Daugelis žmonių mano, kad jei jų akys nuraudusios ar jaučia nuovargį, tai gali būti padidėjusio akispūdžio požymis, tačiau realybė yra kur kas klastingesnė. Oftalmologai dažnai pabrėžia, jog padidėjęs akispūdis (intraokulinis spaudimas) pradinėse stadijoje dažniausiai neturi jokių akivaizdžių simptomų. Žmogus gali jaustis puikiai, matyti ryškiai, tačiau tuo pat metu jo akyse vyksta negrįžtami procesai, galintys pakenkti regos nervui. Būtent dėl šios priežasties specialistai šią būklę vadina „tyliuoju regėjimo vagimi“. Laiku nesuvaldžius spaudimo, didėja rizika susirgti glaukoma – viena pagrindinių aklumo priežasčių pasaulyje. Gydytojų teigimu, nors genetika vaidina svarbų vaidmenį, yra daugybė būdų, kaip patys pacientai gali prisidėti prie akispūdžio reguliavimo ir taip apsaugoti savo regėjimą.
Kas iš tikrųjų yra akispūdis ir kodėl jis kinta?
Norint suprasti, kaip sumažinti akispūdį, pirmiausia svarbu suvokti, kas tai yra. Akies viduje nuolat gaminasi skystis, vadinamas vandeniniu skysčiu (nereikėtų jo painioti su ašaromis). Šis skystis atlieka gyvybiškai svarbią funkciją: jis maitina akies audinius, palaiko akies formą ir optines savybes. Sveikoje akyje gaminamo skysčio kiekis yra subalansuotas su tuo kiekiu, kuris pasišalina per drenažinę sistemą, esančią akies kampelyje.
Problemos prasideda tada, kai šis balansas sutrinka. Jei drenažinė sistema užsikemša arba veikia netinkamai, o skystis toliau gaminasi, akies viduje pradeda kilti spaudimas. Normalus akispūdis paprastai svyruoja tarp 10 ir 21 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Tačiau gydytojai įspėja, kad šis skaičius nėra universalus – kai kuriems žmonėms regos nervo pažeidimai gali atsirasti net ir esant „normos“ ribose esančiam spaudimui, o kiti gali toleruoti šiek tiek didesnį spaudimą be žalos.
Rizikos veiksniai, kurių negalime pakeisti
Nors gyvenimo būdas yra svarbus, gydytojai išskiria tam tikrus rizikos veiksnius, kurių kontroliuoti neįmanoma, todėl tokiems asmenims tikrintis reikia dažniau:
- Amžius: Rizika žymiai padidėja vyresniems nei 40 metų žmonėms.
- Genetika: Jei šeimoje yra buvę glaukomos atvejų, tikimybė susirgti padidėja kelis kartus.
- Rasė: Tyrimai rodo, kad afroamerikiečiai ir ispanų kilmės asmenys turi didesnį polinkį į aukštą akispūdį.
- Trumparegystė: Didelio laipsnio miopija yra susijusi su didesne glaukomos rizika.
Mitybos įtaka: ką valgyti, kad padėtume akims
Vienas iš efektyviausių būdų, kaip pacientai gali patys prisidėti prie gydymo plano, yra mitybos korekcija. Gydytojai pastebi, kad tam tikri maisto produktai gali padėti sumažinti oksidacinį stresą ir pagerinti kraujotaką akyse, kas netiesiogiai padeda reguliuoti spaudimą.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į šias maisto medžiagas:
- Žaliosios lapinės daržovės: Špinatai, lapiniai kopūstai ir kitos žalumynai turi daug nitratų, kurie organizme virsta azoto oksidu. Ši medžiaga padeda reguliuoti kraujagyslių tonusą ir gali pagerinti skysčių nutekėjimą akyje.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Randamos riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje, silkėje), linų sėmenyse ir graikiniuose riešutuose. Omega-3 mažina uždegiminius procesus ir padeda apsaugoti regos nervo ląsteles nuo žūties.
- Antioksidantai: Uogos (mėlynės, gervuogės), citrusiniai vaisiai ir daržovės, turinčios daug vitamino C ir E, padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie gali pažeisti drenažinę akies sistemą.
Tačiau svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir ko vengiame. Gydytojai įspėja, kad didelis transriebalų kiekis ir perteklinis druskos vartojimas gali neigiamai paveikti kraujagysles ir padidinti spaudimą. Taip pat rekomenduojama stebėti kavos vartojimą. Kofeinas gali trumpam pakelti akispūdį, todėl sergantiems glaukoma dažnai patariama riboti kavos kiekį arba rinktis gėrimus be kofeino.
Fizinis aktyvumas: nauda ir pavojai
Fizinis aktyvumas yra dar viena sritis, kurioje gydytojų rekomendacijos yra labai specifinės. Saikingas aerobinis krūvis, pavyzdžiui, greitas ėjimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, gali sumažinti akispūdį, nes gerina bendrą kraujotaką ir mažina insulino kiekį kraujyje.
Tačiau tam tikros fizinės veiklos rūšys gali būti pavojingos žmonėms su aukštu akispūdžiu:
- Jėgos pratimai su sulaikytu kvėpavimu: Keliant didelius svorius ir sulaikant kvėpavimą (vadinamasis Valsalva manevras), smarkiai padidėja spaudimas krūtinės ląstoje, o kartu ir akyse.
- Tam tikros jogos pozos: Pozos, kuriose galva yra žemiau širdies lygio (pavyzdžiui, stovėjimas ant galvos ar „šuo žiūrintis žemyn“), gali drastiškai, nors ir trumpam, pakelti intraokulinį spaudimą. Pacientams rekomenduojama vengti šių inversinių pozų.
Skysčių vartojimo įpročiai ir miego pozicija
Gydytojai dažnai nustebina pacientus klausimu apie tai, kaip jie geria vandenį. Nors hidratacija yra būtina, svarbu, kaip greitai išgeriamas vanduo. Išgėrus didelį kiekį skysčių (pavyzdžiui, litrą) per labai trumpą laiką (per 10–15 minučių), gali laikinai, bet reikšmingai padidėti akispūdis. Geriausia skysčius vartoti tolygiai visą dieną, mažesniais gurkšneliais.
Miegojimo pozicija taip pat turi reikšmės. Tyrimai rodo, kad gulint horizontaliai akispūdis natūraliai pakyla. Žmonėms, sergantiems glaukoma ar turintiems padidėjusį spaudimą, gydytojai kartais rekomenduoja miegoti ant šiek tiek aukštesnės pagalvės (pakeliant galvą apie 20-30 laipsnių kampu). Tai padeda sumažinti hidrostatinį spaudimą akių venose nakties metu.
Medikamentinis gydymas ir procedūros
Nors gyvenimo būdo pokyčiai yra svarbūs, gydytoja pabrėžia, kad esant diagnozuotai glaukomai ar pavojingai aukštam akispūdžiui, vien dietos ir sporto neužteks. Pagrindinis gydymo metodas išlieka medikamentinis.
Akių lašai
Tai dažniausiai pirmoji gynybos linija. Akių lašai veikia dviem būdais: arba mažina skysčio gamybą akyje, arba gerina jo nutekėjimą. Gydytojai akcentuoja, kad griežtas režimo laikymasis yra kritiškai svarbus. Net vieną dieną praleidus dozę, spaudimas gali šoktelėti ir pakenkti nervui. Svarbu išmokti teisingai įsilašinti vaistus, užspaudžiant ašarų lataką vidiniame akies kampe, kad vaistai nepatektų į bendrą kraujotaką ir sumažėtų šalutinis poveikis visam organizmui.
Lazerinis gydymas ir chirurgija
Jei lašai nepadeda arba sukelia nepakeliamus šalutinius poveikius, gali būti taikomas lazerinis gydymas (pavyzdžiui, selektyvi lazerinė trabekuloplastika). Tai neskausminga procedūra, kurios metu lazerio impulsais stimuliuojama drenažinė sistema, pagerinant skysčio nutekėjimą. Kraštutiniais atvejais, kai kiti metodai neveiksmingi, atliekamos chirurginės operacijos (trabekulektomija ar šuntų implantavimas), kurių tikslas – sukurti naują kelią skysčiui pasišalinti iš akies.
Streso valdymas ir atsipalaidavimas
Šiuolaikinė medicina vis labiau pripažįsta ryšį tarp lėtinio streso ir akių sveikatos. Streso metu organizme išsiskiria kortizolis ir adrenalinas, kurie gali paveikti vyzdžio dydį ir kraujagyslių tonusą, taip potencialiai didindami akispūdį. Atsipalaidavimo technikos, meditacija ar tiesiog ramus pasivaikščiojimas gamtoje nėra tik „madingi patarimai“ – tai realios priemonės, padedančios normalizuoti autonominės nervų sistemos veiklą ir saugoti akis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Pacientams dažnai kyla tie patys klausimai apie akispūdį ir jo valdymą. Štai gydytojos atsakymai į populiariausius iš jų:
Ar aš galiu jausti padidėjusį akispūdį?
Dažniausiai ne. Lėtinis akispūdžio padidėjimas (atviro kampo glaukoma) paprastai nesukelia skausmo. Skausmas, pykinimas, matymas „vaivorykščių“ aplink šviesos šaltinius pasireiškia tik esant ūmiam glaukomos priepuoliui, kai spaudimas pakyla staiga ir labai stipriai. Tai yra skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė.
Ar darbas kompiuteriu didina akispūdį?
Tiesioginio ryšio tarp darbo kompiuteriu ir ilgalaikio akispūdžio padidėjimo nėra nustatyta. Tačiau ilgas darbas prie ekranų sukelia akių įtampą ir sausumą, kas gali maskuoti kitas problemas. Be to, stipriai trumparegiai žmonės, kurie daug dirba iš arti, turi didesnę riziką susirgti glaukoma dėl akies obuolio struktūros pokyčių.
Ar padidėjęs akispūdis visada reiškia glaukomą?
Ne visada. Tai vadinama akies hipertenzija. Žmogus gali turėti aukštesnį nei vidutinį spaudimą, bet neturėti regos nervo pažeidimų. Tačiau tokie žmonės priklauso rizikos grupei ir turi būti stebimi atidžiau, nes tikimybė išsivystyti glaukomai jiems yra didesnė.
Ar regėjimas, prarastas dėl aukšto akispūdžio, gali atsistatyti?
Deja, ne. Glaukomos sukelti regos nervo pažeidimai yra negrįžtami. Gydymas skirtas tik sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti likusį regėjimą. Todėl ankstyva diagnostika yra tokia svarbi.
Reguliari patikra – geriausia investicija į regėjimą
Apibendrinant visus gydytojos patarimus, akivaizdu, kad aktyvus dalyvavimas savo sveikatos priežiūroje duoda geriausius rezultatus. Tačiau net ir sveikiausia mityba ar tobulas vaistų vartojimas nepakeičia profesionalios stebėsenos. Akių ligų specialistai rekomenduoja profilaktinį akispūdžio matavimą ir regos nervo apžiūrą atlikti bent kartą per dvejus metus asmenims iki 40 metų, o vyresniems – kasmet. Jei priklausote rizikos grupei, vizitai turėtų būti dar dažnesni.
Šiuolaikinės technologijos leidžia pastebėti nervinių skaidulų pokyčius dar gerokai prieš tai, kai pacientas pajunta regėjimo lauko susiaurėjimą. Ankstyvas gydymo pradėjimas, derinamas su aptartais gyvensenos pokyčiais, leidžia daugumai pacientų išlaikyti gerą regėjimą visą gyvenimą. Todėl nelaukite, kol akys „praneš“ apie problemą skausmu ar suprastėjusiu matymu – užsiregistruokite pas gydytoją profilaktinei apžiūrai jau šiandien, nes tai yra tiesiausias kelias išvengti rimtų ligų.
