Švara darbo vietoje dažnai suprantama kaip vizualiai tvarkinga aplinka: nuvalyti stalai, išplautos grindys, tuščios šiukšliadėžės ir tvarkingai sudėti daiktai. Vis dėlto higiena nėra vien tai, ką matome plika akimi. Ant rankenų, stalviršių, jungiklių, bendros įrangos ar sanitarinių zonų paviršių gali likti mikroorganizmų, todėl kai kuriais atvejais paprasto plovimo nepakanka.
Kita vertus, dezinfekcija neturėtų tapti automatišku veiksmu kiekviename kabinete ar po kiekvieno prisilietimo. Perteklinis dezinfekcinių priemonių naudojimas gali didinti išlaidas, apsunkinti kasdienę priežiūrą ir sukelti klaidingą saugumo jausmą, jei paviršiai prieš tai nėra tinkamai nuvalyti. Svarbiausia suprasti, kada reikia plauti, kada dezinfekuoti, o kada šiuos veiksmus derinti.
Pirmiausia reikia pašalinti nešvarumus
Paprastas plovimas yra bazinis higienos veiksmas. Jis pašalina dulkes, riebalus, maisto likučius, purvą ir kitus matomus nešvarumus. Biuruose, administracinėse patalpose ar mažo lankomumo darbo vietose dažnai pakanka reguliaraus valymo tinkamomis priemonėmis, ypač jei nėra padidėjusios infekcijų rizikos.
Svarbu tai, kad dezinfekcija nėra nešvarumų pakaitalas. Jeigu paviršius aplipęs dulkėmis, riebalais ar organiniais likučiais, dezinfekcinė priemonė gali veikti silpniau. Todėl pirmas žingsnis turėtų būti valymas, o tik tada, kai reikia, dezinfekavimas. Tai aktualu virtuvėlėse, sanitarinėse patalpose, gydymo ar grožio paslaugų vietose, taip pat ten, kur liečiami paviršiai naudojami daugelio žmonių.
Kada paprasto plovimo pakanka
Kasdienėse biuro erdvėse, kuriose žmonių srautas nedidelis, dauguma paviršių gali būti prižiūrimi įprastomis valymo priemonėmis. Darbo stalai, lentynos, grindys, palangės ar spintelės dažnai neturi būti dezinfekuojami kiekvieną kartą, jei nėra užteršimo rizikos. Toks valymas padeda palaikyti tvarką, sumažina dulkių kiekį ir gerina bendrą aplinkos pojūtį.
Paprasto plovimo dažniausiai pakanka ir tada, kai paviršiai nėra dažnai liečiami rankomis. Pavyzdžiui, sienos, mažai naudojamos durys ar uždaros sandėliavimo zonos neturėtų būti vertinamos taip pat kaip durų rankenos ar bendri kavos aparato mygtukai. Valymo planas turėtų remtis ne baime, o realiu naudojimu.
Kada dezinfekcija tampa būtina
Dezinfekcija reikalinga ten, kur kyla didesnė infekcijų plitimo rizika. Tai bendro naudojimo erdvės, sanitariniai mazgai, virtuvėlės, registratūros, laukiamieji, klientų aptarnavimo vietos, gydymo, slaugos, grožio, maitinimo ir ugdymo aplinka. Didesnio dėmesio reikia paviršiams, kuriuos per dieną paliečia daug žmonių: rankenoms, turėklams, jungikliams, stalviršiams, mokėjimo terminalams, bendriems telefonams ar darbo įrangai.
Rankų higiena taip pat išlieka labai svarbi. Kai yra galimybė, rankas reikėtų plauti vandeniu ir muilu. Kai tokios galimybės nėra, gali būti naudojamos rankų dezinfekavimo priemonės. Darbo vietose patogu turėti priemonių tiek darbuotojams, tiek lankytojams, ypač prie įėjimų, bendrose zonose ar klientų aptarnavimo vietose.
Profesionaliam naudojimui skirtų priemonių pasirinkimas paprastai apima rankų dezinfektantus, paviršių dezinfekavimo skysčius, valymo ir dezinfekavimo priemones bei dezinfekuojančias servetėles. Manjana asortimento pobūdis rodo, kad darbo aplinkai dažnai reikia ne vienos universalios priemonės, o kelių skirtingų sprendimų pagal paskirtį: rankoms, paviršiams, įrangai ar intensyviai naudojamoms zonoms.
Kodėl svarbus naudojimo būdas
Net tinkama dezinfekcinė priemonė neveiks taip, kaip tikimasi, jei bus naudojama neteisingai. Reikia laikytis gamintojo nurodymų, naudoti pakankamą kiekį priemonės ir neignoruoti kontaktinio laiko. Tai laikas, per kurį priemonė turi išlikti ant paviršiaus ar rankų, kad galėtų atlikti savo paskirtį.
Dažna klaida – paviršių per greitai nusausinti arba priemonę paskirstyti per plonai. Kita klaida – dezinfekuoti nešvarų paviršių, tikintis, kad vienas purškimas išspręs viską. Darbo vietoje verta turėti aiškią tvarką: kas valoma kasdien, kas dezinfekuojama kelis kartus per dieną, o kas prižiūrima tik pagal poreikį.
Protinga higiena be pertekliaus
Geriausias sprendimas yra ne nuolatinis visko dezinfekavimas, o aiškus higienos planas. Mažos rizikos vietose pakanka reguliaraus plovimo, o dažnai liečiamiems paviršiams ir jautresnėms zonoms reikia dezinfekcijos. Toks požiūris padeda saugoti darbuotojus ir lankytojus, bet kartu leidžia racionaliai naudoti priemones.
Darbo aplinka turi būti švari, saugi ir patogi žmonėms, kurie joje praleidžia didelę dienos dalį. Kai plovimas ir dezinfekcija taikomi ten, kur jų iš tikrųjų reikia, higiena tampa ne atsitiktine reakcija į ligų sezoną, o kasdienės darbo kultūros dalimi.
