Apie sporto naudą yra girdėjęs kiekvienas iš mūsų, tačiau pirmieji bandymai sportuoti ne visiems baigiasi sėkmingai. Nesvarbu, ar nusprendžiama daugiau judėti pajutus pirmuosius skausmus, siekiama sutvirtinti kūną sporto salėje ar mankštinantis namuose, dažniausiai susiduriama su keliomis pagrindinėmis klaidomis, kurias aptarsime šiame straipsnyje.
Nerealistiški tikslai
Tikėtina, kad progresą matuodami pakeltais svoriais ar numestais kilogramais, labai greitai prarasite motyvaciją. Kitaip tariant, reikėtų koncentruotis ne į išvaizdą, o į tai, kaip patys jaučiatės savo kūne. Galbūt greičiau užlipate laiptais, nebejaučiate nugaros skausmų, o gal lengviau pakeliate vaikus? Tikėtina, kad toks progresas suteiks kur kas daugiau motyvacijos tęsti treniruotes. Žinoma, galima sekti ir skaičius, tačiau svarbiausia, jog turėtumėte į ką atsigręžti tuomet, kai jie nustos ženkliai keistis.
Per didelis krūvis
Per dideli tikslai ir pirminis entuziazmas dažniausiai veda prie dar vienos dažnos klaidos – persistengimo, kuris galiausiai tampa nuovargiu, o kartais net ir suprastėjusia bendra savijauta. Organizmui reikia laiko prisitaikyti prie didėjančio fizinio krūvio, todėl treniruočių intensyvumą ir apimtį verta didinti palaipsniui. Siekiant sumažinti traumų ir išsekimo riziką, labai svarbu leisti kūnui pakankamai pailsėti. Nereikalaukite iš savęs per daug – tikėtina, jog taip ilgiau pavyks išlaikyti motyvaciją sportui.
Nuoseklumo stoka
Jei treniruositės tik kelis kartus per mėnesį, pasiekti norimą progresą gali būti gerokai sunkiau. Nepadės net ir tai, jeigu tuos kelis kartus atiduosite visą save – priešingai, tai tik dar labiau padidins traumų tikimybę.
Dėl to pradedant sportuoti rekomenduojama iš karto nuspręsti, kaip dažnai tai darysite – priklausomai nuo treniruočių pobūdžio ir jūsų užimtumo, tai gali būti 2-3 kartai per savaitę. Žinoma, nepavyks išvengti išimčių, tačiau jeigu nuosekliai laikysitės tokio plano, sportas ilgainiui taps jūsų rutinos dalimi.
Netaisyklinga pratimų atlikimo technika
Tai viena dažniausių ir žalingiausių klaidų, kuri ne tik mažina treniruočių efektyvumą, bet ir kelia pavojų sveikatai. Netaisyklingi judesiai gali perkrauti raumenis, sąnarius ir raiščius, sukeldami patempimus, plyšimus ar lėtinį skausmą. Jei iki šiol nesportavote ir norite tai daryti taisyklingai, verta pasikonsultuoti su specialistais. Kineziterapeutas gali įvertinti jūsų fizinę būklę ir padėti pasirinkti individualiai tinkamus pratimus.
Savarankiškai sportuoti taip pat galima, tačiau tuomet ypač svarbu stebėti kūno siunčiamus signalus. Jei pastebite, kad atliekant pratimus ar po treniruočių atsiranda neįprastų skausmų, tai – ženklas, jog reikėtų kreiptis pagalbos.
Pamirštamas apšilimas
Apšilimas paruošia kūną fiziniam krūviui, padidina kraujotaką raumenyse, pagerina lankstumą ir suaktyvina širdies bei kraujagyslių sistemos darbą – taip sumažinama traumų rizika. Po treniruotės galima atlikti tempimo pratimus, kurie padeda palaikyti ar pagerinti lankstumą. Svarbu žinoti, jog tinkamiausi apšilimo ir tempimo pratimai priklauso nuo konkrečios sporto šakos ir treniruotės pobūdžio.
Per mažai dėmesio skiriama poilsiui ir mitybai
Sportuojant kūnas sunaudoja daug energijos, todėl reikia suteikti jam pakankamai poilsio ir daugiau dėmesio skirti mitybai. Negaunant pakankamai maistinių medžiagų, raumenys tinkamai neatsigauna, o fizinis pajėgumas mažėja – dėl to dažnai pradeda kristi motyvacija.
Nesuklysite, jeigu prisiminsite sveikos mitybos principus, gersite pakankamai vandens ir pasirūpinsite kokybišku miegu – visa tai svarbu tiek gerai savijautai, tiek fiziniam pajėgumui.
Išvengę šių klaidų, padidinsite šansus ilgam laikui susidraugauti su sportu ir lengviau pasieksite užsibrėžtų tikslų. Svarbiausia – nepersistengti, išlikti nuosekliems ir klausyti savo kūno, o jeigu kyla skausmų ar klausimų, verčiau nerizikuoti ir sporto kelionę pradėti kartu su profesionalais.
