuo nustatyto poreikio ir asmens pajamų, šios paslaugos gali būti:
- Visiškai nemokamos (mažas pajamas gaunantiems asmenims);
- Dalinai mokamos (dažniausiai tai sudaro nedidelį procentą nuo asmens pensijos ar pajamų).
Lankomosios priežiūros darbuotojas gali padėti nupirkti maisto, pagaminti valgį, sutvarkyti namus, padėti nusiprausti ar sumokėti mokesčius. Tai didžiulė pagalba dirbantiems artimiesiems, leidžianti išvengti emocinio pervargimo.
Teisiniai aspektai: įgaliojimas ar neveiksnumo nustatymas?
Slaugant sunkų ligonį, ypač turintį psichikos sutrikimų (demencija, Alzheimeris), anksčiau ar vėliau susiduriama su teisiniais iššūkiais. Kaip paimti pensiją? Kaip tvarkyti banko sąskaitas? Kaip parduoti ligonio turtą jo gydymui?
Jei ligonis yra sąmoningas ir suvokia savo veiksmus, pakanka notarinio įgaliojimo. Notarą galima išsikviesti į namus ar ligoninę. Tai paprasčiausias ir greičiausias kelias. Įgaliojime reiktų numatyti kuo platesnes teises: atstovauti gydymo įstaigose, „Sodroje”, bankuose, savivaldybėje.
Jei ligonis dėl psichinės būklės nebesuvokia aplinkos ir negali pasirašyti dokumentų, notaras įgaliojimo netvirtins. Tokiu atveju tenka kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (arba ribotai veiksniu) tam tikrose srityse ir globėjo paskyrimo. Tai ilgas procesas, galintis trukti nuo 3 iki 6 mėnesių, reikalaujantis teismo psichiatrinės ekspertizės. Todėl ekspertai pataria: jei matote progresuojančią ligą, teisinius dokumentus (įgaliojimus) susitvarkykite kuo anksčiau, kol asmuo dar yra veiksnus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar slaugos išmoką gali gauti dirbantis žmogus?
Taip. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija mokama pačiam neįgaliajam (arba jo paskirtam gavėjui), nepriklausomai nuo to, ar jį prižiūrintys artimieji dirba, ar ne. Tai nėra darbo užmokesčio pakaitalas, tai – kompensacija už patiriamas papildomas išlaidas.
Kiek laiko trunka specialiųjų poreikių nustatymas?
Paprastai nuo dokumentų pateikimo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai sprendimas priimamas per 15–20 darbo dienų. Jei dokumentai užpildyti netiksliai ir juos reikia tikslinti, procesas gali užtrukti ilgiau.
Ar galima gauti išmokas atbuline data?
Išmokos skiriamos nuo tos dienos, kai agentūroje buvo gautas prašymas nustatyti specialiuosius poreikius, tačiau ne anksčiau nei atsirado teisė į išmoką. Jei ilgai delsite kreiptis, už praėjusį laikotarpį pinigų neatgausite.
Ką daryti, jei nesutinkame su nustatytu lygiu?
Sprendimą galima apskųsti. Pirmiausia skundas teikiamas tai pačiai agentūrai (ginčų komisijai) per 30 dienų nuo sprendimo gavimo. Būtina pateikti papildomus medicininius argumentus, kodėl sprendimas turėtų būti kitoks.
Ar slaugos pinigai turi būti naudojami tik vaistams?
Teisiškai tai yra „tikslinė kompensacija”, tačiau griežtos ataskaitos, kur išleidžiate kiekvieną eurą (čekius rinkti), socialinės paramos skyriai dažniausiai nereikalauja. Visgi, pinigai skirti ligonio gerovei: maistui, slaugos priemonėms, samdomai pagalbai, komunalinėms paslaugoms padengti.
Slaugančiojo emocinė sveikata: nematoma proceso pusė
Susitvarkius biurokratinius formalumus, prasideda kasdienybė, kuri dažnai tampa didžiausiu iššūkiu. Specialistai pabrėžia, kad rūpinimasis savimi slaugančiam asmeniui yra ne prabanga, o būtinybė. „Perdegimo sindromas” tarp slaugančių artimuosius yra itin dažnas reiškinys, galintis sukelti depresiją, nerimo sutrikimus ir fizines ligas.
Svarbu suprasti, kad valstybės parama nėra tik finansinė. Pasinaudokite „okvėpio paslauga” (laikinas atokvėpis), kurią teikia vis daugiau savivaldybių. Tai galimybė laikinai (kelioms paroms ar savaitėms) patalpinti ligonį į globos įstaigą arba gauti intensyvią pagalbą namuose, kad slaugantis artimasis galėtų pailsėti, išvykti atostogų ar tiesiog pasirūpinti savo sveikata. Nebijokite prašyti pagalbos ne tik valstybinių institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų, kurios vienija panašaus likimo žmones – dalinimasis patirtimi ir emocinis palaikymas bendruomenėje yra neįkainojamas resursas ilgalaikėje slaugos kelionėje.
