Gerklės skausmas yra vienas dažniausių negalavimų, su kuriuo susiduriame šaltuoju metų laiku ar staiga pasikeitus oro sąlygoms. Nors dažnai tai tėra paprastas peršalimas ar virusinė infekcija, kuri praeina savaime per keletą dienų, gydytojai įspėja, kad tam tikrų simptomų ignoruoti negalima. Kai paprastas gerklės perštėjimas virsta nepakeliamu skausmu, o veidrodyje matyti balti taškeliai ant tonzilių, tikėtina, kad susidūrėte su pūlinga angina (tonzilitu). Tai rimta bakterinė liga, kurią dažniausiai sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Klaidinga manyti, kad tai tik nemalonus pojūtis ryjant seiles – negydoma ar netinkamai gydoma pūlinga angina gali sukelti pavojingas komplikacijas, kurios paveikia širdį, inkstus bei sąnarius. Būtent todėl medikai pabrėžia, kad ankstyvas atpažinimas ir teisinga diagnozė yra gyvybiškai svarbūs.
Kas iš tiesų yra pūlinga angina ir kodėl ji prasideda?
Pūlinga angina, mediciniškai vadinama ūminiu bakteriniu tonzilitu, yra infekcinė liga, pažeidžianti gomurio tonziles. Tonzilės yra mūsų imuninės sistemos dalis – tarsi vartai, saugantys organizmą nuo įkvepiamų ar nuryjamų mikrobų. Tačiau kartais bakterijų ataka būna tokia stipri, kad pačios tonzilės tampa infekcijos židiniu.
Skirtingai nei virusiniai faringitai, kurie sudaro didžiąją dalį gerklės ligų, pūlinga angina dažniausiai yra bakterinės kilmės. Bakterijos plinta oro lašeliniu būdu (čiaudint, kosint) arba per bendrus indus bei stalo įrankius. Gydytojai pastebi, kad liga dažnai prasideda staiga – žmogus gali ryte jaustis puikiai, o vakare jau gulėti lovoje su aukšta temperatūra. Svarbu suprasti, kad pūlinga angina nėra tik „peršalimas“; tai sisteminė organizmo intoksikacija, kurią sukelia bakterijų išskiriami toksinai.
Vizualiniai pūlingos anginos požymiai: ką mato gydytojas?
Vienas pagrindinių klausimų, kylančių pacientams, yra tai, kaip atskirti pūlingą anginą nuo įprasto gerklės uždegimo. Gydytoja paaiškina, kad vizualinis vaizdas yra labai specifinis ir dažnai leidžia įtarti ligą dar prieš atliekant tyrimus.
Apžiūrint gerklę, galima pastebėti šiuos akivaizdžius pokyčius:
- Padidėjusios ir paraudusios tonzilės: Tonzilės atrodo patinusios, ryškiai raudonos spalvos, kartais jos taip padidėja, kad beveik liečiasi viena su kita, apsunkindamos kvėpavimą ar rijimą.
- Pūlingos apnašos: Tai yra pagrindinis skiriamasis bruožas. Ant tonzilių paviršiaus matomi balti arba gelsvi taškeliai, dėmelės ar net didesni pūlių kamščiai (našlaičių pavidalo apnašos). Šie pūliniai susidaro tonzilių lakūnose (įdubose).
- Apnašų pobūdis: Skirtingai nei sergant difterija ar grybelinėmis infekcijomis, anginos atveju pūlingos apnašos paprastai yra lengvai nubraukiamos ir po jomis nelieka kraujuojančio paviršiaus, tačiau to patiems daryti namuose griežtai nerekomenduojama.
- Patinęs liežuvėlis: Dažnai infekcija išplinta ir į aplinkinius audinius, todėl gali patinti minkštasis gomurys ir liežuvėlis.
Simptomai, kurių ignoruoti negalima
Nors vizualinis vaizdas yra svarbus, pūlinga angina pasireiškia ne tik vaizdu gerklėje, bet ir labai stipriais bendriniais simptomais. Gydytojai išskiria simptomų triadą, kuri beveik visada lydi šią ligą: staigi pradžia, aukšta temperatūra ir stiprus skausmas.
1. Aukšta temperatūra ir šaltkrėtis
Angina retai prasideda „lėtai“. Dažniausiai temperatūra staiga šokteli iki 38–40 °C. Karščiavimą lydi stiprus šaltkrėtis, drebulys, bendras silpnumas ir raumenų skausmai. Tai rodo, kad organizmas kovoja su stipria bakterine ataka.
2. Skausmas ryjant (disfagija)
Gerklės skausmas sergant pūlinga angina yra itin aštrus. Pacientai dažnai jį apibūdina kaip „stiklo šukių rijimą“. Skausmas gali būti toks stiprus, kad žmogus atsisako ne tik valgyti, bet ir gerti skysčius, o tai labai pavojinga dėl dehidratacijos rizikos. Dažnai skausmas plinta (iradijuoja) į ausis, todėl pacientui gali atrodyti, kad jam prasidėjo ir ausų uždegimas.
3. Padidėję limfmazgiai
Čiuopiant kaklą po apatiniu žandikauliu, jaučiami padidėję, skausmingi limfmazgiai. Tai limfinės sistemos reakcija į infekciją. Kartais patinimas būna toks ryškus, kad tampa sunku pasukti galvą.
4. Intoksikacijos požymiai
Be karščiavimo, pasireiškia galvos skausmas, pykinimas, kartais net vėmimas (ypač vaikams), apetito stoka. Ligoniui būdingas specifinis, nemalonus burnos kvapas, atsirandantis dėl pūlingo proceso tonzilėse.
Kuo skiriasi virusinis tonzilitas nuo pūlingos anginos?
Tai yra esminis skirtumas, lemiantis gydymo eigą. Virusinis gerklės uždegimas dažnai prasideda kartu su sloga, kosuliu, užkimimu ar akių perštėjimu. Tuo tarpu klasikinei bakterinei pūlingai anginai sloga ir kosulys nėra būdingi.
Jei jums skauda gerklę, bet tuo pačiu metu bėga nosis ir kosite – didelė tikimybė, kad tai virusas. Tačiau jei liga kirto staiga, be slogos, bet su aukšta temperatūra ir baltomis apnašomis ant tonzilių – nedelsiant kreipkitės į gydytoją, nes greičiausiai prireiks specifinio gydymo.
Kodėl savigyda gali baigtis liūdnai: galimos komplikacijos
Gydytojai nuolat pabrėžia: pūlingos anginos negalima gydyti tik čiulpiamomis pastilėmis ar žolelių arbatomis. Nors šios priemonės palengvina simptomus, jos nenaikina ligos sukėlėjo – streptokoko. Ignoruojant ligą ar nutraukus gydymą per anksti, gresia rimtos komplikacijos.
Šios komplikacijos skirstomos į ankstyvąsias ir vėlyvąsias:
- Paratonzilinis pūlinys (abscesas): Infekcija išplinta už tonzilių ribų, susiformuoja pūlių sankaupa šalia tonzilės. Tai sukelia žandikaulio spazmą (sunku išsižioti), dar didesnį skausmą ir reikalauja chirurginio pūlinio atvėrimo.
- Reumatas: Tai autoimuninė reakcija, kai organizmo antikūnai, kovojantys su streptokoku, pradeda pulti paties žmogaus audinius – širdies vožtuvus, sąnarius. Tai gali lemti visą gyvenimą trunkančias širdies ydas.
- Inkstų pažeidimas (glomerulonefritas): Bakterijos gali pažeisti inkstų filtravimo sistemą, sukeldamos rimtą uždegimą, kuris gali baigtis inkstų nepakankamumu.
- Sepsis: Retais, bet itin sunkiais atvejais bakterijos patenka į kraują ir sukelia kraujo užkrėtimą, keliantį pavojų gyvybei.
Diagnostika ir gydymo principai
Norint patvirtinti pūlingą anginą, vien vizualinės apžiūros kartais nepakanka. Gydytojai dažnai atlieka greitąjį streptokoko testą (paimamas tepinėlis nuo tonzilių) arba bendrą kraujo tyrimą, kuriame stebimas padidėjęs leukocitų kiekis ir CRB (C-reaktyvusis baltymas) rodiklis, rodantis bakterinį uždegimą.
Patvirtinus bakterinę kilmę, pagrindinis gydymo metodas yra antibiotikai. Labai svarbu laikytis šių taisyklių:
- Vartoti antibiotikus tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas.
- Nenutraukti kurso, net jei po 2-3 dienų pasijutote geriau. Nutraukus gydymą, bakterijos gali tapti atsparios, o infekcija – atsinaujinti su dar didesne jėga.
- Vartoti probiotikus, kad būtų atkurta žarnyno mikroflora.
Be specifinio gydymo, svarbus ir simptominis gydymas: gausus šiltų skysčių vartojimas, ramybės režimas, temperatūrą mažinantys vaistai ir gerklės skalavimas druskos tirpalais ar specialiais dezinfekuojančiais skysčiais.
Dažniausiai užduodami klausimai apie pūlingą anginą (DUK)
Ar pūlinga angina yra užkrečiama?
Taip, pūlinga angina yra labai užkrečiama. Liga plinta oro lašeliniu būdu. Pradėjus vartoti tinkamus antibiotikus, žmogus tampa neužkrečiamu praėjus maždaug 24 valandoms, tačiau iki tol rekomenduojama izoliuotis, naudoti atskirus indus ir rankšluosčius.
Ar galima valgyti ledus sergant angina?
Tai populiarus mitas, turintis dalį tiesos. Šaltis gali trumpam sumažinti skausmą ir patinimą (veikia kaip vietinė nejautra), tačiau ledai negydo anginos. Svarbu, kad maistas nebūtų per šaltas, per karštas, aštrus ar rūgštus, kad dar labiau nedirgintų uždegimo pažeistos gleivinės. Geriausia rinktis minkštą, švelnų maistą.
Ar galima pačiam nuvalyti pūlius nuo tonzilių?
Griežtai draudžiama patiems mechaniškai šalinti pūlingas apnašas (krapštyti šaukšteliu, spausti). Taip galite pažeisti tonzilių audinį, įstumti infekciją giliau į kraujotaką ir sukelti sepsį ar kitas komplikacijas. Pūliai išsivalys patys, veikiant antibiotikams ir skalaujant gerklę.
Kodėl kai kurie žmonės angina serga labai dažnai?
Jei pūlinga angina kartojasi 3–5 kartus per metus ar dažniau, tai vadinama lėtiniu tonzilitu. Tokiu atveju tonzilės praranda savo apsauginę funkciją ir pačios tampa nuolatiniu infekcijos šaltiniu. Tokiais atvejais gydytojai otorinolaringologai gali rekomenduoti tonzilektomiją – tonzilių šalinimo operaciją.
Ar pūlinga angina galima susirgti vasarą?
Taip, angina nėra vien šaltojo sezono liga. Vasarą ji dažnai kyla dėl staigių temperatūros pokyčių – pavyzdžiui, geriant labai šaltus gėrimus per karščius arba sėdint po kondicionieriumi. Susilpnėjus vietiniam imunitetui, bakterijos suaktyvėja.
Sveikimo eiga ir organizmo stiprinimas po ligos
Pabaigus antibiotikų kursą ir dingus simptomams, nereikėtų skubėti grįžti prie didelio fizinio krūvio. Gydytojai rekomenduoja bent 1–2 savaites po ligos vengti intensyvaus sporto, pirties ar didelio streso. Organizmas po kovos su bakterijomis ir antibiotikų vartojimo būna nusilpęs, todėl jam reikia laiko atsistatyti.
Be to, rekomenduojama po persirgtos pūlingos anginos praėjus 10–14 dienų atlikti kontrolinius kraujo ir šlapimo tyrimus, o kartais ir elektrokardiogramą (EKG). Tai padeda įsitikinti, kad infekcija nepaliko pėdsakų inkstuose ar širdyje. Jei jaučiate sąnarių maudimą, širdies permušimus ar nuolatinį nuovargį net ir pasveikus, būtina pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją. Tinkamas poilsis, subalansuota mityba, praturtinta vitaminais, ir lėtas grįžimas į įprastą ritmą padės išvengti atkryčių ir ilgalaikių sveikatos problemų. Atminkite, pūlinga angina – tai ne tik gerklės skausmas, tai iššūkis visam organizmui, kurį reikia įveikti atsakingai.
