Nors parduotuvių lentynose vis dažniau pastebime mažus, ryškiai oranžinius vaisius, primenančius miniatiūrinius apelsinus, daugelis pirkėjų vis dar praeina pro šalį arba nusiperka juos tik kaip egzotišką stalo dekoraciją. Kinkanas, dažnai vadinamas „auksiniu apelsinu“, yra vienas iš unikaliausių citrusinių vaisių pasaulyje, tačiau būtent jo vartojimo būdas sukelia daugiausiai klausimų. Didžiausia klaida, kurią daro pirmą kartą šį vaisių ragaujantys žmonės, yra bandymas jį nulupti. Priešingai nei mandarinai, apelsinai ar greipfrutai, kinkanas yra sukurtas gamtos taip, kad būtų valgomas visas – nuo žievelės iki minkštimo, ir būtent ši savybė sukuria nepakartojamą skonių sprogimą burnoje.
Kas iš tikrųjų yra kinkanas?
Kinkanas (angl. kumquat) priklauso rūtinių šeimos augalams ir ilgą laiką buvo klasifikuojamas Citrus genčiai, tačiau vėliau išskirtas į atskirą Fortunella gentį. Šis pavadinimas suteiktas škotų sodininko Roberto Fortune garbei, kuris XIX a. viduryje atvežė šiuos augalus į Europą iš Kinijos. Kinijoje šis vaisius žinomas ir vertinamas jau tūkstančius metų, o jo pavadinimas kantoniečių dialekte reiškia „auksinis apelsinas“ arba „auksinis mandarinas“.
Vizualiai vaisius primena didelę vynuogę arba alyvuogę, tik su ryškia, citrusiškai oranžine odele. Egzistuoja kelios pagrindinės kinkanų veislės, kurias galite rasti prekyboje:
- Nagami: Tai pati populiariausia veislė, pasižyminti ovalia forma. Būtent šiuos kinkanus dažniausiai matome prekybos centruose. Jų skonis yra ryškus, su rūgštesniu minkštimu.
- Meiwa: Šie kinkanai yra apvalūs, šiek tiek didesni už Nagami ir pasižymi saldesniu skoniu bei mažiau rūgščiu minkštimu. Juos dažniau mėgsta vaikai.
- Marumi: Taip pat apvalūs, tačiau šiek tiek mažesni ir aštresnio, pikantiškesnio skonio.
Kodėl jokiu būdu nereikia lupti žievelės?
Tai yra esminis kinkanų vartojimo principas, skiriantis juos nuo visų kitų citrusinių giminaičių. Įprastai mes nulupame apelsiną, nes jo žievė yra karti ir nemaloni, o minkštimas – saldus ir sultingas. Su kinkanais viskas yra atvirkščiai.
Kinkano žievelė yra saldžiausia vaisiaus dalis. Joje susikaupę eteriniai aliejai ir natūralūs cukrūs suteikia gėlišką, saldų ir aromatingą skonį. Tuo tarpu viduje esantis minkštimas ir sultys yra itin rūgštūs, kartais net primenantys citriną. Valgant kinkaną visą, burnoje įvyksta nuostabi cheminė reakcija: dantimis perkandus saldžią žievelę ir rūgštų minkštimą, šie du skoniai susimaišo, suformuodami tobulą saldžiarūgštį balansą. Jei nuluptumėte žievelę ir valgytumėte tik vidų, patirtumėte tikra rūgšties ataką, kuri greičiausiai atbaidytų nuo tolesnio šio vaisiaus vartojimo.
Maistinė vertė ir nauda sveikatai
Nors kinkanai yra maži, jų maistinė vertė yra milžiniška. Kadangi valgoma ir žievelė, organizmas gauna medžiagų, kurios paprastai išmetamos su kitų citrusinių vaisių atliekomis.
Galingas antioksidantų šaltinis
Valgant žievelę, gaunama daug flavonoidų, tokių kaip margaritinas ir fortunelinas. Šie antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme, mažina uždegiminius procesus ir gali prisidėti prie lėtinių ligų prevencijos.
Imuniteto stiprinimas
Kaip ir kiti citrusiniai vaisiai, kinkanai yra puikus vitamino C šaltinis. Vos 100 gramų šių vaisių gali patenkinti didžiąją dalį rekomenduojamos paros normos. Vitaminas C yra būtinas kolageno gamybai, žaizdų gijimui ir stipriai imuninei sistemai, ypač šaltuoju metų laiku.
Virškinimo sistemos draugas
Viena iš svarbiausių priežasčių valgyti kinkaną su žievele – skaidulos. Kinkanai turi neįtikėtinai daug ląstelienos (pektino). 100 gramų porcijoje yra apie 6-7 gramai skaidulų, kas padeda reguliuoti virškinimą, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir suteikia ilgesnį sotumo jausmą. Tai puikus užkandis tiems, kurie rūpinasi savo svoriu.
Kaip teisingai paruošti ir valgyti kinkaną: žingsnis po žingsnio
Kad patirtis būtų geriausia, svarbu žinoti keletą gudrybių. Tiesiog įsimesti vaisių į burną galima, tačiau šiek tiek pasiruošimo atskleis geriausias jo savybes.
- Plovimas: Kadangi valgysite žievelę, vaisius būtina kruopščiai nuplauti po tekančiu šiltu vandeniu. Galite naudoti šepetėlį arba specialų vaisių ploviklį, kad pašalintumėte bet kokius nešvarumus ar vaško likučius.
- Masažavimas (Paslaptis!): Tai yra žingsnis, kurį žino tik tikri kinkanų gurmanai. Prieš valgydami, paimkite vaisių tarp nykščio ir rodomojo piršto ir švelniai paridenkite, paspaudykite. Šis „masažas“ padeda išsiskirti eteriniams aliejams žievelėje ir sumaišyti juos su minkštimo sultimis. Vaisius taps kvapnesnis, o žievelės saldumas – intensyvesnis.
- Ragavimas: Įsidėkite visą vaisių į burną (jei jis didesnis, galite perkąsti pusiau). Kramtykite lėtai. Iš pradžių pajusite žievelės saldumą, tada – sulčių rūgštelę, o galiausiai – harmoningą poskonį. Kuo ilgiau kramtysite, tuo saldesnis bus skonis.
- Sėklos: Kinkanų viduje gali būti keletas mažų sėklyčių. Jos yra valgomos ir nekenksmingos, tačiau gali būti šiek tiek karčios. Jei norite, galite jas tiesiog išspjauti arba, pjaustant vaisių, pašalinti peilio galiuku.
Kulinarijos horizontai: kur panaudoti kinkaną?
Nors švieži kinkanai yra puikus užkandis, jų panaudojimo galimybės virtuvėje yra beribės. Jų unikalus skonis puikiai dera tiek prie saldžių, tiek prie sūrių patiekalų.
Vienas populiariausių būdų – kinkanų cukatų gamyba. Išvirti cukraus sirupe, jie tampa permatomi, stikliniai ir praranda didžiąją dalį aštraus rūgštumo, palikdami tik malonų citrusinį aromatą. Tokie cukatai puikiai tinka puošti tortus, dėti į keksiukus ar tiesiog valgyti prie arbatos.
Sūriuose patiekaluose kinkanai yra nepakeičiami salotų ingredientai. Pabandykite supjaustyti juos griežinėliais (pašalinus sėklas) ir įmaišyti į gražgarsčių (rukolos) salotas su ožkos sūriu ir graikiniais riešutais. Rūgštus vaisiaus skonis puikiai pjauna riebų sūrį ir suteikia gaivumo.
Taip pat kinkanai puikiai tinka prie paukštienos, ypač antienos. Kinkanų padažas arba čatnis (pagardas) yra klasikinė keptos anties krūtinėlės palyda, suteikianti patiekalui šventiškumo ir gurmaniško poskonio.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima valgyti kinkanų sėklas?
Taip, kinkanų sėklos yra visiškai valgomos. Jos neturi toksinių medžiagų. Tačiau kai kuriems žmonėms jos gali pasirodyti pernelyg karčios, be to, jų tekstūra yra kieta. Valgant kinkaną kaip greitą užkandį, sėklas dažniausiai nuryjame arba sukramtome, tačiau gaminant uogienes ar pyragus, jas rekomenduojama pašalinti.
Kaip išsirinkti geriausius vaisius parduotuvėje?
Ieškokite tvirtų, ryškiai oranžinės spalvos vaisių. Venkite tų, kurie turi žalsvų dėmių (jie nebus pilnai prinokę ir gali būti per rūgštūs) arba turi įtrūkimų, suminkštėjimų. Geras kinkanas turi būti stangrus, o jo odelė – lygi ir blizgi.
Kaip ilgai galima laikyti kinkanus?
Kambario temperatūroje kinkanai išsilaiko apie 3–4 dienas. Jei norite juos išlaikyti ilgiau, dėkite į šaldytuvą, geriausia į sandarų plastikinį indelį ar maišelį. Šaldytuve jie gali išlikti švieži iki dviejų ar net trijų savaičių.
Ar kinkanai gali sukelti alergiją?
Žmonės, kurie yra alergiški citrusiniams vaisiams (apelsinams, citrinoms), greičiausiai bus alergiški ir kinkanams. Jei nesate tikri, paragaukite labai mažą gabalėlį ir stebėkite organizmo reakciją.
Kinkanų auginimas namuose kaip interjero detalė
Be savo maistinių savybių, kinkanai yra itin vertinami kaip dekoratyviniai kambariniai augalai. Dėl savo kompaktiško dydžio, tankios, tamsiai žalios lapijos ir gausaus derliaus, kinkanų medelis (dažniausiai skiepytas į žemaūgį poskiepį) tampa nuostabia interjero puošmena. Skirtingai nei daugelis kitų citrusinių augalų, kinkanai yra gana atsparūs vėsesnėms temperatūroms ir gali trumpam ištverti net nedidelį šaltuką, todėl vasarą jie puikiai jaučiasi balkonuose ar terasose.
Norint sėkmingai auginti kinkaną namuose, svarbiausia užtikrinti jam pakankamai šviesos. Tai šviesiamėgis augalas, kuriam reikia bent 6–8 valandų tiesioginės saulės šviesos per dieną. Žiemą, kai natūralios šviesos trūksta, augalas gali numesti dalį lapų, todėl rekomenduojama naudoti papildomą augalų apšvietimą. Laistymas turi būti reguliarus, tačiau saikingas – žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia, nes užmirkusios šaknys greitai pūva. Teisingai prižiūrimas medelis ne tik valys namų orą, bet ir kiekvieną žiemą džiugins šeimininkus asmeniniu „auksinių apelsinų“ derliumi, kurį galėsite skinti tiesiai nuo šakos.
