Kiekvienas dirbantis asmuo bent kartą gyvenime susiduria su situacija, kai sveikata sušlubuoja ir tenka kuriam laikui atsitraukti nuo darbų. Nors tuo metu svarbiausia yra kuo greičiau pasveikti, finansinis nerimas dažnai tampa papildomu streso šaltiniu. Daugelis darbuotojų tiksliai nežino, kiek pajamų neteks sirgdami, kas moka už pirmąsias dienas ir kaip apskaičiuojama galutinė ligos išmoka. Lietuvoje galiojanti sistema yra gana aiški, tačiau ji turi daug niuansų, priklausančių nuo jūsų darbo stažo, atlyginimo dydžio ir ligos trukmės. Suprasti šiuos mechanizmus yra būtina, norint planuoti savo biudžetą ir išvengti nemalonių staigmenų gavus pavedimą į banko sąskaitą.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką?
Prieš pradedant skaičiuoti pinigus, svarbu išsiaiškinti, ar apskritai turite teisę į ligos išmoką. Lietuvoje ši sistema remiasi socialinio draudimo principu. Tai reiškia, kad išmokos mokamos tik tiems, kurie yra draudžiami ligos socialiniu draudimu. Paprasčiau tariant – jūs turite dirbti ir mokėti mokesčius „Sodrai”. Tačiau vien fakto, kad esate įsidarbinęs, kartais neužtenka.
Pagrindinis reikalavimas yra ligos socialinio draudimo stažas. Norint gauti išmoką susirgus, reikia turėti ne trumpesnį kaip:
- 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių;
- arba 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Tai reiškia, kad jei ką tik pradėjote dirbti savo pirmąjį darbą ir susirgote jau antrą savaitę, ligos išmoka jums gali nepriklausyti, nebent patenkate į išimčių sąrašą (pavyzdžiui, esate asmuo iki 26 metų, baigęs mokslus ir įsidarbinęs per nustatytą laikotarpį). Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turi teisę į išmokas, jei sąžiningai moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Pirmosios dvi dienos: darbdavio atsakomybė
Lietuvoje ligos išmokos mokėjimas yra padalintas į dvi dalis. Dažniausiai pasitaikanti klaida – manymas, kad „Sodra” moka nuo pat pirmos susirgimo akimirkos. Iš tikrųjų, už pirmąsias dvi kalendorines (ne darbo) nedarbingumo dienas moka darbdavys. Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad mokama tik už tas dienas, kurios pagal jūsų grafiką turėjo būti darbo dienos.
Pavyzdžiui, jei susirgote šeštadienį, o savaitgaliais nedirbate, darbdavys už šeštadienį ir sekmadienį nemokės, nes tuo metu jūs ir taip nebūtumėte gavę atlyginimo. Tačiau jei susirgote pirmadienį, darbdavys apmokės pirmadienį ir antradienį.
Kiek moka darbdavys?
Įstatymas nurodo, kad darbdavys už dvi pirmąsias dienas privalo mokėti ne mažiau kaip 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau čia atsiranda vietos darbdavio geranoriškumui ir įmonės vidaus politikai. Daugelis modernių įmonių, norėdamos motyvuoti ir išlaikyti darbuotojus, moka 80 proc. ar net 100 proc. atlyginimo už pirmąsias dienas. Todėl tikslų procentą turėtumėte pasitikslinti savo darbo sutartyje arba įmonės vidaus taisyklėse.
Nuo trečiosios dienos moka „Sodra”
Jei liga užsitęsia, nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra”). Nuo šio momento išmokos dydis nebepriklauso nuo darbdavio valios, o yra griežtai reglamentuotas įstatymų.
Standartinė ligos išmoka, kurią moka „Sodra”, sudaro 62,06 proc. jūsų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Svarbu suprasti, kad šis procentas skaičiuojamas nuo priskaičiuoto (bruto, t.y. „ant popieriaus”) atlyginimo. Kadangi nuo ligos išmokos taip pat nuskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka (tačiau neatskaičiuojamos „Sodros” įmokos), realus į rankas gaunamas dydis sudaro apie 80 proc. jūsų įprasto „į rankas” gaunamo atlyginimo.
Kaip apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis?
Tai yra sudėtingiausia dalis, kurioje kyla daugiausia klausimų. Jūsų ligos išmoka skaičiuojama ne pagal paskutinio mėnesio algą, o pagal vidurkį, gautą per specifinį laikotarpį. Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal jūsų draudžiamąsias pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki to mėnesio, kai susirgote.
Skamba painiai? Paanalizuokime pavyzdį:
- Tarkime, susirgote gegužės mėnesį.
- Balandžio mėnuo yra praleidžiamas (jis į skaičiavimą neįtraukiamas).
- Skaičiavimui imamos jūsų pajamos, gautos sausio, vasario ir kovo mėnesiais.
Būtent šių trijų mėnesių vidurkis ir nulems jūsų dienos įkainį. Jei tuo laikotarpiu gavote priedų ar premijų, jūsų ligos išmoka bus didesnė. Ir atvirkščiai – jei tuo metu nedirbote pilnu etatu ar turėjote nemokamų atostogų, išmoka gali būti mažesnė nei tikėjotės.
Ligos išmokų „grindys” ir „lubos”
Valstybė yra nustačiusi minimalias ir maksimalias ribas, kurios apsaugo tiek mažiausiai uždirbančius, tiek „Sodros” biudžetą nuo itin didelių išmokų.
Minimali riba: Ligos išmoka negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį. Tai užtikrina, kad net ir labai mažai uždirbantys ar dirbantys ne pilnu etatu asmenys gautų bent minimalią socialinę apsaugą ligos atveju.
Maksimali riba: Egzistuoja ir viršutinė riba. Kompensuojamasis uždarbis negali viršyti 2 šalies VDU dydžių. Tai reiškia, kad jei jūsų atlyginimas yra itin didelis (pavyzdžiui, 5000 Eur „į rankas”), ligos išmoka bus skaičiuojama ne nuo viso jūsų atlyginimo, o tik nuo nustatytos maksimalios ribos. Tokiu atveju sirgti finansiškai tampa itin nenaudinga, nes realios pajamos krenta drastiškai.
Slaugant šeimos narį – kitokios taisyklės
Dažna situacija, kai nedarbingumas imamas ne dėl savo ligos, o slaugant sergantį vaiką ar kitą šeimos narį. Šiuo atveju taisyklės yra palankesnės darbuotojui, tačiau turi griežtesnius laiko apribojimus.
- Išmoka mokama nuo pirmosios slaugymo dienos (darbdavys čia nedalyvauja, viską moka „Sodra”).
- Išmokos dydis yra didesnis – 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.
- Mokėjimo trukmė priklauso nuo slaugomo asmens amžiaus. Pavyzdžiui, slaugant vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (išimtys taikomos sunkių ligų ar stacionaraus gydymo atvejais).
Svarbūs veiksmai norint gauti pinigus
Vien tik gydytojo išrašyto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo neužtenka, kad pinigai atsirastų jūsų sąskaitoje. Procesas yra automatizuotas, bet reikalauja jūsų įsitraukimo:
- Gydytojas „E-sveikatos” sistemoje suformuoja elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
- Jūs privalote informuoti darbdavį apie savo neatvykimą.
- Svarbiausia dalis – pateikti prašymą „Sodrai” skirti ligos išmoką. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės „Sodros” paskyros gyventojams. Gera žinia ta, kad prašymas yra neterminuotas. Tai reiškia, kad užtenka jį pateikti vieną kartą (pasirenkant „Skirti ligos išmoką ir ateityje”), ir jis galios visiems būsimiems susirgimams.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Kada „Sodra” perveda pinigus?
Pagal galiojančią tvarką, ligos išmoka išmokama ne vėliau kaip per 17 darbo dienų po to, kai pasibaigia nedarbingumo laikotarpis ir yra gauti visi reikalingi dokumentai (duomenys iš gydytojo ir darbdavio bei jūsų prašymas). Praktikoje dažnai pinigai pervedami greičiau, tačiau 17 dienų yra oficialus terminas.
Ar galiu dirbti nuotoliniu būdu turėdamas nedarbingumą?
Griežtai ne. Nedarbingumo pažymėjimas reiškia, kad esate laikinai nedarbingas. Jei „Sodra” gaus duomenis, kad nedarbingumo laikotarpiu gavote darbo užmokestį už atliktą darbą, ligos išmoka jums nebus mokama, arba ją teks grąžinti. Be to, tai laikoma elgesio taisyklių pažeidimu.
Kas nutinka, jei susergu per kasmetines atostogas?
Jei susirgote atostogų metu ir gydytojas išrašė nedarbingumo pažymėjimą, jūsų atostogos nėra „sudeginamos”. Jos yra pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotos dienos perkeliamos į kitą laiką susitarus su darbdaviu. Už ligos dienas mokama įprasta ligos išmoka, o ne atostoginiai.
Ką daryti, jei pavėlavau nueiti pas gydytoją?
Nedarbingumo pažymėjimai atgaline data paprastai neišduodami, nebent yra labai svarių priežasčių ir tai sprendžia gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Todėl kreiptis į gydymo įstaigą būtina pirmąją ligos dieną.
Dažniausios klaidos, dėl kurių prarandami pinigai
Nors sistema sukurta veikti sklandžiai, žmonės dažnai praranda priklausančias išmokas dėl elementaraus nežinojimo ar aplaidumo. Viena dažniausių klaidų – elgesio taisyklių pažeidimas nedarbingumo metu. Gydytojo nurodymų nesilaikymas, neatvykimas pasitikrinti sveikatos nustatytu laiku arba, kaip minėta, bandymas „šiek tiek padirbėti” sergant, gali tapti pagrindu nemokėti išmokos. „Sodra” turi teisę patikrinti, ar laikotės režimo.
Kita svarbi detalė – „Sodros” įmokų mokėjimas dirbantiems savarankiškai. Jei turite individualią veiklą ar verslo liudijimą, ligos išmoka jums priklausys tik tuomet, jei būsite sumokėję VSD įmokas už laikotarpį iki susirgimo. Skola „Sodrai” automatiškai užkerta kelią gauti išmoką, net jei turite sukaupę reikiamą stažą. Todėl, siekiant finansinio saugumo ligos atveju, būtina ne tik žinoti savo teises, bet ir atsakingai vykdyti mokestines prievoles bei laiku tvarkyti dokumentus elektroninėje erdvėje.
