Daugelis darbuotojų, sulaukę banko pranešimo apie į sąskaitą įkritusius atostoginius, dažnai nustemba. Kartais ši suma būna maloniai didesnė nei įprastas atlyginimas, tačiau neretai ji būna ir mažesnė, o tai sukelia nusivylimą bei klausimus buhalterijai. Kodėl taip nutinka, jei atlyginimas popieriuje yra fiksuotas? Atsakymas slypi Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir specifinėje formulėje, kurią privalo taikyti kiekviena įmonė. Atostoginių dydis nėra atsitiktinis skaičius – tai griežtos matematikos rezultatas, kurį lemia jūsų pastarųjų trijų mėnesių darbo užmokestis ir darbo dienų skaičius tuose mėnesiuose. Supratus, kaip veikia šis mechanizmas, galima ne tik išvengti nemalonių staigmenų, bet ir strategiškai planuoti savo poilsį taip, kad finansiškai nenukentėtumėte.
Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) taisyklė
Pagrindinis elementas, nuo kurio priklauso jūsų atostoginių dydis, yra vidutinis darbo užmokestis, buhalterių dažnai vadinamas tiesiog VDU. Darbo kodeksas numato, kad atostoginiai yra skaičiuojami remiantis darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu, apskaičiuotu iš trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį prasideda atostogos.
Pavyzdžiui, jei atostogauti einate liepos mėnesį, jūsų VDU bus skaičiuojamas pagal balandžio, gegužės ir birželio mėnesių duomenis. Buhalterija sudeda visus šiuos tris mėnesius priskaičiuotą darbo užmokestį (įskaitant priedus ir priemokas) ir padalina iš faktiškai dirbtų dienų (arba valandų, jei taikoma valandinė apskaita) skaičiaus.
Gautas skaičius yra jūsų vienos darbo dienos kaina. Būtent šis įkainis vėliau dauginamas iš darbo dienų skaičiaus, kurį praleisite atostogose. Čia ir atsiranda pirmoji priežastis, kodėl suma skiriasi nuo algos: jūsų vienos dienos vertė nuolat svyruoja, nes skirtingi mėnesiai turi skirtingą darbo dienų skaičių (nuo 19 iki 22 ar net 23 darbo dienų).
Kodėl atostoginiai gali būti didesni arba mažesni už algą?
Finansinis rezultatas tiesiogiai priklauso nuo matematikos, kurią lemia darbo dienų skaičius skaičiuojamuoju laikotarpiu ir atostogų metu. Egzistuoja nerašyta taisyklė, kurią verta įsidėmėti:
- Atostogauti apsimoka (finansiškai), kai atostogų mėnesį yra mažiau darbo dienų, o prieš tai buvusius tris mėnesius darbo dienų buvo daugiau (arba gavote premijų).
- Atostogauti neapsimoka, kai atostogų mėnesį yra daug darbo dienų (pavyzdžiui, 22 ar 23), o skaičiuojamuoju laikotarpiu darbo dienų buvo mažiau, kas padidino vienos dienos įkainį, bet bendroje sumoje, lyginant su to mėnesio galimu uždarbiu, galite prarasti.
Paprasčiau tariant, jei jūsų fiksuotas atlyginimas yra 1500 Eur „ant popieriaus”, mėnesį, kuriame yra 20 darbo dienų, viena jūsų darbo diena kainuoja 75 Eur. Tačiau mėnesį, kuriame yra 22 darbo dienos, dienos kaina nukrenta iki apytiksliai 68,18 Eur. Atostoginių skaičiavimo metu imamas trijų mėnesių vidurkis, kuris sulygina šiuos svyravimus, tačiau atostogaujant „brangų” mėnesį su „pigiu” vidurkiu, galutinė išmoka gali būti mažesnė.
Premijų ir priedų įtaka skaičiavimams
Dar vienas svarbus aspektas, kurį dažnai pamiršta darbuotojai, bet puikiai žino buhalteriai – tai premijų įtaka. Jei per paskutinius tris mėnesius gavote ketvirtinę, metinę ar vienkartinę premiją už darbo rezultatus, ji yra įtraukiama į VDU skaičiavimą. Tai reiškia, kad jūsų vidutinis dienos įkainis dirbtinai padidėja.
Pavyzdžiui, jei gegužės mėnesį gavote 500 Eur premiją, o atostogaujate liepą, ši premija padidins jūsų vidutinį darbo užmokestį, todėl atostoginiai bus ženkliai didesni nei įprastas atlyginimas už tas pačias dienas. Tai yra viena geriausių strategijų – planuoti atostogas iškart po laikotarpio, kai buvo išmokėtos premijos.
Kaip skaičiuojamos metinės premijos?
Su metinėmis premijomis situacija kiek sudėtingesnė. Jos į VDU įtraukiamos ne visa apimtimi iš karto, o dalimis. Pagal nustatytą tvarką, metinės premijos suma dalinama iš 4 (ketvirčio mėnesių skaičiaus plius vienas) ir tik atitinkama dalis pridedama prie mėnesio pajamų VDU skaičiavimui. Tačiau bet kuriuo atveju, papildomos pajamos visada teigiamai veikia atostoginių dydį.
Atostoginiai ir mokesčiai (NPD taikymas)
Daugelis žmonių painiojasi, kaip apmokestinami atostoginiai. Svarbu žinoti, kad atostoginiams taikomi lygiai tokie patys mokesčiai kaip ir darbo užmokesčiui: Gyventojų pajamų mokestis (GPM), „Sodros” įmokos ir privalomasis sveikatos draudimas (PSD).
Tačiau čia gali kilti niuansų dėl Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo. Jei atostoginiai išmokami kartu su atlyginimu, bendra suma gali viršyti tam tikras ribas, todėl pritaikytas NPD gali būti mažesnis, o išskaičiuotas GPM – didesnis. Dėl to „į rankas” gaunama suma tą mėnesį gali atrodyti mažesnė. Visgi, tai yra laikina situacija – metinėje pajamų deklaracijoje šie netikslumai išsilygina, ir permokėtą mokesčio dalį galima susigrąžinti.
Skirtingi skaičiavimo būdai: darbo dienos vs. kalendorinės dienos
Iki 2017 metų liepos 1 d., kai įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, atostogos buvo skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Dabar jos skaičiuojamos darbo dienomis. Tai iš esmės pakeitė ir supaprastino apmokėjimą, tačiau vis dar sukelia painiavos tiems, kurie įpratę prie senosios tvarkos.
Dabar, jei prašote atostogų nuo pirmadienio iki penktadienio (5 darbo dienos), jums už jas ir sumokama kaip už 5 darbo dienas. Savaitgaliai į atostogų laikotarpį neįtraukiami ir už juos nemokama, nebent jūsų darbo grafikas yra pamaininis ir savaitgaliai yra jūsų darbo dienos. Tai reiškia, kad imdami atostogas turite aiškiai nurodyti, ar norite atostogauti savaitę (5 d.d.), ar ilgesnį laikotarpį.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Buhalteriai kasdien susiduria su tais pačiais darbuotojų klausimais. Štai atsakymai į pačius populiariausius, kurie padės geriau suprasti sistemą.
- Ar galiu gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, jei nenoriu atostogauti?
- Ne, Darbo kodeksas griežtai draudžia keisti kasmetines atostogas pinigine kompensacija. Vienintelė išimtis – darbo santykių nutraukimas. Jei išeinate iš darbo, darbdavys privalo sumokėti už visas sukauptas ir nepanaudotas atostogų dienas.
- Kada tiksliai turi būti pervesti atostoginiai?
- Pagal įstatymą, atostoginiai turi būti sumokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Tačiau darbuotojui pateikus prašymą, atostoginiai gali būti mokami ir kartu su įprastu darbo užmokesčiu nustatytą algos mokėjimo dieną.
- Kas nutinka, jei susergu atostogų metu?
- Jei atostogų metu gaunate nedarbingumo pažymėjimą (biuletenį), jūsų atostogos nenutraukiamos, bet pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotos dienos perkeliamos į kitą laikotarpį. Už ligos dienas mokama ligos išmoka, o už atostogų dienas – atostoginiai (perskaičiuojami pagal faktą).
- Ar atostoginiai gali būti mažesni nei minimali alga?
- Skaičiuojant atostoginius galioja taisyklė, kad vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį galiojantį minimalųjį valandinį atlygį ar minimalią mėnesinę algą. Tai apsaugo mažiausiai uždirbančius darbuotojus.
- Kaip skaičiuojama, jei dirbu ne pilnu etatu?
- Principas išlieka tas pats. Skaičiuojamas jūsų faktiškai uždirbtas atlygis ir faktiškai dirbtas laikas. Jei dirbate 0,5 etato, jūsų VDU bus atitinkamai mažesnis, tačiau atostoginių dienų skaičius (paprastai 20 d.d. per metus) nemažėja, tiesiog apmokėjimas už jas atitinka jūsų darbo krūvį.
Strateginis atostogų biudžeto planavimas
Supratus, kaip formuojasi atostoginių suma, galima daryti išvadą, kad pasyvus stebėjimas nėra geriausia taktika. Jei jūsų šeimos biudžetas yra griežtai suplanuotas, verta iš anksto pasiskaičiuoti būsimas pajamas. Internete gausu atostoginių skaičiuoklių, tačiau net ir paprastas „Excel” failas gali padėti.
Planuojant atostogas, rekomenduojama atsižvelgti į darbo dienų kalendorių. Pavyzdžiui, mėnesiai, kuriuose gausu valstybinių švenčių, dažnai turi mažiau darbo dienų, todėl vienos dienos vertė tame mėnesyje yra didesnė. Jei atostogaujate būtent tokį mėnesį, tikėtina, kad jūsų atostoginiai (kurie skaičiuojami pagal ankstesnių mėnesių vidurkį) gali būti šiek tiek mažesni nei būtumėte uždirbę dirbdami tą „brangią” dieną. Ir atvirkščiai – imant atostogas mėnesį, kuris turi maksimalų darbo dienų skaičių, dažnai galima išlošti.
Be to, svarbu nepamiršti kaupimo principo. Atostoginiai nėra papildoma premija – tai jūsų uždirbti pinigai už poilsį. Todėl gavus atostoginius prieš atostogas, svarbu juos paskirstyti taip, kad grįžus į darbą ir laukiant kito atlyginimo (kuris bus mokamas tik už dalį mėnesio), neatsirastų finansinė duobė. Finansinis raštingumas ir Darbo kodekso niuansų išmanymas leidžia ne tik ramiai ilsėtis, bet ir jaustis užtikrintai dėl savo pajamų stabilumo.
