Noras sužinoti, kam priklauso konkretus žemės sklypas, gali kilti dėl įvairių priežasčių. Galbūt planuojate įsigyti kaimynystėje esantį apleistą plotą, sprendžiate ginčus dėl sklypo ribų, planuojate inžinerinių tinklų tiesimą arba tiesiog smalsaujate, kas yra naujieji kaimynai. Nors Lietuvoje nekilnojamojo turto duomenys yra kaupiami valstybiniuose registruose ir iš esmės yra vieši, prieiga prie jų nėra visiškai atvira kiekvienam praeiviui dėl griežtų asmens duomenų apsaugos įstatymų. Šiame procese svarbu žinoti ne tik kur ieškoti, bet ir kokią informaciją turite teisę gauti be savininko sutikimo, o kada prireiks teisinio pagrindo.
Pagrindinis informacijos šaltinis – Registrų centras
Vienintelė oficiali ir patikima institucija Lietuvoje, kaupianti duomenis apie visus registruotus nekilnojamojo turto objektus, yra VĮ Registrų centras. Čia saugoma informacija apie žemės sklypus, pastatus, butus ir kitus inžinerinius statinius. Registre fiksuojami ne tik techniniai duomenys (plotas, paskirtis, matavimų tipas), bet ir juridiniai faktai: kas yra savininkas, ar turtas nėra areštuotas, ar jam netaikomi apribojimai (pavyzdžiui, hipoteka).
Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp bendrųjų duomenų ir asmeninės informacijos. Bendrieji duomenys, tokie kaip sklypo unikalus numeris, jo plotas, naudojimo būdas ir kadastrinė vietovė, yra lengviau prieinami. Tuo tarpu informacija apie savininką – fizinį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas) – yra saugoma pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Tai reiškia, kad tiesiog įvedę adresą į viešą paiešką, dažniausiai pamatysite tik užrašą „Fizinis asmuo“, nenurodant konkrečių detalių.
Regia.lt žemėlapis – pirmasis žingsnis paieškoje
Prieš kreipdamiesi į Registrų centrą dėl detalesnės informacijos, pirmiausia turite tiksliai identifikuoti sklypą. Geriausias ir nemokamas įrankis tam yra interaktyvus žemėlapis Regia.lt. Tai Registrų centro sukurtas įrankis, skirtas savivaldybėms ir gyventojams.
Naudodamiesi šiuo žemėlapiu galite:
- Pamatyti tikslias suformuotų žemės sklypų ribas.
- Sužinoti sklypo unikalų numerį (tai yra svarbiausias raktas tolesnei paieškai).
- Pamatyti sklypo adresą ir plotą.
- Sužinoti žemės naudojimo paskirtį.
Norint naudotis Regia.lt, nereikia specialių prisijungimų, jei ieškote tik bendros informacijos. Žemėlapyje pasirinkę sluoksnį „Nekilnojamojo turto ribos“, galėsite spustelėti ant dominančio ploto ir gauti pirminius duomenis. Turėdami unikalų numerį (pvz., 4400-XXXX-XXXX), jau galite atlikti detalesnę paiešką per oficialias Registrų centro sistemas.
Kaip gauti išrašą apie savininką?
Turėdami sklypo unikalų numerį, kurį radote Regia.lt arba kitame žemėlapyje, galite užsisakyti Nekilnojamojo turto registro (NTR) išrašą. Tai yra mokama paslauga. Yra keli būdai tai padaryti:
- Elektroniniu būdu per „Registrų centro“ savitarną: Prisijungę prie sistemos, galite atlikti paiešką pagal unikalų numerį arba adresą. Sistema leis peržiūrėti išrašą, tačiau čia susidursite su duomenų apsaugos ribojimais. Jei neturite „teisėto intereso“ (pavyzdžiui, nesate teisininkas, notaras ar antstolis, vykdantis bylą), fizinio asmens vardas ir pavardė gali būti paslėpti.
- Kreipiantis tiesiogiai į Registrų centro skyrių: Galite pateikti prašymą fiziškai. Tačiau ir čia turėsite pagrįsti, kodėl jums reikalingi svetimi asmens duomenys. Paprastas smalsumas nėra pakankamas pagrindas gauti privačią informaciją.
- Naudojantis „Nekilnojamojo turto sandorių viešąja paslauga“: Ši paslauga leidžia matyti apibendrintus duomenis apie sandorius, tačiau ji labiau skirta vertintojams ir rinkos analitikams, o ne konkretaus savininko paieškai.
Jei sklypo savininkas yra juridinis asmuo (įmonė, savivaldybė ar valstybė), ši informacija dažniausiai yra viešesnė ir ją gauti paprasčiau nei fizinio asmens duomenis.
Teisėtas interesas: kada galima sužinoti fizinio asmens duomenis?
Daugelis nusivilia sužinoję, kad negali tiesiog „nusipirkti“ kaimyno pavardės. Lietuvos įstatymai griežtai saugo privatumą. Tačiau yra situacijų, kai duomenis gauti įmanoma. Tam reikia įrodyti teisėtą interesą.
Teisėtas interesas gali būti:
- Teisminiai ginčai: Jei planuojate teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo (pvz., kaimyno medis užvirto ant jūsų tvoros) arba dėl servituto nustatymo. Tokiu atveju dažniausiai veikiama per advokatą.
- Skolos išieškojimas: Jei turite vykdomąjį dokumentą.
- Statybų planavimas: Jei jums reikia gauti kaimynų sutikimą statyboms, kurios priartėja prie sklypo ribos arčiau nei leidžia normos. Tokiu atveju projektuotojai arba architektai turi teisę gauti reikiamus duomenis projektavimo tikslais.
Jei jūsų tikslas yra tiesiog pasiūlyti nupirkti apleistą sklypą, tai nėra laikoma pakankamu teisiniu pagrindu Registrų centrui atskleisti savininko asmens kodą ar gyvenamąją vietą.
Alternatyvūs būdai savininko paieškai
Kai oficialūs registrai „tyli“ dėl duomenų apsaugos, tenka pasitelkti kitus, labiau tradicinius metodus. Nors jie neužtikrina 100% sėkmės, dažnai būna veiksmingi, ypač mažesnėse gyvenvietėse ar sodų bendrijose.
Seniūnijos ir sodų bendrijų pirmininkai
Jei sklypas yra sodų bendrijoje, jos pirmininkas paprastai turi visų sklypų savininkų kontaktus. Nors pirmininkas taip pat neturi teisės dalinti telefonų numerių į kairę ir į dešinę, jis gali sutikti perduoti jūsų kontaktus sklypo savininkui. Jūs paliekate savo telefono numerį ir prašymą susisiekti – tai nepažeidžia BDAR, nes iniciatyvą perleidžiate savininkui.
Panašiai veikia ir seniūnijos kaimo vietovėse. Seniūnai dažnai pažįsta vietinius gyventojus arba žino, kas paveldėjo žemę. Jie gali veikti kaip tarpininkai.
Kaimynų apklausa
Tiesioginis bendravimas su gretimų sklypų savininkais yra vienas efektyviausių būdų. Kaimynai dažnai žino ne tik kas yra savininkas, bet ir jo gyvenimo istoriją, ar jis planuoja parduoti žemę, ar yra išvykęs į užsienį. Tai taip pat puiki proga sužinoti daugiau apie vietovę, gruntinius vandenis ar kitas specifines kaimynystės problemas.
Ką daryti, jei žemė yra valstybinė?
Regia.lt arba Geoportal.lt žemėlapiuose dažnai galima pamatyti plotus, kurie neturi suformuotų ribų arba yra pažymėti kaip valstybinė žemė. Jei sklypas neturi savininko (fizinio ar juridinio asmens), jis priklauso valstybei. Tokiu atveju, norint išsinuomoti ar pirkti tokią žemę, reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).
Valstybinės žemės įsigijimas ar nuoma vyksta per aukcionus arba specialias procedūras, jei turite pirmumo teisę (pvz., jūsų pastatai stovi ant tos žemės). Informaciją apie laisvus valstybinės žemės plotus taip pat galima rasti NŽT internetiniame puslapyje arba specialiuose žemėtvarkos planavimo dokumentuose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu nemokamai sužinoti sklypo savininką?
Nemokamai galite sužinoti tik bendrąją informaciją: sklypo unikalų numerį, plotą, paskirtį ir adresą (naudojantis Regia.lt). Konkretaus savininko vardo ir pavardės nemokamai ir viešai sužinoti negalima dėl asmens duomenų apsaugos.
Kiek kainuoja NT registro išrašas?
Kaina priklauso nuo užsakymo būdo ir duomenų apimties. Elektroninis išrašas kainuoja kelis eurus, tačiau norint gauti pilną informaciją su savininkų istorija ar detaliais planais, kaina gali būti didesnė. Įkainiai periodiškai atnaujinami Registrų centro svetainėje.
Ką reiškia, jei sklypas žemėlapyje neturi ribų?
Jei Regia.lt žemėlapyje teritorija neapibrėžta raudonomis linijomis, tikėtina, kad sklypas nėra suformuotas (neatlikti kadastriniai matavimai) ir teisiškai kaip atskiras vienetas neegzistuoja. Dažniausiai tai yra valstybinė žemė, kurią administruoja Nacionalinė žemės tarnyba.
Ar notaras gali pasakyti, kam priklauso sklypas?
Notarai turi prieigą prie visų registrų duomenų, tačiau jie negali teikti šios informacijos tretiesiems asmenims be pagrindo. Notaras patikrins savininką tik tuomet, kai bus pradėtas konkretus sandoris (pvz., pirkimo-pardavimo sutarties rengimas), kuriame dalyvaujate jūs ir savininkas.
Kaip sužinoti savininką pagal adresą?
Registrų centro savitarnoje galima atlikti paiešką pagal adresą. Įvedus tikslų adresą, sistema suras objektą ir pasiūlys įsigyti jo išrašą. Tačiau, kaip minėta anksčiau, be teisėto pagrindo fizinio asmens duomenys gali būti nuasmeninti.
Rekomendacijos planuojantiems pirkti apleistą sklypą
Jei jūsų tikslas yra įsigyti apleistą sklypą, kurio savininko niekaip nepavyksta rasti viešais būdais, rekomenduojama veikti strategiškai. Pirmiausia, pabandykite palikti fizinį laišką sklype (jei ten yra pašto dėžutė ar koks nors statinys), supakuotą neperšlampamame maišelyje. Kartais savininkai ar jų giminaičiai apsilanko retai, bet laišką gali rasti.
Antra, jei sklypas yra akivaizdžiai apleistas ir kelia pavojų (auga invaziniai augalai, kaupiamos šiukšlės), galite kreiptis į vietos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Savivaldybė turi teisę ir pareigą identifikuoti apleistų sklypų savininkus, kad galėtų jiems skirti įspėjimus ar baudas. Nors savivaldybė jums tiesiogiai savininko duomenų neperduos, prasidėjęs administracinis procesas gali paskatinti savininką susitvarkyti arba parduoti turtą.
Galiausiai, pasitelkite kantrybę. Nekilnojamojo turto paieškos, ypač kai kalbama apie seniai pamirštus sklypus ar sudėtingas paveldėjimo situacijas, gali užtrukti. Naudokite visus legalius įrankius – nuo Regia.lt žemėlapių iki bendravimo su vietos bendruomene – ir dažniausiai siūlo galas bus surastas. Svarbiausia visame procese yra gerbti privatumą ir veikti nepažeidžiant įstatymų, kad ateityje nekiltų teisinių nemalonumų.
