Susirgus ar prireikus slaugyti sergantį šeimos narį, pirmasis rūpestis visada yra sveikata, tačiau iškart po to kyla administraciniai klausimai. Vienas svarbiausių – ar tikrai gydytojas teisingai suformavo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Juk nuo to priklauso ne tik jūsų teisėtas nebuvimas darbe, bet ir ligos išmokos gavimas. Lietuvoje jau kurį laiką nebeišduodami popieriniai „biuleteniai“, visa sistema yra skaitmenizuota ir susieta su „Sodros“ duomenų baze. Nors tai labai patogu, kartais pacientams kyla nerimas: ar sistema neužstrigo, ar gydytojas nepamiršo paspausti reikiamo mygtuko ir ar darbdavys tikrai mato informaciją apie jūsų ligą. Gebėjimas savarankiškai pasitikrinti šiuos duomenis sutaupo daug laiko ir nervų, leidžia išvengti nemalonių situacijų darbe bei užtikrina, kad finansinės išmokos jus pasieks laiku.
Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas: kaip veikia sistema?
Seniau įprastus popierinius blankus pakeitė Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (EP-nedarbingumas). Tai oficialus dokumentas, kurį gydytojas suformuoja Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) arba tiesiogiai per „Sodros“ elektroninę sistemą. Vos tik gydytojas patvirtina faktą apie jūsų ligą, informacija automatiškai perduodama „Sodrai“. Tai grandininė reakcija: „Sodra“ gauna duomenis, o darbdavys, prisijungęs prie savo paskyros draudėjų portale, mato, kad darbuotojas yra laikinai nedarbingas.
Svarbu suprasti, kad šis procesas yra beveik momentinis, tačiau kartais gali pasitaikyti techninių vėlavimų. Todėl aklai pasikliauti vien gydytojo žodžiu „išrašiau“ nereikėtų, ypač jei planuojate sirgti ilgiau nei kelias dienas. Geriausia praktika – grįžus iš poliklinikos ar po telefoninės konsultacijos pačiam prisijungti prie sistemos ir įsitikinti, kad įrašas yra aktyvus ir teisingas.
Kaip pasitikrinti nedarbingumo statusą per „Sodros“ portalą?
Patikimiausias ir greičiausias būdas sužinoti, ar jums išduotas nedarbingumo pažymėjimas – prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams. Tam nereikia jokių specialių žinių, užtenka turėti interneto ryšį ir elektroninės bankininkystės prisijungimus arba elektroninį parašą. Štai detalus veiksmų planas, kaip tai padaryti:
- Prisijungimas: Nueikite į oficialų puslapį www.sodra.lt ir pasirinkite skiltį „Gyventojams“. Spauskite mygtuką „Prisijungti“.
- Autentifikacija: Pasirinkite jums patogiausią prisijungimo būdą. Tai gali būti elektroninė bankininkystė, mobilusis parašas, „Smart-ID“ programėlė arba asmens tapatybės kortelė su skaitytuvu.
- Navigacija sistemoje: Sėkmingai prisijungus, kairėje pusėje esančiame meniu ieškokite skilties „Suvestinės“.
- Suvestinės pasirinkimas: Išskleidę meniu, pamatysite sąrašą. Jums reikia pasirinkti suvestinę pavadinimu „REP.01 Informacija apie elektroninius nedarbingumo pažymėjimus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus“.
- Duomenų formavimas: Pasirinkę šią suvestinę, sistema paprašys nurodyti laikotarpį. Jei susirgote šiandien, galite palikti automatiškai siūlomą datą arba nustatyti einamąjį mėnesį. Paspauskite „Formuoti“.
Suformuotoje ataskaitoje matysite visus jūsų vardu išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Labai svarbu atkreipti dėmesį į stulpelį „Būsena“. Jei matote užrašą „Išduotas“ arba „Tęstas“, vadinasi, viskas tvarkoje. Jei įrašo nematote, nedelsiant susisiekite su gydymo įstaiga.
Automatiniai pranešimai: kaip nebereikėtų tikrinti rankiniu būdu
Jei nenorite kaskart jungtis prie sistemos ir ieškoti suvestinių, „Sodra“ siūlo labai patogią funkciją – automatinius pranešimus. Juos užsisakius, informacija apie išduotą, pratęstą ar užbaigtą nedarbingumo pažymėjimą jus pasieks el. paštu arba SMS žinute.
Norėdami aktyvuoti šią paslaugą:
- Prisijunkite prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros.
- Eikite į skiltį „Nustatymai“ arba „Mano profilis“.
- Pasirinkite kontaktinių duomenų skiltį ir įveskite savo el. pašto adresą bei telefono numerį.
- Pažymėkite varneles prie sutikimų gauti informacinius pranešimus apie nedarbingumo pažymėjimų išdavimą.
Tai yra vienas efektyviausių būdų valdyti savo ligos istoriją. Vos gydytojas sistemoje paspaus mygtuką, jūsų telefonas suvibruos. Taip pat gausite pranešimą, kai gydytojas uždarys nedarbingumo pažymėjimą – tai priminimas, kad kitą dieną jau privalote vykti į darbą.
Dažniausios klaidos ir ką daryti, jei pažymėjimo nematote
Net ir skaitmeniniame amžiuje pasitaiko žmogiškųjų klaidų. Gali nutikti taip, kad gydytojas jus apžiūrėjo, paskyrė vaistus, žodžiu patvirtino, kad „biuletenis“ bus, tačiau prisijungę prie sistemos nieko nerandate. Priežastys gali būti kelios:
Gydytojas dar nesuvedė duomenų. Kartais, esant dideliam pacientų srautui, gydytojai duomenis į sistemą suveda darbo dienos pabaigoje. Jei vizitas vyko ryte, o vakare įrašo dar nėra – verta sunerimti.
Sistemos trikdžiai. Nors retai, bet pasitaiko E-sveikatos arba „Sodros“ sistemų profilaktinių darbų ar laikinų sutrikimų. Tokiu atveju duomenys gali vėluoti.
Žmogiškoji klaida. Gydytojas galėjo tiesiog pamiršti suformuoti pažymėjimą arba netyčia įvesti neteisingą datą. Pavyzdžiui, vietoj šiandienos datos įrašė rytojaus.
Jei praėjus kelioms valandoms po vizito (arba kitos dienos rytą, jei vizitas buvo vėlai vakare) nematote aktyvaus nedarbingumo pažymėjimo, būtina skambinti į gydymo įstaigos registratūrą arba tiesiogiai gydytojui. Nedarbingumo pažymėjimai atgaline data išduodami tik išimtiniais atvejais ir tik per Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kas yra sudėtingas biurokratinis procesas. Todėl klaidą ištaisyti reikia kuo skubiau.
Ligos išmokos: kas, kada ir kiek moka?
Sužinojus, kad nedarbingumo pažymėjimas sėkmingai išduotas, kitas aktualus klausimas – finansai. Svarbu žinoti, kad ligos išmoka nėra lygi jūsų darbo užmokesčiui „į rankas“, ir jos mokėjimo šaltiniai skiriasi priklausomai nuo ligos trukmės.
Pirmosios dvi ligos dienos
Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas (jei jos sutampa su darbuotojo darbo grafiku) moka darbdavys. Išmokos dydis negali būti mažesnis nei 62,06 proc. ir didesnis nei 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretų procentą nustato įmonės vidaus tvarka arba kolektyvinė sutartis. Dauguma darbdavių Lietuvoje moka apie 80–100 proc. dydžio išmoką už šias dienas.
Nuo trečiosios dienos
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima „Sodra“. Išmoka mokama iš Ligos ir motinystės socialinio draudimo lėšų. „Sodros“ mokama ligos išmoka sudaro 62,06 proc. jūsų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šis uždarbis apskaičiuojamas pagal jūsų draudžiamąsias pajamas, turėtas per 3 paeiliui einančius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki to mėnesio, kai susirgote.
Pavyzdžiui, jei susirgote gegužės mėnesį, jūsų vidurkis bus skaičiuojamas pagal pajamas, gautas sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Svarbu atminti, kad egzistuoja ligos išmokos „lubos“ (maksimali riba) ir „grindys“ (minimali riba), susietos su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu.
Slaugant šeimos narius
Jei nedarbingumo pažymėjimas išduotas ne dėl jūsų ligos, o dėl sergančio vaiko ar kito šeimos nario slaugos, taisyklės šiek tiek keičiasi. Tokiu atveju „Sodra“ moka išmoką nuo pat pirmosios nedarbingumo dienos. Išmokos dydis yra šiek tiek didesnis nei sergant pačiam – jis sudaro 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tai svarbi socialinė garantija, leidžianti tėvams ramiau rūpintis sergančiais mažyliais, nepatiriant drastiško pajamų sumažėjimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu eiti į parduotuvę ar vaistinę turėdamas nedarbingumo pažymėjimą?
Nedarbingumo metu privalote laikytis gydytojo nustatyto režimo. Jei gydytojas nenurodė gulimo režimo, trumpas išėjimas į vaistinę ar maisto prekių parduotuvę (jei nėra kam kitam pasirūpinti maistu) paprastai nėra laikomas pažeidimu. Tačiau lankymasis kavinėse, renginiuose ar kelionės yra griežtai draudžiamos ir gali lemti išmokos praradimą.
Kada gausiu pinigus už ligos laikotarpį?
„Sodra“ sprendimą dėl ligos išmokos skyrimo priima per 10 darbo dienų po to, kai gauna visus reikiamus duomenis (užbaigtą nedarbingumo pažymėjimą ir darbdavio pateiktą formą NP-SD2). Pinigai į sąskaitą pervedami per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Dažniausiai pinigai pasiekia gavėją kito mėnesio viduryje arba pabaigoje.
Ar reikia pačiam pateikti prašymą „Sodrai“ dėl ligos išmokos?
Norint gauti ligos išmoką, reikia būti pateikus neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Tai padaryti užtenka vieną kartą gyvenime per „Sodros“ sistemą. Jei anksčiau esate sirgę ir gavę išmoką, naujo prašymo teikti nereikia. Jei tai jūsų pirmas kartas – būtinai užpildykite prašymą savo paskyroje.
Ką daryti, jei nedarbingumo metu noriu grįžti į darbą anksčiau?
Jei pasijutote geriau ir norite nutraukti nedarbingumą anksčiau laiko, privalote susisiekti su savo gydytoju. Tik gydytojas gali sistemoje pakoreguoti nedarbingumo pabaigos datą. Savavališkai grįžus į darbą, kol sistemoje rodomas nedarbingumas, gali kilti problemų apskaičiuojant darbo užmokestį ir išmokas.
Ar darbdavys mato, kokia liga aš sergu?
Ne. Dėl asmens duomenų apsaugos (BDAR), darbdavys „Sodros“ sistemoje mato tik faktą, kad jums išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jo laikotarpį ir rūšį (pvz., liga arba slauga). Diagnozė ar ligos kodas darbdaviui nėra atskleidžiami.
Elgesio taisyklės ir režimo pažeidimai
Turint aktyvų nedarbingumo pažymėjimą, labai svarbu suprasti, kad tai nėra papildomos atostogos. Tai laikas, skirtas sveikimui ir darbingumo atstatymui. „Sodra“ kartu su gydytojais vykdo planinius ir neplaninius patikrinimus, kurių metu vertinama, ar asmuo laikosi nustatyto režimo.
Jei patikrinimo metu nustatoma, kad asmuo, turėdamas nedarbingumą, dirba (nelegaliai arba kitoje darbovietėje), studijuoja, keliauja, vartoja alkoholį ar kitaip pažeidžia gydymo režimą, ligos išmoka gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas. Grubiu pažeidimu laikomas ir neatvykimas pas gydytoją nustatytu laiku. Todėl atsakomybė tenka pačiam pacientui – būti pasiekiamam, gydytis ir be rimtos priežasties nepalikti namų, ypač darbo valandomis. Sąžiningas elgesys užtikrina ne tik greitesnį pasveikimą, bet ir sklandų išmokų gavimą be nemalonių staigmenų ateityje.
