Reguliari moters sveikatos patikra yra vienas geriausių būdų užbėgti už akių rimtoms ligoms, o gimdos kaklelio tyrimas, dažnai vadinamas PAP testu arba onkocitologiniu tepinėliu, yra šios profilaktikos ašis. Tai greita, paprasta ir gyvybes gelbstinti procedūra, leidžianti aptikti pakitusias ląsteles dar gerokai prieš joms virstant vėžiu. Tačiau daugelis moterų nežino, kad šio tyrimo tikslumas priklauso ne tik nuo laboratorijos įrangos ar gydytojo kompetencijos, bet ir nuo pačios pacientės pasiruošimo. Netinkamai pasiruošus, rezultatai gali būti netikslūs, „klaidingai teigiami“ arba, dar blogiau, tyrimą gali tekti kartoti dėl netinkamo mėginio. Norint išvengti nereikalingo streso ir gauti kuo patikimesnį atsakymą, svarbu žinoti keletą esminių taisyklių.
Kodėl pasiruošimas yra toks svarbus?
Gimdos kaklelio tyrimo metu gydytojas paima ląstelių mėginį nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kanalo. Laboratorijoje šios ląstelės tiriamos mikroskopu, ieškant ikivėžinių pakitimų, kuriuos dažniausiai sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Kad citologas galėtų teisingai įvertinti ląsteles, mėginys turi būti švarus ir „nesugadintas“ pašalinių medžiagų.
Netinkamas pasiruošimas gali lemti šias problemas:
- Užslėptos ląstelės: Kraujas, sperma, lubrikantai ar vaistų likučiai gali uždengti gimdos kaklelio ląsteles, todėl laborantas negalės jų pamatyti ir įvertinti.
- Uždegiminio fono imitacija: Tam tikros medžiagos gali sudirginti gleivinę, todėl ląstelės atrodys pakitusios, nors iš tikrųjų jos yra sveikos. Tai gali sukelti klaidingą įtarimą dėl infekcijos ar patologijos.
- Nepakankamas ląstelių kiekis: Jei prieš tyrimą buvo atliktas makšties plovimas, paviršinės ląstelės, kurios yra būtinos tyrimui, gali būti nuplautos.
Tinkamiausio laiko pasirinkimas: kada registruotis vizitui?
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių onkocitologinio tyrimo sėkmę, yra menstruacijų ciklas. Nors techniškai tyrimą galima atlikti bet kurią dieną, kai nėra kraujavimo, siekiant maksimalaus tikslumo rekomenduojama laikytis tam tikrų laiko rėmų.
Geriausias laikas atlikti PAP testą yra ciklo vidurys, t. y. 10–20 dienos nuo pirmosios menstruacijų dienos. Šiuo laikotarpiu gimdos kaklelis yra švariausias, o hormonų lygis leidžia geriausiai įvertinti ląsteles.
Kada tyrimo atlikti negalima?
Tyrimo negalima atlikti menstruacijų metu. Net ir nedidelis kraujavimas ar tepliojimas gali smarkiai iškreipti rezultatus, nes raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) uždengia epitelio ląsteles. Jei vizito dieną netikėtai prasidėjo mėnesinės, geriausia vizitą perkelti.
Moterims, kurioms jau prasidėjusi menopauzė, tyrimą galima atlikti bet kurią dieną, tačiau, jei vargina makšties sausumas, prieš tai rekomenduojama pasitarti su gydytoju – kartais prieš tyrimą skiriamas trumpas vietinių estrogenų kursas, kad ląstelių paėmimas būtų kokybiškesnis.
48 valandų taisyklė: ko vengti prieš tyrimą?
Likus dviem paroms iki suplanuoto vizito pas ginekologą, prasideda aktyvus pasiruošimo etapas. Tai vadinamoji „48 valandų taisyklė“, kurios nesilaikymas yra dažniausia netikslių atsakymų priežastis. Šiuo laikotarpiu reikėtų vengti bet kokių veiksnių, galinčių pakeisti makšties terpę ar mechaniškai paveikti gimdos kaklelį.
Lytiniai santykiai
Rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių bent 24–48 valandas prieš tyrimą. Tai svarbu dėl kelių priežasčių. Pirma, lytinių santykių metu naudojami prezervatyvai (ir jų lubrikantai) arba spermicidai gali palikti pėdsakų. Antra, sperma makštyje gali išlikti ilgą laiką ir mikroskopuojant mėginį trukdyti matyti gimdos kaklelio ląsteles. Trečia, mechaninė trintis gali sukelti laikiną gleivinės sudirginimą ar mikroskopines kraujosruvas, kurios gali būti klaidingai interpretuojamos.
Intymioji higiena ir prausikliai
Nors asmens higiena yra svarbi, prieš onkocitologinį tyrimą nereikėtų persistengti. Griežtai draudžiama atlikti makšties plovimus (durušavimą) vandeniu ar specialiais tirpalais. Makšties vidus valosi pats, o plaudami išplaunate ląsteles, kurias gydytojas turi paimti tyrimui. Taip pat reikėtų vengti intymios higienos prausiklių naudojimo tiesiogiai makšties viduje. Išoriniams lytiniams organams plauti pakanka vandens ir švelnaus, bekvapio prausiklio.
Vaistai, žvakutės ir kremai
Likus 48 valandoms iki tyrimo, nenaudokite jokių intravaginalinių vaistų:
- Makšties žvakučių (nuo pienligės ar kitų infekcijų);
- Kremų ar gelių;
- Spermicidinių priemonių;
- Tamponų.
Šios priemonės padengia gimdos kaklelį plėvele arba pakeičia ląstelių išvaizdą, todėl tyrimo rezultatai gali būti nevertinami. Jei šiuo metu gydotės makšties infekciją, pirmiausia pabaikite gydymo kursą ir palaukite bent keletą dienų prieš registruodamasi PAP testui.
Ką daryti procedūros dieną?
Procedūros rytą pasiruošimas yra minimalus, tačiau svarbus jūsų komfortui.
- Higiena: Ryte apsiplaukite įprastai, naudodami tik vandenį. Nenaudokite jokių dezodorantų, pudrų ar kvapiųjų purškalų intymioje zonoje.
- Šlapimo pūslė: Prieš pat vizitą pasistenkite ištuštinti šlapimo pūslę. Pilna pūslė gali kelti diskomfortą apžiūros metu, be to, gydytojui bus lengviau čiuopti gimdą ir kiaušides (jei tai įeina į apžiūrą).
- Apranga: Rinkitės patogius drabužius, kuriuos lengva nusivilkti. Tai padės jaustis mažiau suvaržytai ir pagreitins procesą.
- Informavimas: Jei jaučiate didelį nerimą, esate jautri skausmui arba tai jūsų pirmasis toks tyrimas, būtinai pasakykite apie tai gydytojui. Atsipalaidavimas procedūros metu (tiek fizinis, tiek emocinis) padeda atpalaiduoti dubens raumenis, todėl tyrimas tampa greitesnis ir mažiau nemalonus.
Skirtumas tarp PAP testo ir skystosios citologijos
Ruošiantis tyrimui naudinga žinoti, koks metodas bus taikomas, nors pats pasiruošimas pacientėms išlieka toks pat. Lietuvoje vis plačiau taikoma skystoji citologija.
Tradicinio PAP testo metu ląstelės užtepamos tiesiai ant stiklelio. Tai senesnis metodas, kuris kartais būna mažiau tikslus dėl ląstelių išdžiūvimo ar netolygus pasiskirstymo. Tuo tarpu skystosios citologijos metu šepetėlis su ląstelėmis įmerkiamas į specialų skystį. Laboratorijoje iš šio skysčio atskiriamos gleivės ir kraujas, todėl ląstelės matomos daug aiškiau. Be to, iš to paties mėginio galima atlikti ir aukštos rizikos ŽPV (žmogaus papilomos viruso) tyrimą. Tai suteikia dvigubą naudą ir tikslumą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai moterims kylančius klausimus apie gimdos kaklelio tyrimą ir pasiruošimą jam.
Ar tyrimas yra skausmingas?
Daugumai moterų tyrimas nėra skausmingas, tačiau gali sukelti trumpalaikį diskomfortą ar spaudimo jausmą. Pats ląstelių paėmimas trunka vos kelias sekundes. Jei jaučiate aštrų skausmą, nedelsdama pasakykite gydytojui.
Ar galima atlikti tyrimą nėštumo metu?
Taip, gimdos kaklelio tyrimą saugu atlikti nėštumo metu, paprastai jis atliekamas pirmojo vizito pas ginekologą metu (iki 12 savaitės). Tačiau būtinai informuokite gydytoją apie nėštumą, kad jis naudotų tinkamus įrankius ir metodus.
Ką daryti, jei po tyrimo pasirodė kraujo?
Nedidelis tepliojimas ar keli kraujo lašai po tyrimo yra visiškai normalu. Gimdos kaklelis yra labai kraujingas organas, todėl šepetėlio prisilietimas gali sukelti minimalų kraujavimą. Tai neturėtų kelti nerimo ir paprastai praeina per dieną.
Ar galiu atlikti tyrimą, jei esu nekalta?
Taip. Nors gimdos kaklelio vėžys dažniausiai siejamas su ŽPV, kuris plinta lytiniu keliu, profilaktinė patikra rekomenduojama visoms moterims nuo tam tikro amžiaus (Lietuvoje programa prasideda nuo 25 metų). Gydytojas naudos specialius, mažesnio dydžio instrumentus, kad nepažeistų mergystės plėvės.
Kiek laiko galioja rezultatai ir kaip dažnai reikia tikrintis?
Pagal Lietuvoje vykdomą prevencinę programą, moterims nuo 25 iki 34 metų (imtinai) tyrimas atliekamas kas 3 metus, o nuo 35 iki 59 metų (imtinai) – kas 5 metus, kartu atliekant ir ŽPV tyrimą. Tačiau gydytojas gali rekomenduoti tikrintis dažniau, priklausomai nuo jūsų sveikatos istorijos.
Profilaktikos tęstinumas ir rezultatų sekimas
Gimdos kaklelio tyrimas yra tik vienas žingsnis jūsų sveikatos priežiūros kelyje. Gavus tyrimo rezultatus, svarbu juos aptarti su gydytoju, net jei atsakymas yra „be pakitimų“. Jei rezultatuose aptinkama neaiškios reikšmės ląstelių (ASC-US) arba nustatomi ikivėžiniai pakitimai (LSIL, HSIL), tai nereiškia vėžio diagnozės. Tai reiškia, kad reikalinga atidesnė stebėsena arba papildomi tyrimai, pavyzdžiui, kolposkopija ar biopsija.
Atsakingas pasiruošimas tyrimui užtikrina, kad gausite tikslius atsakymus ir išvengsite nereikalingų pakartotinių vizitų. Atminkite, kad reguliari patikra, kartu su ŽPV vakcinacija ir sveika gyvensena, yra galingiausias ginklas kovojant su gimdos kaklelio vėžiu. Jūsų sveikata yra jūsų rankose, o teisingas pasiruošimas vizitui rodo pagarbą sau ir savo kūnui.
