Atvėsus orams ar keičiantis sezonams, viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji, yra sloga. Nors visuomenėje vis dar gajus posakis, kad gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę, medikai su šiuo požiūriu kategoriškai nesutinka. Sloga, mediciniškai vadinama rinitu, yra ne tik nemalonus simptomas, trukdantis kvėpuoti ir miegoti, bet ir organizmo gynybinė reakcija, kurios ignoravimas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas. Gydytojai pabrėžia, kad teisingai pasirinkta namų gydymo taktika gali žymiai palengvinti ligos eigą ir sutrumpinti jos trukmę, tačiau tam tikri populiarūs „liaudiški“ metodai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Kas iš tiesų vyksta mūsų nosyje susirgus?
Norint efektyviai kovoti su sloga, pirmiausia reikia suprasti, kodėl ji atsiranda. Sloga yra nosies gleivinės uždegimas. Kai į mūsų organizmą patenka virusai (o būtent jie sukelia didžiąją dalį peršalimo ligų), nosies gleivinė pradeda gaminti daugiau sekreto, kad „nuplautų“ ligos sukėlėjus. Tuo pačiu metu gleivinė paburksta, nes į ją priteka daugiau kraujo, gabenančio imunines ląsteles kovai su infekcija. Būtent šis paburkimas ir sukelia tą nemalonų nosies užgulimo jausmą.
Slogos eigą galima suskirstyti į kelias stadijas, ir kiekvienoje iš jų reikalinga šiek tiek kitokia priežiūra:
- Refleksinė stadija: Trunka vos kelias valandas. Jaučiamas nosies sausumas, deginimas, čiaudulys.
- Katarinė stadija: Prasideda gausus, vandeningas sekreto išsiskyrimas, nosis užgula, gali ašaroti akys.
- Bakterinė stadija (nebūtinai): Jei prisideda bakterinė infekcija, išskyros tampa tirštos, gelsvos ar žalsvos. Tai signalas, kad organizmas intensyviai kovoja, tačiau tai dar nereiškia, kad būtini antibiotikai.
Svarbiausi žingsniai gydant slogą namuose
Gydytojai vieningai sutaria, kad pagrindinis tikslas gydant slogą yra ne visiškai sustabdyti bėgimą (nes tai yra valymosi procesas), o palengvinti kvėpavimą ir neleisti sekretui užsilaikyti bei sutirštėti. Štai pagrindiniai metodai, kurie yra saugūs ir efektyvūs.
1. Nosies plovimas – procedūra numeris vienas
Tai pats svarbiausias veiksmas, kurį galite atlikti namuose. Nosies plovimas druskos tirpalais padeda mechaniškai pašalinti virusus, bakterijas ir alergenus, suskystina gleives ir sumažina gleivinės paburkimą. Vaistinėse galima rasti dviejų tipų tirpalų:
- Izotoninis tirpalas: Jo druskų koncentracija atitinka žmogaus organizmo skysčių koncentraciją (apie 0,9 proc.). Jis puikiai tinka kasdienei higienai, drėkinimui ir skystų gleivių plovimui.
- Hipertoninis tirpalas: Jame druskos koncentracija didesnė. Jis veikia osmoso principu – „ištraukia“ skysčius iš paburkusios gleivinės, todėl efektyviau mažina nosies užgulimą. Tai puiki natūrali alternatyva cheminiams vaistams.
2. Tinkamas patalpų mikroklimatas
Dažnai pamirštama, kad aplinka, kurioje sveikstame, yra tokia pat svarbi kaip ir vaistai. Sausas ir šiltas oras yra didžiausias slogos priešas. Išdžiūvusi gleivinė negali atlikti savo barjerinės funkcijos, o gleivės tampa tirštos ir klampios, sudarydamos idealią terpę bakterijoms daugintis. Gydytojai rekomenduoja palaikyti kambario temperatūrą apie 18–20 laipsnių, o drėgmę – apie 50–60 procentų. Reguliarus patalpų vėdinimas yra būtinas, net ir žiemą.
3. Skysčių vartojimas
Geriant daug vandens, arbatų ar kitų nesaldintų skysčių, organizmas drėkinamas „iš vidaus“. Tai tiesiogiai veikia ir nosies sekretą – jis tampa skystesnis ir lengviau pasišalina. Karštos arbatos garai taip pat veikia kaip švelni inhaliacija.
4. Pagalvės padėtis
Naktį nosies užgulimas dažniausiai paūmėja. Taip nutinka todėl, kad gulint horizontaliai kraujas priplūsta į galvą ir nosies gleivinę, padidindamas paburkimą. Miegant ant aukštesnės pagalvės (pakėlus galvūgalį apie 30 laipsnių kampu), skysčiai nuteka lengviau, o paburkimas sumažėja, todėl miegas tampa ramesnis.
Didžiausios klaidos: ko geriau nedaryti
Nors internete gausu patarimų, kaip greitai išsigydyti slogą naudojant virtuvėje randamus produktus ar stiprius vaistus, medikai įspėja apie dažniausias klaidas, kurios gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų.
Piktnaudžiavimas kraujagysles sutraukiančiais lašais
Tai pati dažniausia ir pavojingiausia klaida. Vaistinėse parduodami purškalai (dekongestantai) veikia labai greitai – jie sutraukia nosies kraujagysles ir kvėpavimas akimirksniu pagerėja. Tačiau jų negalima vartoti ilgiau nei 3–5 dienas (vaikams – dar trumpiau). Ilgiau vartojant, išsivysto vadinamoji medikamentinė sloga: gleivinė pripranta prie vaisto ir be jo nuolat būna paburkusi. Žmogus patenka į užburtą ratą, iš kurio ištrūkti dažnai prireikia net operacinio gydymo.
Česnakų ir svogūnų sultys į nosį
Liaudies medicinoje populiarus metodas lašinti česnako ar svogūno sultis tiesiai į nosį yra griežtai nerekomenduojamas. Šios sultys yra itin agresyvios ir gali chemiškai nudeginti jautrią nosies gleivinę. Nudeginta gleivinė praranda savo apsaugines funkcijas, žūsta virpamasis epitelis, todėl infekcija gali plisti dar giliau. Česnaką geriau valgyti, o ne kišti į nosį.
Kaitinimas esant pūlingai slogai
Šildyti nosį karštais kiaušiniais, druska ar lempomis galima tik pačioje ligos pradžioje, kai teka skaidrus vanduo. Jei sloga jau tapo pūlinga (išskyros tirštos, gelsvos, jaučiamas spaudimas sinusuose), bet koks šildymas yra draudžiamas. Šiluma skatina kraujotaką ir bakterijų dauginimąsi, todėl uždegimas gali išplisti į akiduobes ar net smegenų dangalus.
Ypatumai gydant vaikus ir kūdikius
Vaikų, o ypač kūdikių, slogos gydymas reikalauja ypatingo atidumo. Kūdikiai nemoka kvėpuoti per burną, todėl užgulta nosis jiems sukelia didelį stresą, trukdo žįsti ir miegoti. Be to, vaikų ausies trimitas (jungiantis nosį su ausimi) yra trumpesnis ir platesnis, todėl sloga jiems daug greičiau komplikuojasi į ausų uždegimą.
Pagrindinė taisyklė tėvams – siurbti sekretą. Kadangi maži vaikai nemoka išsipūsti nosies, būtina naudoti specialius aspiratorius. Tačiau prieš siurbiant, nosį būtina sudrėkinti jūros vandeniu, kad nepažeistumėte gleivinės. Taip pat nerekomenduojama į kūdikių nosį lašinti motinos pieno. Nors piene yra imunoglobulinų, jame taip pat gausu cukrų, kurie yra puiki terpė bakterijoms daugintis šiltoje nosies ertmėje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima eiti į lauką turint slogą?
Jei vaikas ar suaugęs neturi temperatūros ir jaučiasi gerai, eiti į lauką ne tik galima, bet ir rekomenduojama. Grynas, vėsus oras padeda sutraukti gleivinę, palengvina kvėpavimą. Svarbu tik tinkamai apsirengti ir kvėpuoti per nosį (jei įmanoma), kad oras spėtų sušilti.
Ar sloga yra užkrečiama?
Taip, ypač pirmosiomis dienomis, kai sloga yra virusinės kilmės. Čiaudint ir kosint virusai plinta oro lašeliniu būdu. Todėl sergant rekomenduojama dėvėti kaukę viešose vietose, dažnai plauti rankas ir naudoti vienkartines nosines, jas iškart išmetant.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į medikus reikėtų kreiptis, jei:
- Sloga tęsiasi ilgiau nei 10 dienų be pagerėjimo ženklų.
- Atsiranda aukšta temperatūra (virš 38°C) arba ji pakyla po kelių dienų pagerėjimo.
- Jaučiamas stiprus skausmas veido srityje, kaktos ar paakių zonoje (sinusito požymiai).
- Atsiranda ausų skausmas.
- Išskyros turi nemalonų kvapą arba kraujo priemaišų.
Ar inhaliacijos garais yra veiksmingos?
Inhaliacijos naudojant specialius inhaliatorius (nebulizatorius) su fiziologiniu tirpalu yra labai veiksmingos ir saugios. Tačiau senovinis metodas kvėpuoti garais virš puodo, užsidengus rankšluosčiu, yra pavojingas dėl rizikos nusiplikyti kvėpavimo takus ar veidą, be to, per didelis karštis gali dar labiau paburkinti gleivinę.
Imuniteto stiprinimas ir prevencija
Nors visiškai išvengti slogos šaltuoju sezonu praktiškai neįmanoma, stiprus imunitetas gali užtikrinti, kad liga praeis lengvai ir be komplikacijų. Gydytojai pabrėžia, kad stebuklingos piliulės nėra – imunitetas formuojamas kasdieniais įpročiais. Visavertė mityba, kurioje gausu daržovių ir vaisių, pakankamas miego kiekis ir fizinis aktyvumas yra pagrindiniai sveikatos stulpai.
Šaltuoju metų laiku ypač svarbu užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį organizme, nes jo trūkumas tiesiogiai siejamas su dažnesnėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Taip pat naudinga reguliariai plauti rankas, vengti masinių susibūrimų epidemijų metu ir, pajutus pirmuosius simptomus, leisti sau pailsėti, o ne eiti į darbą ar mokyklą, taip apsaugant ne tik save, bet ir aplinkinius.
