Daugelis iš mūsų yra įpratę nerimauti dėl per dažo širdies plakimo, siejamo su stresu, fiziniu krūviu ar nerimu. Tačiau kita medalio pusė – sulėtėjęs širdies ritmas, mediciniškai vadinamas bradikardija – dažnai lieka nepastebėta arba nepagrįstai ignoruojama. Nors lėtesnis pulsas tam tikrais atvejais gali rodyti puikią fizinę formą ir stiprią širdį, kartais tai yra pirmasis signalas apie rimtus organizmo sutrikimus, reikalaujančius skubios medicininės intervencijos. Kai širdis plaka per lėtai, ji nepajėgia aprūpinti smegenų ir kitų organų pakankamu deguonies kiekiu, todėl žmogus gali jausti silpnumą, galvos svaigimą ar nuolatinį nuovargį. Suprasti, kada žemas pulsas yra norma, o kada – pavojus, yra gyvybiškai svarbu kiekvienam, besirūpinančiam savo sveikata.
Kas laikoma sulėtėjusiu širdies ritmu?
Prieš pradedant analizuoti gydymo būdus ir rizikas, būtina apibrėžti, kas yra laikoma norma. Suaugusio žmogaus ramybės būsenos širdies ritmas paprastai svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Jei jūsų širdis plaka rečiau nei 60 kartų per minutę, medikai šią būklę vadina bradikardija.
Tačiau šis skaičius nėra absoliutus nuosprendis. Egzistuoja svarbi išimtis: profesionalūs sportininkai ir labai fiziškai aktyvūs žmonės. Jų širdies raumuo yra toks ištreniruotas ir efektyvus, kad ramybės būsenoje gali plakti 40–50 kartų per minutę, ir tai laikoma visiškai normaliu, sveiku reiškiniu. Jų atveju, širdis vieno susitraukimo metu išstumia didesnį kraujo kiekį, todėl jai nereikia plakti dažnai. Tuo tarpu ne sportuojančiam žmogui toks rodiklis gali signalizuoti apie elektros impulsų laidumo sutrikimus širdyje.
Kodėl pulsas nukrenta: pagrindinės priežastys
Sulėtėjęs širdies ritmas gali būti nulemtas daugybės veiksnių – nuo visiškai nekenksmingų iki gyvybei pavojingų. Gydytojai dažniausiai išskiria dvi priežasčių grupes: fiziologines (natūralias) ir patologines (ligų sukeltas).
Natūralūs ir išoriniai veiksniai
- Gilus miegas: Miego metu organizmo metabolizmas sulėtėja, todėl pulsas natūraliai gali nukristi žemiau 60 dūžių ribos.
- Senėjimo procesai: Senstant keičiasi širdies audinių struktūra, natūralus širdies stimuliatorius (sinusinis mazgas) gali „pavargti“, todėl vyresnio amžiaus žmonėms bradikardija diagnozuojama dažniau.
- Vaistų vartojimas: Tam tikri medikamentai, ypač skirti aukštam kraujospūdžiui gydyti (pavyzdžiui, beta blokatoriai) ar vaistai nuo aritmijos, tiesiogiai mažina širdies susitraukimų dažnį.
Patologinės priežastys
- Širdies laidumo sistemos sutrikimai: Tai viena dažniausių patologinės bradikardijos priežasčių, kai elektros signalai, verčiantys širdį susitraukti, blokuojami arba generuojami neteisingai.
- Hipotirozė: Susilpnėjusi skydliaukės funkcija lėtina visą medžiagų apykaitą, įskaitant ir širdies darbą.
- Elektrolitų disbalansas: Kalio, kalcio ar magnio trūkumas arba perteklius kraujyje gali sutrikdyti širdies ritmą.
- Infarktas ar išeminė širdies liga: Pažeistas širdies audinys po infarkto gali randėti ir trukdyti sklisti elektros impulsams.
Simptomai: kada žemas pulsas tampa pavojingas?
Pats skaičius prietaiso ekrane dar nėra diagnozė. Svarbiausia yra tai, kaip jūs jaučiatės. Jei pulsas žemas, bet jaučiatės puikiai, tikėtina, kad skubios pagalbos nereikia. Tačiau jei bradikardiją lydi simptomai, tai rodo, kad organai negauna pakankamai deguonies.
Būtina atkreipti dėmesį į šiuos pavojaus signalus:
- Galvos svaigimas ar alpimas: Tai vienas rimčiausių simptomų, rodantis, kad smegenys kenčia nuo deguonies bado.
- Nuolatinis nuovargis: Jaučiatės išsekę net po kokybiško miego ar nedidelio fizinio krūvio.
- Dusulys: Sunku kvėpuoti lipant laiptais ar atliekant įprastus buities darbus.
- Skausmas krūtinėje: Tai gali rodyti, kad pati širdis negauna pakankamai kraujo.
- Sumišimas ar atminties problemos: Dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms ir gali būti klaidingai priskiriama senatvei.
Gydytojo patarimai: kaip saugiai pakelti pulsą namuose
Jei jaučiate lengvą silpnumą dėl sulėtėjusio pulso, o gydytojas nenustatė rimtos patologijos, reikalaujančios operacijos ar specifinių vaistų, egzistuoja keletas saugių būdų šiek tiek suaktyvinti širdies veiklą.
1. Fizinis aktyvumas
Lengva mankšta yra vienas efektyviausių būdų priversti širdį plakti greičiau. Tai neturi būti intensyvus bėgimas. Pakanka greito pasivaikščiojimo, keleto pritūpimų ar tiesiog energingo namų tvarkymo. Judėjimas siunčia signalą organizmui, kad raumenims reikia daugiau deguonies, todėl širdis priversta dirbti sparčiau.
2. Kofeinas ir tonizuojantys gėrimai
Puodelis stiprios kavos ar žaliosios arbatos gali laikinai padidinti širdies susitraukimų dažnį. Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Tačiau svarbu jausti saiką – per didelis kofeino kiekis gali sukelti nerimą ar permušimus, o tai tik pablogins savijautą. Žmonėms, kurie retai vartoja kofeiną, efektas bus stipresnis.
3. Hidratacija
Kartais žemas pulsas ir silpnumas yra susiję su dehidratacija, dėl kurios sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris. Išgėrus stiklinę vandens su elektrolitais, galima pagerinti kraujotaką. Dehidratacija tirština kraują, todėl širdžiai sunkiau jį varinėti, tačiau atstačius skysčių balansą, organizmo funkcijos, įskaitant širdies ritmą, normalizuojasi.
4. Kontrastinis dušas
Vandens procedūros, ypač kaitaliojant šiltą ir vėsų vandenį, tonizuoja kraujagysles ir priverčia širdį dirbti aktyviau. Tačiau šį metodą reikėtų taikyti atsargiai, jei turite kitų širdies ir kraujagyslių ligų, kad nesukeltumėte per didelio šoko organizmui.
Medicininis gydymas: kai namų priemonės nepadeda
Jei bradikardija yra simptominė ir kelia pavojų gyvybei, gydytojai nesiūlo gerti kavos. Tokiu atveju taikomas medicininis gydymas, kuris priklauso nuo pagrindinės priežasties.
Jei lėtą ritmą sukelia vaistai (pavyzdžiui, per didelė beta blokatorių dozė), gydytojas pakoreguos dozę arba pakeis vaistą. Jei priežastis – skydliaukės sutrikimai, gydoma būtent skydliaukė.
Tačiau esant negrįžtamiems širdies elektrinės sistemos pažeidimams, pavyzdžiui, sinusinio mazgo silpnumo sindromui ar atrioventrikulinei blokadai, efektyviausias sprendimas yra širdies stimuliatorius. Tai mažas prietaisas, implantuojamas po oda krūtinės srityje. Jis nuolat stebi širdies ritmą ir, užfiksavęs per ilgą pauzę tarp dūžių, siunčia elektrinį impulsą, priversdamas širdį susitraukti. Tai „gyvybės draudimas“, leidžiantis pacientams gyventi visavertį gyvenimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar pavojinga, jei miegant pulsas nukrenta iki 40?
Daugeliu atvejų tai yra normalu. Miego metu, ypač gilaus miego fazėje, parasimpatinė nervų sistema dominuoja, todėl širdies ritmas sulėtėja. Jei prabudę jaučiatės gerai, nerimauti nereikėtų. Tačiau jei miego metu pasireiškia kvėpavimo sustojimai (apnėja), tai jau reikalauja gydymo.
Kokie vitaminai padeda esant žemam pulsui?
Specifinių vitaminų, kurie tiesiogiai „pakeltų“ pulsą, nėra. Tačiau širdies ritmo reguliavimui būtini elektrolitai: magnis, kalis ir kalcis. Jų trūkumas gali sukelti ritmo sutrikimus. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą B grupės vitaminų kiekį normaliai nervų sistemos veiklai. Prieš vartojant papildus, būtina atlikti kraujo tyrimus.
Ar stresas gali sukelti lėtą širdies ritmą?
Dažniausiai stresas sukelia tachikardiją (dažną plakimą). Tačiau egzistuoja būklė, vadinama vazovagaline reakcija, kai dėl didelio streso, skausmo ar baimės (pvz., pamačius kraują) staiga suaktyvėja klajoklis nervas. Tai gali staigiai ir drastiškai suretinti širdies ritmą bei sumažinti kraujospūdį, dėl ko žmogus nualpsta.
Kaip diagnozuojama bradikardija?
Pagrindinis tyrimas yra elektrokardiograma (EKG). Kadangi bradikardija gali būti nepastovi, dažnai skiriamas Holterio monitoravimas – 24 valandų ar ilgesnis širdies veiklos registravimas, leidžiantis užfiksuoti ritmo suretėjimus įprastos veiklos ir miego metu.
Ilgalaikė širdies ritmo profilaktika
Norint išvengti širdies ritmo sutrikimų ateityje, svarbiausia ne tik žinoti, kaip laikinai pakelti pulsą, bet ir kaip išsaugoti sveiką širdies laidumo sistemą. Lėtinis stresas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir negydomas aukštas kraujospūdis ilgainiui pažeidžia širdies audinius, didindami ritmo sutrikimų riziką.
Reguliari profilaktika turėtų apimti kasdienį, bet saikingą fizinį krūvį, kuris treniruoja širdies raumenį. Taip pat svarbu stebėti cholesterolio kiekį kraujyje, nes kraujagyslių užsikimšimas gali sutrikdyti kraujotaką į širdies sinusinį mazgą. Jei pastebėjote, kad jūsų pulsas ramybės būsenoje tapo neįprastai lėtas ir tai lydi anksčiau nejausti simptomai, nelaukite kito vizito – kreipkitės į kardiologą. Laiku diagnozuoti ritmo sutrikimai yra lengvai valdomi, o tai leidžia išvengti sudėtingų komplikacijų ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
