Daugelis Lietuvos gyventojų, susidūrę su rimtesnėmis sveikatos problemomis, traumomis ar po sudėtingų operacijų, žino, kad gydymo procesas nesibaigia vos užvėrus ligoninės palatos duris. Tam, kad žmogus galėtų visiškai sugrįžti į pilnavertį gyvenimą, atgauti darbingumą ir fizines jėgas, dažnai būtina profesionali medicininė pagalba. Nors apie sanatorinį gydymą girdėję visi, ne kiekvienas žino, kad Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems asmenims valstybė suteikia galimybę pasinaudoti reabilitacijos paslaugomis be papildomų mokesčių. Svarbu suprasti, kad tai nėra tiesiog poilsis kurorte, o griežtai reglamentuota medicininė procedūra, kuriai gauti reikia atitikti tam tikrus kriterijus ir praeiti nustatytą procedūrų seką.
Kuo skiriasi pirminė ir antrinė reabilitacija?
Prieš pradedant tvarkytis dokumentus, būtina suprasti skirtumą tarp reabilitacijos etapų, nes nuo to priklauso, kokias paslaugas gausite. Medicininė reabilitacija Lietuvoje yra skirstoma į kelis etapus, ir pacientai dažnai painioja pirminę reabilitaciją su antrine.
Pirminė reabilitacija dažniausiai teikiama toje pačioje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas gydosi (pavyzdžiui, ligoninėje po operacijos ar poliklinikoje). Tai yra pradiniai kineziterapijos, ergoterapijos ar fizioterapijos užsiėmimai, skirti užkirsti kelią komplikacijoms ir pradėti funkcijų atstatymą. Tik praėjus šį etapą ir gydytojui įvertinus, kad funkcijų sutrikimas vis dar išlieka, gali būti sprendžiamas klausimas dėl tolesnio gydymo.
Antrinė reabilitacija – tai jau specializuotas, intensyvesnis gydymas, kuris gali būti teikiamas stacionare (sanatorijoje, reabilitacijos ligoninėje) arba ambulatoriškai. Šio etapo metu su pacientu dirba visa specialistų komanda: reabilitologai, kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti. Būtent šiai, dažniausiai sanatorinei reabilitacijai, pacientai ir siekia gauti siuntimą, nes ji užtikrina visapusišką organizmo atstatymą.
Kam priklauso nemokama reabilitacija?
Valstybinė ligonių kasa (VLK) kompensuoja reabilitaciją tik tais atvejais, kai yra aiškios medicininės indikacijos. Noras „pailsėti ir pastiprinti sveikatą” nėra pakankamas pagrindas gauti nemokamą kelialapį. Gydytojas reabilitologas vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministro patvirtintais aprašais, vertindamas paciento biosocialines funkcijas ir ligos sunkumą.
Dažniausiai antrinė reabilitacija skiriama sergant šiomis ligomis ar esant šioms būklėms:
- Judamojo-atramos aparato ligos: po sąnarių keitimo operacijų (endoprotezavimo), sudėtingų kaulų lūžių, stuburo operacijų ar esant lėtinėms, stipriai progresuojančioms sąnarių ligoms.
- Nervų sistemos ligos: po insulto, galvos smegenų traumų, sergant išsėtine skleroze, Parkinsono liga ar esant periferinių nervų pažeidimams.
- Kraujotakos sistemos ligos: po miokardo infarkto, širdies operacijų, širdies kraujagyslių angioplastikos.
- Kvėpavimo sistemos ligos: sergant lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), po sunkios pneumonijos ar plaučių operacijų.
- Kitos būklės: virškinimo sistemos, inkstų, endokrinines (pvz., cukrinis diabetas su komplikacijomis), ginekologines ligas, taip pat po onkologinio gydymo.
Svarbu paminėti, kad pats ligos faktas dar negarantuoja siuntimo. Gydytojas vertina, ar reabilitacija bus efektyvi ir ar paciento būklė yra pakankamai stabili, kad jis galėtų pakelti fizinį krūvį, bet kartu ir pakankamai sudėtinga, kad reikalautų stacionaraus gydymo.
Žingsnis po žingsnio: kaip gauti siuntimą
Procesas gali pasirodyti painus, tačiau žinant eigą, viskas tampa paprasčiau. Norint gauti VLK kompensuojamą reabilitaciją, reikia laikytis šios tvarkos:
- Gydančiojo gydytojo konsultacija. Jei gulite ligoninėje, stacionaro gydytojas pats inicijuos procesą, jei matys poreikį. Jei gydotės namuose, turite kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją specialistą, kuris išrašys siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijai.
- FMR gydytojo įvertinimas. Tai yra kertinis etapas. FMR gydytojas įvertina jūsų sveikatos būklę, funkcijų sutrikimo laipsnį ir nusprendžia, kokio tipo reabilitacija jums reikalinga: ambulatorinė (kai ateinate procedūroms iš namų) ar stacionarinė (kai gyvenate reabilitacijos įstaigoje).
- Elektroninis siuntimas. Jei nusprendžiama, kad jums reikalinga stacionarinė reabilitacija, gydytojas užpildo formą elektroninėje sistemoje (E.sveikata) ir išduoda pažymą, patvirtinančią teisę į kompensuojamą gydymą.
- Įstaigos pasirinkimas. Pacientas turi teisę pats pasirinkti reabilitacijos įstaigą iš tų, kurios turi sutartį su Teritorinėmis ligonių kasomis (TLK). Svarbu tai padaryti kuo greičiau, nes vietų skaičius populiariose sanatorijose gali būti ribotas.
- Registracija. Gavę siuntimą, turite patys susisiekti su pasirinkta įstaiga ir suderinti atvykimo datą. TLK pažyma paprastai patvirtinama automatiškai arba per kelias dienas, tačiau vykti į sanatoriją galima tik gavus patvirtinimą, kad gydymas bus apmokėtas.
Ką apmoka valstybė, o už ką reikia mokėti patiems?
Daugeliui kyla klausimas, ar „nemokama” reabilitacija tikrai nieko nekainuoja. Jei esate draustas PSD ir turite galiojantį siuntimą, Ligonių kasos apmoka bazinę reabilitacijos kainą. Į šią kainą įeina:
- Gydytojų konsultacijos ir priežiūra visą gydymo laikotarpį.
- Maitinimas (stacionarios reabilitacijos atveju).
- Apgyvendinimas standartinėje palatoje.
- Paskirtos gydomosios procedūros (kineziterapija, masažai, fizioterapija ir kt.).
Tačiau gali tekti primokėti, jei pageidaujate papildomo komforto. Pavyzdžiui, jei norite gyventi vienviečiame kambaryje, liukso klasės apartamentuose arba pageidaujate papildomų procedūrų, kurios nėra įtrauktos į standartinį gydymo planą (pvz., SPA procedūros, kurios laikomos sveikatinimo, o ne gydymo paslaugomis), šias išlaidas turėsite padengti patys. Reabilitacijos įstaigos privalo turėti ir nemokamų (bazinių) vietų, tačiau jos dažnai būna užimtos, todėl kartais pacientai pasirenka primokėti už geresnes sąlygas, kad gautų vietą greičiau.
Ambulatorinė reabilitacija: alternatyva stacionarui
Ne visada būtina vykti į sanatoriją kitame mieste. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja ir skatinama ambulatorinė reabilitacija. Ji skiriama, kai paciento būklė nėra tokia sunki, kad reikėtų nuolatinės slaugos, arba kai žmogus nori derinti gydymą su buvimu namuose.
Ambulatorinės reabilitacijos atveju pacientas atvyksta į gydymo įstaigą numatytoms procedūroms (tai gali užtrukti kelias valandas per dieną) ir po jų grįžta namo. Valstybė apmoka procedūras ir gydytojų darbą, tačiau nekompensuoja maitinimo ir apgyvendinimo išlaidų. Tai puikus pasirinkimas gyvenantiems didmiesčiuose, kur yra daug reabilitacijos centrų, tačiau gali būti nepatogu gyvenantiems atokesnėse vietovėse.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu pasirinkti reabilitacijos įstaigą bet kuriame Lietuvos mieste?
Taip, pagal galiojančius įstatymus, pacientas turi teisę rinktis bet kurią reabilitacijos įstaigą Lietuvoje, kuri turi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl reikiamo profilio paslaugų teikimo. Pavyzdžiui, jei gyvenate Vilniuje, galite rinktis reabilitaciją Druskininkuose, Birštone, Palangoje ar bet kur kitur.
Kiek laiko galioja siuntimas reabilitacijai?
Elektroninis siuntimas reabilitacijai paprastai galioja iki 2 mėnesių. Tačiau labai svarbu nedelsti, ypač po stacionaraus gydymo. Tam tikrais atvejais (pvz., po operacijų) reabilitacija turi būti pradėta kuo greičiau, kad būtų pasiektas geriausias efektas. Jei per nustatytą laiką neatvykstate į įstaigą, siuntimas gali nustoti galioti.
Ar man priklauso nedarbingumo pažymėjimas reabilitacijos metu?
Taip. Jei jums skirta stacionarinė arba ambulatorinė reabilitacija ir jūs esate dirbantis asmuo, visam gydymo laikotarpiui išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda reabilitacijos įstaigos gydytojas.
Ar vaikai gali vykti į reabilitaciją su tėvais?
Vaikų reabilitacija taip pat yra kompensuojama. Vaikams iki 8 metų amžiaus suteikiama teisė vykti su slaugančiu asmeniu (mama, tėčiu ar globėju). Tokiu atveju Ligonių kasos apmoka ne tik vaiko gydymą bei pragyvenimą, bet ir slaugančio asmens nakvynę bei maitinimą. Vyresniems vaikams slaugantis asmuo apmokamas tik tuomet, jei vaikui nustatytas neįgalumas arba specialieji poreikiai, reikalaujantys nuolatinės priežiūros.
Praktinis pasiruošimas išvykimui į reabilitacijos įstaigą
Gavus patvirtinimą dėl vietos sanatorijoje ar reabilitacijos ligoninėje, svarbu tinkamai pasiruošti, kad gydymo laikotarpis būtų kuo sklandesnis ir efektyvesnis. Visų pirma, pasirūpinkite dokumentais: su savimi privalote turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą. Nors siuntimai dabar yra elektroniniai, naudinga turėti išrašus iš ligos istorijos, rentgeno ar MRT nuotraukų aprašymus, ypač jei vykstate į įstaigą, kurioje anksčiau nesigydėte. Tai padės ten dirbantiems specialistams tiksliau parinkti procedūras.
Antras svarbus aspektas – apranga ir asmeniniai daiktai. Reabilitacija – tai aktyvus procesas. Didžiąją dienos dalį praleisite mankštose, baseine ar procedūrų kabinetuose. Todėl lagamine daugiausiai vietos turėtų užimti patogi sportinė apranga, avalynė, skirta vaikščioti viduje ir lauke, bei maudymosi reikmenys (glaudės/maudymosi kostiumėlis, kepuraitė, guminės šlepetės). Nepamirškite ir nuolat vartojamų vaistų lėtinėms ligoms gydyti – sanatorija aprūpina tik tais medikamentais, kurie tiesiogiai susiję su reabilitacijos profiliu arba skubia pagalba, tad savo asmeninę vaistinėlę turėtumėte atsivežti visam laikotarpiui.
