Šiuolaikinę saulės elektrinę vis dažniau galima stebėti tiesiog telefone. Programėlėje matoma elektros gamyba, suvartojimas, energijos kaupiklio būsena, sistemos pranešimai ar galimi veikimo sutrikimai. Tai patogu tiek namų ūkiui, tiek verslui – norint patikrinti elektrinės darbą nebereikia būti šalia įrangos. Tačiau kartu su nuotolinio stebėjimo ir valdymo galimybėmis atsiranda ir naujas klausimas: kas gali prisijungti prie sistemos ir kaip ji apsaugota nuo neteisėtos prieigos?
Saulės elektrinė – jau ne vien moduliai ant stogo
Šiuolaikinės saulės elektrinės veikimas priklauso ne tik nuo modulių, laidų ir inverterio. Dalis įrangos yra prijungta prie interneto, perduoda veikimo duomenis į nuotolines sistemas ir leidžia informaciją pasiekti mobiliąja programėle ar interneto naršykle.
Toks ryšys suteikia daug privalumų. Savininkas gali greitai pastebėti sumažėjusią elektros gamybą, stebėti sistemos veikimo istoriją ar gauti pranešimą apie gedimą. Tam tikrais atvejais specialistai gali nuotoliniu būdu atlikti diagnostiką ir greičiau nustatyti problemos priežastį.
Kita vertus, kiekviena nuotolinė prieiga tampa papildomu tašku, kurį būtina tinkamai apsaugoti. Jei naudojamas silpnas slaptažodis, neatnaujinama programinė įranga ar netinkamai nustatytos naudotojų teisės, didėja rizika, kad sistema gali pasinaudoti pašaliniai asmenys.
Kokios grėsmės gali kilti?
Viena svarbiausių rizikų – neteisėta prieiga prie elektrinės valdymo ar stebėjimo sistemos. Priklausomai nuo naudojamos įrangos ir suteiktų teisių, pašalinis asmuo galėtų ne tik peržiūrėti techninius duomenis, bet ir bandyti keisti tam tikrus sistemos nustatymus.
Verslui svarbus ir veiklos tęstinumas. Jeigu elektros gamybos ar energijos kaupimo sistema yra reikšminga įmonės infrastruktūros dalis, jos sutrikimai gali turėti finansinių pasekmių. Todėl kibernetinis saugumas energetikoje tampa ne vien informacinių technologijų specialistų rūpesčiu, bet ir bendros įmonės rizikos valdymo dalimi.
Svarbu suprasti, kad techniškai tinkamai veikiantis inverteris dar nebūtinai reiškia, jog visa sistema yra saugi. Reikia vertinti ir ryšio įrangą, nuotolinės prieigos būdus, naudotojų paskyras, programinės įrangos atnaujinimus bei tai, kas turi administratoriaus teises.
Patogumas neturėtų reikšti silpnesnės apsaugos
Daugelį rizikų galima sumažinti laikantis pagrindinių saugumo principų. Visų pirma verta naudoti unikalų ir sudėtingą slaptažodį, jo nekartoti kitose sistemose ir, jei įmanoma, įjungti kelių veiksnių tapatybės patvirtinimą. Ne mažiau svarbu reguliariai diegti gamintojo pateikiamus programinės įrangos atnaujinimus.
Taip pat reikėtų periodiškai peržiūrėti, kas turi prieigą prie elektrinės. Montavimo metu administratoriaus ar technines teises gali gauti rangovas, priežiūros specialistas ar kitas paslaugų teikėjas. Baigus darbus verta patikrinti, ar visos paskyros tebėra reikalingos ir ar jų teisės nėra platesnės, nei būtina.
Norint plačiau susipažinti su energetikos sistemų apsauga, nuotolinių prieigų rizikomis ir aktualiais reikalavimais, naudinga informacija pateikiama čia: https://viasolis.lt/kibernetinis-saugumas/.
Didesnėms elektrinėms saugumas tampa ir atitikties klausimu
Kibernetinis saugumas ypač aktualus didesnės galios energetikos objektams. Elektrinėms, hibridinėms elektrinėms ir energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji galia viršija 100 kW, taikomi reikalavimai, susiję su valdymo sistemų saugumu ir nuotolinės prieigos apsauga.
Atnaujinta natūrinių bandymų tvarka įsigaliojo 2025 m. gegužės 1 dieną, o atitinkamoms sistemoms buvo nustatyti ir kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo terminai. Todėl 2026 metais didesnių elektrinių savininkams svarbu ne tik vertinti techninę įrangos būklę, bet ir įsitikinti, kad apsaugos priemonės bei reikalingi dokumentai atitinka taikomus reikalavimus.
Verslui tai ypač reikšminga, nes didesnės saulės elektrinės ar energijos kaupimo sistemos gali būti tiesiogiai susijusios su gamybos procesais, energijos sąnaudomis ir veiklos tęstinumu.
Ką verta patikrinti praktiškai?
Vien slaptažodžio pakeitimo ne visada pakanka. Reikėtų įvertinti visą sistemą – inverterį, energijos kaupiklį, maršrutizatorių ar kitą ryšio įrangą, naudotojų paskyras, nuotolinio valdymo funkcijas ir programinės įrangos versijas.
Taip pat svarbu žinoti, kur perduodami elektrinės duomenys ir kas turi teisę keisti jos nustatymus. Jei naudojamos kelios tarpusavyje susietos sistemos, kiekviena jų gali turėti atskirus prisijungimus ir skirtingas saugumo nuostatas.
Didesniems verslo objektams gali būti naudingas profesionalus kibernetinio saugumo vertinimas. Jo metu galima nustatyti pažeidžiamas vietas, patikrinti nuotolines prieigas, įvertinti tinklo konfigūraciją ir numatyti papildomas apsaugos priemones.
Saugumas prasideda ne telefone
Mobilioji programėlė pati savaime nėra pagrindinė problema. Rizika atsiranda tuomet, kai patogi nuotolinė prieiga paliekama be tinkamos kontrolės. Todėl vertėtų rūpintis ne tik tuo, ar programėlė apsaugota slaptažodžiu, bet ir visa skaitmenine elektrinės infrastruktūra.
Saulės elektrinės tampa vis išmanesnės, o kartu didėja ir jų kibernetinio saugumo reikšmė. Nuotolinis stebėjimas padeda patogiau valdyti energiją ir greičiau pastebėti sutrikimus, tačiau šis patogumas turi būti derinamas su tinkama apsauga. Atsakingai sukonfigūruota sistema leidžia naudotis šiuolaikinių technologijų privalumais kartu mažinant riziką, kad elektrinės duomenys ar valdymas taps prieinami nepageidaujamiems asmenims.
