Atšalus orams dažnas vadovaujasi paprasta taisykle: kuo storesni drabužiai, tuo bus šilčiau. Tačiau tikriausiai ne vienam pažįstama situacija, kai apsivelkamas šiltas megztinis, stora striukė, o po pusvalandžio lauke vis tiek darosi šalta. Problema dažnai slypi ne drabužių storyje, o tame, kaip jie sluoksniuojami.
Žygiuose, žiemos sporte ir aktyviai leidžiant laiką lauke jau seniai taikomas trijų sluoksnių principas. Jo esmė paprasta: pirmasis sluoksnis padeda suvaldyti kūno drėgmę, antrasis išlaiko šilumą, o trečiasis saugo nuo vėjo ir kritulių.
Tačiau yra viena svarbi sąlyga – kiekvienas sluoksnis turi atlikti savo darbą.
Pirmasis sluoksnis – kodėl nuo jo verta pradėti?
Viena dažniausių klaidų žiemą – po šiltais drabužiais apsivilkti įprastus medvilninius marškinėlius. Kol žmogus stovi vietoje, skirtumo galima ir nepajusti. Tačiau pradėjus sparčiau eiti, slidinėti, žygiuoti ar dirbti lauke kūnas sušyla ir pradeda prakaituoti. Medvilnė sugeria drėgmę ir gali ilgiau išlikti drėgna, todėl sustojus komforto jausmas greitai dingsta.
Būtent todėl pirmasis drabužių sluoksnis turėtų ne tik suteikti šilumos, bet ir padėti valdyti prie kūno susidarančią drėgmę. Tam skirti termo rūbai, o vienas populiariausių pasirinkimų šaltuoju sezonu – merino vilnos bazinis sluoksnis.
Merino vilna vertinama dėl termoreguliacinių savybių ir gebėjimo sugerti drėgmės garus. Be to, ji natūraliai mažiau kaupia nemalonius kvapus, todėl tokia apranga praktiška ne tik kasdien, bet ir kelionėse, žygiuose ar užsiimant žiemos sportu.
Svarbu ir tai, kaip termo rūbai dėvimi. Bazinis sluoksnis paprastai turėtų gana gerai priglusti prie kūno, tačiau nespausti ir nevaržyti judesių.
Tie patys termo rūbai netiks kiekvienai situacijai
Renkantis termo aprangą viena svarbiausių klaidų – ieškoti tiesiog „šilčiausio“ varianto. Daug svarbiau įvertinti, ką lauke veiksite.
Intensyviai judant kūnas pats išskiria daug šilumos. Tokiu atveju pernelyg storas bazinis sluoksnis gali paskatinti perkaitimą ir prakaitavimą. Visai kitokia situacija, kai kelias valandas tenka ramiai vaikščioti, stovėti ar dirbti lauke.
Orientuotis galima pagal kelis paprastus principus:
- aktyviam sportui ir intensyviam judėjimui – lengvesni, drėgmę gerai valdantys termo rūbai;
- kasdienai, pasivaikščiojimams ir žygiams – universalesnis vidutinio šiltumo bazinis sluoksnis;
- dideliam šalčiui ar mažesniam aktyvumui – šiltesni merino vilnos termo drabužiai;
- ilgesniam buvimui lauke – svarbus ne vien pirmasis sluoksnis, bet visas tinkamai suderintas aprangos derinys.
Skirtingo storio merino vilnos termo marškinėlių, kelnių, džemperių, kojinių bei kitų šaltajam sezonui skirtų drabužių galima rasti ir Lietuviški gaminiai asortimente. Renkantis verta žiūrėti ne tik į drabužio storį, bet ir į jo paskirtį bei savo aktyvumo lygį.
Antrasis sluoksnis – šilumai išlaikyti
Ant termo aprangos vilkimas antrasis sluoksnis veikia kaip izoliacija. Tai gali būti vilnonis megztinis, flisinis džemperis ar kitas šilumą sulaikantis drabužis.
Tačiau ir čia daugiau nebūtinai reiškia geriau. Sparčiai žygiuojančiam žmogui gali pakakti gana lengvo antrojo sluoksnio, o tam, kuris ilgai būna lauke beveik nejudėdamas, reikės daugiau šilumos.
Dažna klaida – po striuke sutalpinti tiek drabužių, kad tampa nepatogu judėti. Sluoksniavimo esmė nėra apsivilkti kuo daugiau. Kiekvienas sluoksnis turi turėti aiškią funkciją.
Trečiasis sluoksnis – skydas nuo vėjo ir kritulių
Galima pasirinkti gerą termo aprangą ir šiltą vidurinį sluoksnį, tačiau stiprus vėjas greitai parodys, ar tinkamai pasirinkta striukė.
Trečiojo sluoksnio užduotis – apsaugoti nuo išorinių oro sąlygų. Šaltą, vėjuotą dieną svarbus atsparumas vėjui, o lyjant ar sningant – ir apsauga nuo kritulių.
Todėl renkantis viršutinį drabužį verta vertinti ne vien jo storį. Kartais tinkama apsauga nuo vėjo suteiks daugiau komforto nei dar vienas storas megztinis po striuke.
Lauke –15 °C: ką rengtis?
Vien temperatūra atsakymo neduoda. –15 °C žmogui, kuris stovi vietoje, ir žmogui, kuris intensyviai slidinėja, yra dvi labai skirtingos situacijos.
Todėl prieš rengiantis verta atsakyti į tris klausimus: kiek judėsiu, kiek laiko būsiu lauke ir kokios bus oro sąlygos?
Aktyviai judant svarbu neperkaisti ir neleisti drėgmei kauptis prie kūno. Judant mažai, didesnę reikšmę įgauna šilumos išsaugojimas. Vėjuotą ar drėgną dieną itin svarbus tampa išorinis sluoksnis.
Ir nereikėtų pamiršti kojų, rankų bei galvos. Šiltos kojinės, tinkama avalynė, pirštinės ir kepurė yra tos pačios sistemos dalis.
Trijų sluoksnių taisyklės privalumas tas, kad aprangą galima reguliuoti. Sušilus – atsegti ar nusivilkti vieną sluoksnį, sustojus – jį vėl apsivilkti.
Todėl kitą kartą prieš šaltą dieną verta ieškoti ne storiausio spintoje esančio megztinio. Geriau pagalvoti, ką veiks kiekvienas iš trijų sluoksnių. Būtent jų derinys, o ne drabužių kiekis, lemia, kaip jausimės išėję į šaltį.
