Slauga namuose yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais tenka susidurti šeimos nariams, kai artimasis dėl ligos ar senatvės tampa prikaustytas prie lovos. Nors emocinis krūvis yra didelis, fizinė ligonio priežiūra reikalauja ne tik kantrybės, bet ir specifinių medicininių žinių. Viena klastingiausių ir dažniausiai pasitaikančių komplikacijų gulintiems ligoniams yra pragulos. Tai ne tik odos pažeidimas, bet ir rimta, gyvybei pavojinga būklė, kuri gali išsivystyti stebėtinai greitai, tačiau jos gydymas dažnai trunka mėnesius. Supratimas, kas tiksliai sukelia šiuos pažeidimus, kaip laiku pastebėti pirmuosius signalus ir kokių prevencinių priemonių imtis nedelsiant, yra būtinas kiekvienam, slaugančiam artimąjį namų sąlygomis.
Kas yra pragulos ir kodėl jos atsiranda?
Pragulos, mediciniškai dar vadinamos dekubitu, yra minkštųjų audinių ir odos nekrozė (žuvimas), kuri atsiranda dėl ilgalaikio spaudimo. Kai žmogus ilgą laiką guli ar sėdi toje pačioje pozicijoje, tam tikros kūno vietos, ypač tos, kur kaulai yra arti odos paviršiaus, patiria nuolatinį spaudimą. Šis spaudimas užspaudžia smulkiąsias kraujagysles, todėl audiniai nebegauna deguonies ir maistinių medžiagų.
Tačiau spaudimas nėra vienintelis kaltininkas. Pragulų atsiradimą skatina trys pagrindinės jėgos:
- Spaudimas: Gravitacijos jėga spaudžia kūną į čiužinį ar vežimėlį. Jei šis spaudimas viršija kapiliarų spaudimą, kraujotaka sustoja.
- Trintis: Tai nutinka, kai oda trinasi į patalynę ar drabužius. Pavyzdžiui, jei ligonis neramiai juda, o patalynė yra šiurkšti, paviršinis odos sluoksnis gali būti pažeistas, o tai atveria kelią gilesnėms žaizdoms.
- Šlytis (tempimas): Tai viena pavojingiausių jėgų. Ji atsiranda, kai oda lieka vietoje, o kaulai ir gilesni audiniai pasislenka. Pavyzdžiui, kai ligonis pusiau sėdi lovoje ir pamažu slysta žemyn. Oda „prikimba” prie paklodės, o skeletas slysta žemyn, todėl kraujagyslės yra tiesiog nutraukiamos ar užlaužiamos giliai audiniuose.
Kaip atpažinti pragulas: keturios stadijos
Daugelis slaugančiųjų mano, kad pragula yra atvira žaizda. Tai tiesa, tačiau tai jau vėlyva stadija. Sėkmingiausias gydymas ir prevencija prasideda tada, kai oda dar nėra plyšusi. Svarbu mokėti vizualiai atskirti pažeidimo laipsnį.
I stadija: Įspėjamasis signalas
Oda yra vientisa, nėra jokių žaizdų, tačiau matomas paraudimas. Svarbiausias testas – paspaudus paraudusią vietą pirštu, ji pabąla. Jei atleidus pirštą paraudimas išlieka ir oda negrįžta į normalią spalvą (arba lieka raudona), tai jau yra audinių pažeidimo pradžia. Pacientas gali skųstis skausmu, deginimu ar niežuliu toje vietoje.
II stadija: Odos pažeidimas
Šioje stadijoje pažeidimas tampa akivaizdus. Oda įtrūksta, susidaro pūslė (gali būti pripildyta skysčio arba jau sprogusi) arba negili, rausva žaizdelė. Tai atrodo kaip nutrynimas. Skausmas šioje stadijoje dažniausiai yra stipriausias, nes pažeidžiamos nervų galūnės odos paviršiuje.
III stadija: Gilioji žaizda
Pažeidimas apima visus odos sluoksnius ir pasiekia poodinį riebalinį sluoksnį. Žaizda atrodo kaip gilus krateris. Gali matytis gelsvas nekrotinis audinys, tačiau kaulai, sausgyslės ar raumenys dar nėra atviri. Šioje stadijoje infekcijos rizika tampa labai didelė.
IV stadija: Kritinė būklė
Tai pati sunkiausia forma. Audinių žuvimas yra toks gilus, kad atsiveria raumenys, sausgyslės ar net kaulai. Žaizdos dugne dažnai matomas juodas ar rudas šašas (nekrozė). Tokios pragulos gydomos labai sunkiai, dažnai prireikia chirurginio įsikišimo, o komplikacijos (kaulų infekcija, kraujo užkrėtimas) yra dažnos.
Pavojingiausios kūno vietos
Tikrindami ligonio odą, ypatingą dėmesį turite skirti „kaulėtoms” vietoms, kurios tiesiogiai remiasi į paviršių. Gulint ant nugaros, didžiausia rizika kyla:
- Kryžkauliui ir sėdmenims (dažniausia pragulų vieta);
- Kulnams (labai greitai pažeidžiama vieta);
- Mentėms ir stuburo slanksteliams;
- Pakaušiui ir ausims.
Gulint ant šono, būtina tikrinti klubus, kelius (vidines puses, kurios liečiasi viena su kita), čiurnas ir pečius.
Auksinės pragulų prevencijos taisyklės
Geriausias vaistas nuo pragulų – neleisti joms atsirasti. Nors tai skamba banaliai, prevencija reikalauja griežtos disciplinos.
Kūno padėties keitimas
Tai yra svarbiausia taisyklė. Gulintį ligonį būtina vartyti ne rečiau kaip kas 2 valandas. Jei ligonis sėdi vežimėlyje, padėtį reikia keisti ar bent šiek tiek pakelti jį kas 15–30 minučių. Vartymo grafiko sudarymas (pvz., kairys šonas, nugara, dešinys šonas) gali padėti nepasimesti laike. Keičiant padėtį, svarbu ligonio netempti per paklodę, o kilstelti, kad išvengtumėte odos tempimo (šlyties).
Odos higiena ir drėgmės kontrolė
Drėgmė yra pragulų sąjungininkė. Šlapimas ir išmatos minkština odą (maceracija), todėl ji tampa neatspari trinčiai ir bakterijoms. Naudokite kokybiškas sugeriančias priemones (sauskelnes, įklotus) ir keiskite jas nedelsiant po susitepimo.
Prausiant ligonį, naudokite švelnius prausiklius, kurie nesausina odos. Po prausimo odą reikia ne trinti rankšluosčiu, o švelniai nusausinti tapšnojant.
Mityba ir skysčiai
Odos regeneracijai būtini baltymai, vitaminai (ypač C ir A) bei mineralai (cinkas, geležis). Jei ligonis prastai valgo, organizmas ima naudoti savo atsargas, oda tampa plona ir pažeidžiama. Užtikrinkite, kad pacientas gautų pakankamai skysčių – dehidratuota oda praranda elastingumą ir greičiau plyšta.
Pagalbinės priemonės: kas veikia, o kas kenkia?
Technologijos gali palengvinti slaugą, tačiau svarbu jas pasirinkti teisingai.
Čiužiniai nuo pragulų: Tai viena efektyviausių investicijų. Yra statiniai (poroloniniai, paskirstantys svorį) ir dinaminiai (oro čiužiniai su kompresoriumi). Dinaminiai čiužiniai nuolat keičia oro slėgį skirtingose sekcijose, taip atlikdami mikromasažą ir neleisdami vienai kūno vietai būti užspaustai ilgą laiką.
Pagalvės ir voleliai: Naudokite pagalves, kad atskirtumėte kelius (gulint ant šono) arba pakeltumėte kulnus nuo lovos paviršiaus.
Ko vengti: Griežtai nerekomenduojama naudoti guminių pripučiamų ratų (kokie anksčiau buvo populiarūs). Nors jie nukrauna spaudimą nuo žaizdos centro, jie sukuria labai didelį spaudimą žiedo kraštuose, taip dar labiau sutrikdydami kraujotaką aplinkiniuose audiniuose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla slaugantiems artimuosius namuose.
Ar galima pragulas gydyti spiritu ar jodu?
Griežtai ne. Spiritas, jodas ar briliantinė žaluma labai sausina odą ir gali sukelti cheminius nudegimus jautriuose audiniuose. Be to, šios priemonės „uždažo” žaizdą, todėl gydytojui sunku įvertinti tikrąją uždegimo būklę. Naudokite tik specialiai žaizdoms skirtus tirpalus (pvz., su sidabru ar jodu-povidonu, bet tik pasitarus su vaistininku) ar hidrokoloidinius tvarsčius.
Ar masažas padeda išvengti pragulų?
Masažas yra naudingas bendrai kraujotakai, tačiau niekada negalima masažuoti paraudusių, pažeistų vietų ar kaulinių išsikišimų. Stiprus trynimas gali dar labiau pažeisti jau ir taip nukentėjusius audinius po oda. Masažuokite tik sveikas kūno vietas aplink rizikingas zonas.
Per kiek laiko gali atsirasti pragula?
Tai gali įvykti stebėtinai greitai. Nusilpusiam, nejudriam ligoniui I stadijos pragula gali susiformuoti vos per 1–2 valandas nejudraus gulėjimo ant kieto paviršiaus. Todėl reguliarus vartymas yra kritiškai svarbus.
Ar brangus čiužinys pakeičia vartymą?
Ne. Nors anti-dekubitinis čiužinys žymiai sumažina riziką ir prailgina laiką, kurį pacientas gali gulėti vienoje pozicijoje, jis visiškai nepanaikina spaudimo. Vartymas išlieka būtinas, tiesiog jį galima atlikti kiek rečiau, priklausomai nuo čiužinio specifikacijų ir ligonio būklės.
Kada būtina medicininė intervencija ir chirurginis gydymas
Slaugant namuose svarbu nepervertinti savo galimybių. Nors I ir II stadijos pragulas dažnai galima suvaldyti ir išgydyti namų sąlygomis, naudojant specialius tvarsčius ir laikantis higienos, gilesni pažeidimai reikalauja profesionalų pagalbos. Jei pastebite, kad žaizda gilėja, iš jos sklinda nemalonus kvapas, pasirodo pūliai ar aplinkinė oda tampa karšta ir patinusi, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Viena pavojingiausių komplikacijų yra sepsis (kraujo užkrėtimas) arba osteomielitas (kaulo infekcija). Jei ligoniui pakyla temperatūra, jis tampa vangus, o pragula atrodo infekuota, delsimas gali būti mirtinas. III ir IV stadijos praguloms dažnai reikalingas „išvalymas” (debridementas), kurio metu chirurgas pašalina negyvus audinius, kad galėtų vykti gijimas. Kartais prireikia ir plastinės chirurgijos metodų žaizdai uždaryti. Atminkite, kad geriausias sąjungininkas kovoje su pragulomis yra atidumas ir greita reakcija į bet kokius odos pokyčius.
