Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių infekcijų visame pasaulyje, ir Lietuva nėra išimtis. Medicinos statistika rodo, kad didžioji dalis lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime užsikrečia šiuo virusu, net to nežinodami. Nors daugelis infekcijos atvejų praeina savaime be jokių simptomų, tam tikros viruso atmainos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant genitalijų karpas ir įvairių rūšių vėžį. Ekspertai pabrėžia, kad panikuoti neverta, tačiau būtina turėti teisingą informaciją ir imtis atitinkamų veiksmų, norint apsaugoti save ir savo partnerį. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip atpažinti virusą, kokie yra efektyviausi gydymo būdai ir kokių prevencinių priemonių būtina imtis nedelsiant.
Kas iš tikrųjų yra ŽPV ir kodėl jis toks pavojingas?
ŽPV nėra vienas virusas, tai – didelė virusų grupė, kurią sudaro daugiau nei 200 skirtingų tipų. Apie 40 iš jų plinta lytiniu keliu ir pažeidžia lytinius organus, išangę bei burnos ir gerklės gleivinę. Siekiant suprasti riziką, svarbu skirti dvi pagrindines ŽPV kategorijas:
- Mažos rizikos tipai: Dažniausiai tai 6 ir 11 tipai. Jie retai sukelia vėžį, tačiau yra atsakingi už nemalonių ir estetiškai nepatrauklių genitalijų karpų (kondilomų) atsiradimą.
- Didelės rizikos tipai: Tai pavojingesnė grupė, į kurią įeina 16, 18, 31, 33, 45 ir kiti tipai. Būtent šie virusai gali sukelti ląstelių pakitimus, kurie, nesiimant veiksmų, ilgainiui transformuojasi į gimdos kaklelio, išangės, varpos ar burnos vėžį.
Didžiausia klasta slypi tame, kad ŽPV dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Žmogus gali būti viruso nešiotojas metų metus ir platinti jį partneriams, neturėdamas jokių išorinių ligos požymių. Tai paaiškina, kodėl virusas plinta taip greitai ir plačiai.
Diagnostika: kaip sužinoti, ar esate užsikrėtę?
Kadangi simptomų dažnai nėra, reguliari patikra yra kritiškai svarbi. Moterims pagrindinis diagnostikos metodas yra onkocitologinis tepinėlis (PAP testas) ir specifinis ŽPV DNR tyrimas.
Gimdos kaklelio tyrimai
PAP tyrimas leidžia aptikti pakitusias ląsteles dar prieš joms tampant vėžinėmis. Lietuvoje vykdoma prevencinė programa, kurios metu moterys tam tikro amžiaus grupėse tikrinamos nemokamai. Jei PAP tepinėlis rodo pakitimus, atliekamas ŽPV DNR testas, kuris tiksliai nustato, ar gimdos kaklelyje yra didelės rizikos viruso atmainų.
Vizualinė apžiūra ir kiti metodai
Genitalijų karpos diagnozuojamos vizualinės gydytojo apžiūros metu. Vyrams specifinio patikros testo, prilygstančio moterų PAP testui, nėra, todėl jiems rekomenduojama stebėti savo kūną dėl atsiradusių darinių ir reguliariai lankytis pas urologą ar dermatovenerologą, ypač jei partneriui buvo diagnozuotas ŽPV.
Kaip atsikratyti genitalijų karpų ir viruso sukeltų darinių?
Svarbu suprasti vieną esminį medicininį faktą: šiuo metu nėra vaistų, kurie tiesiogiai „išnaikintų” patį virusą iš organizmo taip, kaip antibiotikai išnaikina bakterijas. Tačiau medicina puikiai tvarkosi su viruso sukeltais padariniais – karpomis ir ląstelių pakitimais. Tuo tarpu patį virusą dažniausiai įveikia paties žmogaus imuninė sistema per 1-2 metus.
Jei atsirado karpų arba ikivėžinių pakitimų, ekspertai rekomenduoja šiuos gydymo būdus:
- Vietinio poveikio vaistai: Tai kremai ir tirpalai (pavyzdžiui, podofilotoksinas ar imikvimodas), kuriuos pacientas gali tepti namuose pagal gydytojo nurodymus. Jie skatina imuninę sistemą kovoti su karpomis.
- Krioterapija (šaldymas): Procedūra, kurios metu dariniai užšaldomi skystu azotu. Tai greitas ir efektyvus būdas pašalinti karpas ambulatorinėmis sąlygomis.
- Lazerinė terapija: Naudojama esant didelėms arba sunkiai prieinamoms karpoms. Lazeris tiksliai išgarina pažeistus audinius.
- Chirurginis šalinimas: Taikomas didesniems dariniams arba kai kiti metodai neveiksmingi.
- LEEP procedūra (konizacija): Jei gimdos kaklelyje aptinkami ikivėžiniai pakitimai (displazija), atliekama procedūra, kurios metu pašalinama pakitusi audinių dalis, taip užkertant kelią vėžio vystymuisi.
Imuninės sistemos vaidmuo ir gyvenimo būdas
Kadangi galutinė pergalė prieš virusą priklauso nuo jūsų imuniteto, gyvenimo būdo korekcijos yra ne mažiau svarbios nei medicininės procedūros. Ekspertai vieningai sutaria dėl keleto veiksnių, kurie padeda organizmui greičiau „išvalyti” virusą:
- Atsisakykite rūkymo: Tai vienas svarbiausių patarimų. Tyrimai rodo, kad rūkymas silpnina vietinį imunitetą gimdos kaklelyje ir žymiai padidina riziką, kad ŽPV infekcija taps lėtine ir sukels vėžį.
- Mityba: Vartokite daug daržovių ir vaisių, turinčių antioksidantų, folio rūgšties, B12 ir vitamino C. Stiprus organizmas efektyviau kovoja su virusinėmis infekcijomis.
- Streso valdymas: Lėtinis stresas slopina imuninį atsaką, todėl poilsis ir emocinė pusiausvyra yra būtini sveikimo procesui.
Prevencija: vakcinacija yra geriausia apsauga
Efektyviausias būdas išvengti rimtų sveikatos problemų – neleisti virusui įsitvirtinti organizme. Čia į pagalbą ateina skiepai. Šiuolaikinės vakcinos (pavyzdžiui, devyniavalentė vakcina) apsaugo nuo pavojingiausių ŽPV tipų, sukeliančių tiek karpas, tiek vėžį.
Rekomenduojama skiepyti tiek mergaites, tiek berniukus dar prieš pradedant lytinį gyvenimą (9–14 metų amžiaus), tačiau skiepai yra naudingi ir suaugusiems. Net jei jau turite vieną ŽPV tipą, vakcina gali apsaugoti nuo kitų, pavojingesnių tipų, kuriais dar nesate užsikrėtę. Tai investicija į ateities sveikatą, kuri drastiškai sumažina gimdos kaklelio ir kitų vėžių riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Susidūrus su ŽPV diagnoze, kyla daugybė klausimų. Atsakome į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus, remdamiesi naujausiomis medicinos gairėmis.
Ar ŽPV reiškia, kad mano partneris buvo neištikimas?
Nebūtinai. ŽPV organizme gali tūnoti „miegančios” būsenos daugelį metų ar net dešimtmečių. Virusas galėjo būti perduotas ankstesnių santykių metu ir pasireikšti tik dabar, nusilpus imunitetui ar dėl kitų veiksnių. Todėl nustatyti tikslų užsikrėtimo laiką ar šaltinį dažniausiai yra neįmanoma.
Ar prezervatyvai visiškai apsaugo nuo ŽPV?
Prezervatyvai žymiai sumažina užsikrėtimo riziką, tačiau visiškos apsaugos negarantuoja. Taip yra todėl, kad ŽPV plinta ne tik per lytinius skysčius, bet ir per odos sąlytį. Virusas gali būti tose vietose, kurių prezervatyvas nedengia (pvz., kapšelis, gaktos sritis, išangė).
Ar diagnozavus ŽPV visada susergama vėžiu?
Tikrai ne. Dauguma ŽPV infekcijų (apie 90 proc.) praeina savaime per dvejus metus, nes imuninė sistema jas įveikia. Vėžys išsivysto tik tada, kai didelės rizikos viruso tipas išlieka organizme ilgą laiką ir sukelia ląstelių pokyčius, kurie nėra laiku diagnozuojami ir gydomi.
Ar galima pasiskiepyti, jei jau esu lytiškai aktyvus(-i)?
Taip. Nors vakcina efektyviausia, kai suleidžiama dar neturėjus lytinių santykių, ji rekomenduojama ir suaugusiems (dažniausiai iki 45 metų, bet kartais ir vyresniems). Skiepas negydo jau esamos infekcijos, bet apsaugo nuo kitų viruso tipų, su kuriais dar nesusidūrėte.
Ilgalaikė stebėsena ir periodinė kontrolė
Net sėkmingai pašalinus karpas ar atlikus procedūras dėl ląstelių pakitimų, istorija su ŽPV nesibaigia. Būtina suprasti, kad virusas gali atsinaujinti arba organizme gali atsirasti kitų viruso tipų. Todėl reguliari sveikatos stebėsena tampa neatsiejama gyvenimo dalimi siekiant išvengti ligos pasikartojimo.
Moterims, kurioms buvo nustatyti didelės rizikos ŽPV tipai arba atliktos gimdos kaklelio procedūros, gydytojai dažniausiai sudaro individualų patikrų planą. Tai gali reikšti dažnesnius vizitus – pavyzdžiui, PAP testą ir kolposkopiją atlikti kas 6 ar 12 mėnesių, o ne kas trejus metus. Tokia „aktyvaus stebėjimo” taktika leidžia gydytojams pamatyti bet kokius pakitimus pačioje ankstyviausioje stadijoje.
Vyrams, ypač tiems, kurie turėjo genitalijų karpų, rekomenduojama reguliari savityra. Pastebėjus bet kokius naujus odos darinius, niežulį ar spalvos pokyčius, būtina nedelsiant kreiptis į specialistą. Be to, poros turėtų atvirai kalbėtis apie savo lytinę sveikatą. Jei vienam partneriui diagnozuojamas ŽPV ar atsiranda simptomų, kitam partneriui taip pat rekomenduojama pasitikrinti. Atsakingas požiūris į ilgalaikę stebėseną, kartu su sveika gyvensena, yra patikimiausias būdas užtikrinti, kad virusas neturės lemiamos įtakos jūsų gyvenimo kokybei ir trukmei.
