Nors daugelis moterų apie tai kalba nenoriai, gimdos nusileidimas (prolapsas) yra itin dažna ginekologinė problema, su kuria susiduria įvairaus amžiaus pacientės, tačiau dažniausiai ji pasireiškia vyresniame amžiuje arba po kelių gimdymų. Tai būklė, kai dubens dugno raumenys ir raiščiai, laikantys gimdę savo vietoje, nusilpsta arba yra pažeidžiami, todėl organas pradeda smukti žemyn į makštį ar net išlenda iš jos ribų. Moterys dažnai jaučia diskomfortą, tempimą pilvo apačioje, o kartais ir skausmą, kas smarkiai blogina gyvenimo kokybę. Gydytojai pabrėžia, kad kentėti tylint nereikia – šiuolaikinė medicina siūlo efektyvius chirurginius sprendimus, kurie gali visiškai atkurti normalią anatomiją ir sugrąžinti pasitikėjimą savimi. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip atliekama gimdos pakėlimo operacija, kokie metodai taikomi ir ko tikėtis gijimo laikotarpiu.
Kas lemia gimdos nusileidimą ir kokie yra simptomai?
Prieš pradedant kalbėti apie chirurginį gydymą, svarbu suprasti mechanizmą, kodėl gimda praranda savo natūralią padėtį. Dubens dugnas veikia kaip hamakas, palaikantis dubens organus – gimdą, šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną. Kai šis „hamakas“ suglemba, organai nebeturi atramos.
Pagrindinės priežastys, lemiančios šią patologiją, yra:
- Gimdymas: Ypač sunkūs, ilgi gimdymai arba didelio svorio naujagimiai gali mechaniškai pažeisti raumenis ir nervus.
- Amžius ir menopauzė: Sumažėjęs estrogenų kiekis menopauzės metu silpnina audinių elastingumą ir kolageno struktūrą.
- Padidėjęs intraabdominalinis slėgis: Tai gali sukelti lėtinis kosulys (pvz., rūkant), vidurių užkietėjimas, sunkus fizinis darbas ar nutukimas.
- Genetika: Įgimtas jungiamojo audinio silpnumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Simptomai gali varijuoti nuo lengvo diskomforto iki rimtų funkcinių sutrikimų. Dažniausiai pacientės skundžiasi jausmu, lyg kažkas kristų iš makšties, matomu dariniu lytiniame plyšyje, šlapimo nelaikymu krūvio metu arba, priešingai, sunkiu šlapinimusi. Taip pat gali varginti skausmas lytinių santykių metu bei maudimas nugaros apatinėje dalyje.
Kada operacija tampa būtina?
Gydytojai ginekologai pabrėžia, kad operacija nėra pirmasis pasirinkimas kiekvienu atveju. Esant lengvo laipsnio prolapsui (I ar II stadija), kai simptomai nevargina, dažnai rekomenduojama stebėsena ir konservatyvūs metodai. Tai gali būti dubens dugno (Kėgelio) pratimai, fizioterapija arba pesarijų (specialių žiedų, įvedamų į makštį) naudojimas.
Tačiau chirurginis gydymas tampa būtinas šiais atvejais:
- Kai konservatyvūs gydymo metodai yra neefektyvūs ir būklė blogėja.
- Kai nustatomas III arba IV stadijos prolapsas (gimda visiškai iškrenta iš makšties).
- Kai moteris jaučia nuolatinį skausmą, trukdantį kasdienei veiklai ir darbui.
- Kai atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi funkcijos sutrikimai (šlapimo susilaikymas, lėtinės infekcijos).
- Kai atsiranda makšties sienelių išopėjimai dėl nuolatinės trinties į apatinius drabužius.
Kaip atliekama gimdos pakėlimo operacija?
Gimdos pakėlimo operacija, mediciniškai dažnai vadinama histeropeksija, gali būti atliekama keliais skirtingais būdais. Metodo pasirinkimas priklauso nuo pacientės amžiaus, sveikatos būklės, prolapso laipsnio bei poreikio išsaugoti gimdą (vaisingumą). Šiuolaikinėje chirurgijoje dominuoja minimaliai invaziniai metodai.
Laparoskopinė sakrokolpopeksija (arba histeropeksija)
Tai šiuo metu laikoma „auksiniu standartu“ gydant pažengusį gimdos nusileidimą. Operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą.
Proceso eiga:
- Chirurgas padaro kelis nedidelius (apie 0,5–1 cm) pjūvius pilvo sienoje.
- Į pilvo ertmę įvedama vaizdo kamera ir specialūs instrumentai.
- Naudojant sintetinį tinklelį (polipropileną), gimda arba makšties kupolas (jei gimda pašalinta) yra pakeliama ir pritvirtinama prie kryžkaulio (stuburo apatinės dalies) priekinio raiščio.
- Tinklelis atlieka naujų, tvirtų raiščių funkciją ir laiko organus natūralioje pozicijoje.
Šis metodas pasižymi dideliu efektyvumu, mažesniu skausmu po operacijos ir greitesniu gijimu lyginant su atviromis operacijomis.
Vaginalinė operacija (operacija per makštį)
Šiuo atveju pjūviai daromi ne pilve, o makšties viduje, todėl išoriškai nelieka jokių randų. Tai dažnai pasirenkama vyresnio amžiaus moterims arba toms, kurioms laparoskopija yra rizikinga dėl gretutinių ligų.
Operacijos metu chirurgas gali atlikti raiščių, laikančių gimdą (pvz., sakrospininių raiščių), fiksaciją. Dažnai kartu atliekama ir makšties sienelių plastika (priekinė ar užpakalinė kolporafija), siekiant pašalinti cistocelę (šlapimo pūslės nusileidimą) ar rektocelę (tiesiosios žarnos nusileidimą).
Mančesterio operacija
Tai specifinė technika, taikoma moterims, kurios nori išsaugoti gimdą, tačiau turi pailgėjusį gimdos kaklelį. Operacijos metu pašalinama dalis gimdos kaklelio, o gimda pakeliama sutrumpinant pagrindinius ją laikančius raiščius. Tai senas, bet tam tikrais atvejais vis dar labai efektyvus metodas.
Pasiruošimas operacijai ir anestezija
Prieš operaciją pacientė turi atlikti išsamius tyrimus: kraujo, šlapimo tyrimus, elektrokardiogramą, krūtinės ląstos rentgenogramą. Taip pat būtina ginekologo apžiūra, onkocitologinis tepinėlis ir dubens organų echoskopija, siekiant atmesti onkologinius susirgimus.
Konsultacijos su anesteziologu metu aptariamas nuskausminimo būdas. Laparoskopinėms operacijoms beveik visada taikoma bendrinė intubacinė narkozė (pacientė miega). Vaginalinėms operacijoms gali būti taikoma spinalinė nejautra (nuskausminama tik apatinė kūno dalis), kas yra saugiau širdies ar plaučių ligomis sergančioms pacientėms.
Pooperacinis laikotarpis ir gijimas
Sėkminga operacija yra tik pusė darbo – labai svarbu tinkamai laikytis pooperacinio režimo. Paprastai pacientė ligoninėje praleidžia 1–3 dienas, priklausomai nuo operacijos tipo ir savijautos.
Pagrindinės rekomendacijos gijimo laikotarpiu:
- Fizinis aktyvumas: Pirmąsias 4–6 savaites griežtai draudžiama kelti sunkius daiktus (daugiau nei 3-5 kg). Vėliau krūvį galima didinti palaipsniui.
- Seksualinis gyvenimas: Lytinių santykių rekomenduojama vengti apie 6 savaites, kol visiškai sugyja vidiniai ir išoriniai audiniai.
- Higiena: Negalima maudytis vonioje, baseine ar ežere bent mėnesį (leidžiamas tik dušas), kad būtų išvengta infekcijos patekimo į gimdą ar pjūvius.
- Vidurių reguliavimas: Labai svarbu vengti vidurių užkietėjimo, kad stanginantis nebūtų pažeisti operuoti audiniai. Rekomenduojama dieta, turinti daug ląstelienos, ir pakankamas skysčių vartojimas.
Galimos rizikos ir komplikacijos
Kaip ir bet kuri chirurginė intervencija, gimdos pakėlimo operacija turi tam tikrą riziką, nors komplikacijos pasitaiko retai. Galimos komplikacijos apima kraujavimą operacijos metu ar po jos, infekciją, gretimų organų (šlapimo pūslės, šlapimtakio ar žarnų) pažeidimą.
Naudojant sintetinius tinklelius (implantus), egzistuoja specifinė rizika – tinklelio erozija (kai tinklelis prasiskverbia pro makšties sienelę). Tačiau šiuolaikinės medžiagos ir patobulintos chirurginės technikos šią riziką sumažino iki minimumo. Svarbu aptarti visus „už“ ir „prieš“ su operuojančiu gydytoju.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kuriuos moterys dažniausiai užduoda gydytojams konsultacijų metu.
Ar po operacijos jausiu implantą (tinklelį) viduje?
Ne, tinkamai įstatytas tinklelis yra giliai audiniuose ir nei pacientė, nei jos partneris lytinių santykių metu jo jausti neturėtų. Laikui bėgant, tinklelis apauga natūraliais audiniais.
Ar po gimdos pakėlimo operacijos galėsiu pastoti ir gimdyti?
Geriausia tokias operacijas atlikti, kai moteris nebeplanuoja daugiau vaikų. Nėštumas ir ypač natūralus gimdymas gali sugadinti operacijos rezultatus ir vėl sukelti prolapsą. Jei planuojamas nėštumas, gydytojai dažniausiai rekomenduoja atidėti operaciją arba rinktis specifinius, gimdą tausojančius metodus, o gimdyti tik Cezario pjūvio pagalba.
Ar operacija padės nuo šlapimo nelaikymo?
Gimdos pakėlimas dažnai pagerina šlapimo pūslės kontrolę, nes atstatoma normali anatomija. Tačiau jei moteris turi specifinį streso šlapimo nelaikymą, operacijos metu papildomai gali būti atliekama procedūra, vadinama TOT (pošlaplinio raiščio implantavimas), kuri skirta būtent šiai problemai spręsti.
Kiek laiko trunka nedarbingumas?
Paprastai nedarbingumo pažymėjimas išduodamas 4–6 savaitėms. Jei darbas sėdimas, grįžti galima ir anksčiau (po 2–3 savaičių), tačiau jei darbas fizinis, būtina išlaukti visą reabilitacijos laikotarpį.
Ar liga gali atsinaujinti po operacijos?
Nors operacijos efektyvumas yra labai aukštas (siekia 80–90 proc.), atkryčio rizika egzistuoja, ypač jei moteris ir toliau dirba sunkų fizinį darbą, turi didelį antsvorį arba kenčia nuo lėtinio vidurių užkietėjimo.
Profilaktika ir ilgalaikė gyvenimo kokybė
Gimdos pakėlimo operacija daugeliui moterų tampa lūžio tašku, grąžinančiu džiaugsmą gyventi be nuolatinio diskomforto ir gėdos jausmo. Sėkmingai atlikta procedūra leidžia vėl mėgautis aktyviu laisvalaikiu, sportu ir intymumu. Tačiau norint, kad rezultatai būtų ilgalaikiai, būtina keisti gyvenimo būdą.
Svarbiausia yra rūpintis dubens dugno sveikata visą likusį gyvenimą. Tai apima reguliarius Kėgelio pratimus, kurie stiprina raumenis, normalaus kūno svorio palaikymą, siekiant sumažinti spaudimą dubens organams, ir žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, atsisakymą. Rūkymas sukelia lėtinį kosulį, kuris yra vienas didžiausių dubens dugno priešų. Moterys turėtų nebijoti kreiptis į specialistus vos pajutusios pirmuosius simptomus – ankstyva diagnostika dažnai leidžia išvengti sudėtingų procedūrų arba jas atlikti minimaliai invaziniu būdu.
