Susidūrimas su sunkia artimojo liga ar staigiu sveikatos pablogėjimu visada sukelia didžiulį stresą ne tik pačiam ligoniui, bet ir jo šeimos nariams. Dažnai artimieji pasimeta biurokratinių procedūrų labirintuose, nežinodami, nuo ko pradėti, kai ligoninė išrašo pacientą namo, tačiau jam vis dar reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra. Lietuvoje veikianti sistema leidžia gauti kokybiškas slaugos paslaugas paciento namuose, kurios yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), tačiau informacijos trūkumas dažnai tampa pagrindine kliūtimi. Svarbu suprasti, kad slauga namuose nėra prabanga, o teisėta paslauga, priklausanti daugeliui pacientų, turinčių specialiųjų poreikių. Šis gidas detaliai paaiškins visus žingsnius, reikalingus dokumentus ir niuansus, kad jūsų artimasis gautų orią ir profesionalią pagalbą savo namų aplinkoje.
Kas yra ambulatorinė slauga namuose (ASPN) ir kam ji skirta?
Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (sutrumpintai – ASPN) – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias paciento namuose teikia specialistų komanda. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra tik „slaugytojos atėjimas suleisti vaistų”. Tai kompleksinė pagalba, kurią teikia visa komanda: slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, o prireikus – ir socialinis darbuotojas ar medicinos psichologas.
Šios paslaugos yra skirtos žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės negali savarankiškai atvykti į gydymo įstaigą gauti reikiamų procedūrų. Dažniausiai tai yra pacientai, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai. Tačiau paslaugos gali būti teikiamos ir asmenims, kuriems po operacijų ar traumų laikinai sutrikęs judėjimas ir reikalinga tęstinė priežiūra namuose.
Pagrindinės pacientų grupės, kurioms priklauso nemokama slauga namuose:
- Asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis (vaikams).
- Pacientai, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
- Pacientai, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
- Asmenys, kuriems atlikta tracheostoma ar gastrostoma ir būtina gleivių išsiurbimo procedūra.
- Pacientai po sunkių operacijų, insultų ar traumų, kai judėjimo funkcija yra ryškiai apribota (net jei neįgalumas dar nėra oficialiai nustatytas, bet yra gydytojo indikacija).
Pirmasis žingsnis: kreipimasis į šeimos gydytoją
Visas procesas prasideda nuo jūsų artimojo šeimos gydytojo. Net jei pacientas ką tik grįžo iš ligoninės ir stacionaro gydytojai rekomendavo slaugą namuose, oficialų siuntimą (formą 027/a) šioms paslaugoms gauti turi išrašyti šeimos gydytojas.
Vizito metu gydytojas įvertins paciento sveikatos būklę. Jei pacientas pats negali atvykti į polikliniką, artimieji turėtų susitarti dėl gydytojo vizito į namus arba konsultacijos telefonu metu aptarti situaciją. Šeimos gydytojas užpildo siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose teikti. Siuntime turi būti aiškiai nurodyta diagnozė, gretutinės ligos ir motyvacija, kodėl reikalinga slauga namuose. Tai yra pagrindinis dokumentas, atveriantis duris į nemokamas paslaugas.
Slaugos paslaugų teikėjo pasirinkimas
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad slaugos paslaugas gali teikti tik ta poliklinika, kurioje pacientas yra prisirašęs. Tai nėra tiesa. Pacientas arba jo atstovas turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią įstaigą, teikiančią ASPN paslaugas ir turinčią sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK).
Tai reiškia, kad galite rinktis ne tik viešąsias poliklinikas, bet ir privačias medicinos įstaigas ar slaugos centrus. Jei privati įstaiga turi sutartį su TLK, paslaugos pacientui nekainuos – jas apmokės valstybė. Dažnai privačios įstaigos gali pasiūlyti lankstesnį grafiką arba greitesnę paslaugų pradžią, todėl verta pasidomėti visais jūsų regione veikiančiais paslaugų teikėjais.
Kokie dokumentai yra būtini?
Norint pradėti gauti paslaugas, pasirinktai įstaigai reikės pateikti šiuos dokumentus:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas: Paciento pasas arba asmens tapatybės kortelė. Jei dokumentus tvarko įgaliotas asmuo, reikalingas ir jo tapatybės dokumentas bei įgaliojimas (gali būti notarinis arba patvirtintas e-sveikatoje).
- Šeimos gydytojo siuntimas (forma 027/a): Elektroninis siuntimas, kurį gydytojas įkelia į e-sveikatos sistemą. Rekomenduojama pasitikslinti, ar siuntimas tikrai suformuotas ir galioja (paprastai siuntimas galioja iki 30 dienų, per kurias reikia kreiptis į paslaugų teikėją).
- Neįgaliojo pažymėjimas (jei yra): Arba specialiųjų poreikių nustatymo pažyma (SPS-1 forma).
- Išrašas iš ligoninės (epikrizė): Nors tai nėra privaloma visiems, tačiau labai padeda slaugos komandai suprasti naujausius gydymo pakeitimus, paskirtus vaistus ir rekomendacijas, ypač jei pacientas ką tik išleistas iš stacionaro.
Ką konkrečiai atlieka slaugos komanda namuose?
Suprasti, kokias paslaugas galima gauti, yra labai svarbu, kad lūkesčiai atitiktų realybę. Slaugos komanda namuose atlieka medicinines ir higienines procedūras, tačiau ji neatlieka namų ruošos darbų (tvarkymo, maisto gaminimo – tai socialinių darbuotojų sfera).
Slaugytojo funkcijos:
- Vaistų suleidimas (į veną, į raumenis), lašelinių statymas.
- Žaizdų, pragulų perrišimas ir gydymas.
- Dirbtinių angų (stomų) priežiūra.
- Kraujo ir šlapimo mėginių paėmimas tyrimams (pristatymas į laboratoriją).
- Gyvybinių rodiklių (kraujospūdžio, pulso, temperatūros) stebėjimas.
- Zondo įvedimas ir priežiūra maitinimui.
Slaugytojo padėjėjo funkcijos:
- Asmens higienos užtikrinimas (paciento prausimas, sauskelnių keitimas).
- Patalynės keitimas (kai pacientas guli lovoje).
- Pagalba valgant, jei pacientas negali to daryti pats.
- Pragulų profilaktika (paciento vartymas).
Kineziterapeuto funkcijos:
- Mankštos pritaikymas paciento mobilumui gerinti.
- Pagalba mokantis naudotis techninėmis pagalbos priemonėmis (vaikštynėmis, ramentais).
- Kvėpavimo pratimai, siekiant išvengti plaučių uždegimo gulintiems ligoniams.
Slaugos ir socialinės globos skirtumai
Labai svarbu atskirti slaugą nuo socialinės globos. Kaip minėta, slauga yra medicininė paslauga, finansuojama iš Ligonių kasų. Tuo tarpu socialinė globa (pagalba į namus) apima maisto atnešimą, namų tvarkymą, mokesčių mokėjimą ir bendravimą. Socialines paslaugas organizuoja savivaldybės socialinės paramos centrai. Dažnam sunkios būklės pacientui reikalingos abi paslaugų rūšys. Dėl socialinių paslaugų reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba socialinių paslaugų centrą, kur bus nustatytas socialinių paslaugų poreikis.
Techninės pagalbos priemonės: kaip gauti lovą ar vežimėlį?
Slaugant namuose dažnai prireikia specializuotos įrangos: funkcinės lovos, čiužinio nuo pragulų, neįgaliojo vežimėlio ar tualeto kėdės. Šias priemones kompensuoja valstybė per Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą (TPNC).
Procesas panašus: šeimos gydytojas išrašo išrašą iš medicinos dokumentų (forma 027/a), nurodydamas, kokios priemonės reikalingos. Su šiuo išrašu reikia kreiptis į regioninį TPNC padalinį. Svarbu žinoti, kad kai kurios priemonės išduodamos visiškai nemokamai, už kitas gali tekti primokėti nedidelę dalį. Jei eilėje laukti tenka ilgai, kai kurie žmonės renkasi priemonių nuomą iš privačių įmonių, tačiau tai jau yra mokama paslauga.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar slaugos paslaugos namuose teikiamos savaitgaliais ir švenčių dienomis?
Standartiškai ambulatorinės slaugos paslaugos namuose teikiamos darbo dienomis, dažniausiai nuo 8:00 iki 20:00 val. Tačiau slaugos poreikis ir lankymo dažnumas nustatomas individualiai. Jei pacientui reikalinga paliatyvioji pagalba (kai liga nepagydoma ir progresuojanti), paslaugų teikimas gali būti organizuojamas ir savaitgaliais, priklausomai nuo įstaigos galimybių ir susitarimo.
Kiek kartų per savaitę atvyksta slaugytojas?
Tai priklauso nuo gydytojo paskyrimų ir paciento būklės. Vienam pacientui gali reikėti kasdienių lašelinių kursui (pvz., 10 dienų), kitam pakanka vizito kartą ar du per savaitę žaizdų perrišimui. Slaugytojo padėjėjas higienai atlikti taip pat atvyksta pagal sudarytą grafiką. Tikslų lankymo grafiką suderinsite su paslaugas teikiančios įstaigos koordinatoriumi po pirminio įvertinimo.
Ar reikia mokėti už vaistus ir priemones?
Už patį slaugytojo darbą ir atvykimą mokėti nereikia. Tačiau vaistus (kuriuos reikia suleisti), lašelines sistemas, specifinius tvarsčius (jei nekompensuojami) ar sauskelnes dažniausiai turi nupirkti patys artimieji. Pagrindines slaugos priemones (pirštines, spiritines servetėles injekcijoms, švirkštus) paprastai atsiveža slaugytojas, tačiau dėl specifinių priemonių, tokių kaip brangūs pleistrai praguloms, reikėtų pasitarti su paslaugos teikėju.
Ką daryti, jei artimojo būklė staiga pablogėja naktį?
ASPN nėra greitoji pagalba. Jei paciento būklė staiga tampa kritinė (atsiranda dusulys, stiprus skausmas, sąmonės sutrikimas), būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą numeriu 112. Slauga namuose yra planinė paslauga, skirta lėtinėms būklėms valdyti.
Rūpestis slaugančiuoju – nematoma, bet svarbi proceso dalis
Kalbėdami apie slaugą namuose, dažniausiai susitelkiame į pacientą, pamiršdami tuos, kurie tą slaugą organizuoja ir prižiūri kasdien – artimuosius. Nuolatinė sergančio žmogaus priežiūra yra sunkus fizinis ir emocinis darbas, kuris dažnai veda prie „slaugytojo perdegimo sindromo”. Artimieji neretai jaučia kaltę, nuovargį, pyktį ar beviltiškumą.
Svarbu suprasti, kad pasinaudoti valstybės teikiama pagalba – slaugytojais, padėjėjais, socialiniais darbuotojais – nėra artimojo „nurašymas” ar meilės stoka. Priešingai, tai yra racionalus būdas užtikrinti kokybišką priežiūrą, kurią gali suteikti tik profesionalai, ir tuo pačiu išsaugoti savo sveikatą. Profesionalų komanda ne tik atliks medicinines procedūras, bet ir apmokys šeimos narius, kaip teisingai vartyti ligonį, kad nebūtų pažeista slaugančiojo nugara, kaip keisti patalynę ar maitinti. Todėl nebijokite klausti, reikalauti priklausančių paslaugų ir ieškoti psichologinės paramos sau. Tik būdami fiziškai ir emociškai stiprūs, galėsite būti geriausia atrama savo sergančiam artimajam.
