Gydytoja: kaip sumažinti ATPO ir suvaldyti skydliaukės ligą

Dažnas pacientas, išgirdęs diagnozę „autoimuninis tiroiditas” arba Hašimoto liga, gydytojo kabinete gauna receptą pakaitinei hormonų terapijai, tačiau retai sulaukia išsamaus paaiškinimo apie tai, kas vyksta jo imuninėje sistemoje. Dar daugiau nerimo sukelia kraujo tyrimų rezultatai, kuriuose ATPO (anti-tiroperoksidazės) antikūnų rodikliai šimtus ar net tūkstančius kartų viršija normą. Tradicinė medicina dažnai laikosi požiūrio, kad antikūnų kiekio mažinti nebūtina ar neįmanoma, nes gydoma tik pasekmė – sumažėjusi skydliaukės funkcija. Visgi, funkcinės medicinos gydytojai ir naujausi tyrimai rodo kitą tiesą: aukšti ATPO rodikliai rodo aktyvų uždegiminį procesą ir audinių naikinimą. Norint ne tik suvaldyti ligą, bet ir pasijusti geriau, būtina imtis kompleksinių priemonių, kurios apima mitybą, streso valdymą ir tikslingą maisto papildų vartojimą.

Kodėl kyla ATPO rodikliai ir ką tai reiškia jūsų organizmui?

Norint sumažinti antikūnų kiekį, pirmiausia reikia suprasti, kodėl organizmas juos gamina. ATPO yra antikūnai, nukreipti prieš fermentą tiroperoksidazę, kuris yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Kai imuninė sistema per klaidą atpažįsta šį fermentą kaip svetimkūnį, ji pradeda ataką, lėtai naikindama skydliaukės audinį.

Aukštas ATPO rodiklis (dažnai viršijantis 30, 100 ar net 1000 IU/ml) signalizuoja, kad imuninė sistema yra „kovinėje parengtyje”. Kuo didesnis skaičius, tuo agresyvesnis uždegiminis procesas. Tai gali lemti simptomus net ir tada, kai patys skydliaukės hormonai (TSH, FT4, FT3) vis dar yra normos ribose. Žmonės su aukštais antikūnais dažnai skundžiasi:

  • Nuolatiniu nuovargiu ir energijos stoka;
  • Smegenų „rūku” ir koncentracijos sutrikimais;
  • Sąnarių skausmais;
  • Slinkti pradedančiais plaukais;
  • Nerimu ir nuotaikų kaita.

Svarbu suprasti, kad Hašimoto tiroiditas yra ne tiek skydliaukės, kiek imuninės sistemos liga. Todėl gydymo strategija turi būti nukreipta į imuninės sistemos balansavimą ir uždegimo mažinimą.

Žarnyno sveikata – raktas į autoimuninių procesų valdymą

Viena pagrindinių teorijų, aiškinančių autoimuninių ligų atsiradimą, yra „kiauro žarnyno” (angl. leaky gut) sindromas. Gydytojai pabrėžia, kad apie 70-80 % mūsų imuninės sistemos reziduoja žarnyne. Kai žarnyno sienelės pralaidumas padidėja, į kraujotaką patenka nesuvirškinto maisto dalelės, toksinai ir bakterijos.

Imuninė sistema į šias daleles reaguoja kaip į įsibrovėlius, gamindama antikūnus. Dėl molekulinės mimikrijos (panašumo) šie antikūnai gali pradėti pulti ir savus audinius, šiuo atveju – skydliaukę. Norint sumažinti ATPO, būtina gydyti žarnyną:

  1. Eliminuoti dirgiklius: Tai apima maisto produktus, kurie sukelia uždegimą (plačiau apie tai – mitybos skyriuje).
  2. Atkurti mikroflorą: Vartoti kokybiškus probiotikus ir prebiotikus. Ypač naudingos Lactobacillus ir Bifidobacterium genties bakterijos.
  3. Gydyti gleivinę: L-glutaminas, alavijo sultys ar cinkas karnozinas gali padėti „užlopyti” žarnyno sieneles.

Mitybos pokyčiai: glitimas, pienas ir cukrus

Gydytojai ir mitybos specialistai sutaria, kad mityba yra galingiausias įrankis kovojant su aukštais ATPO rodikliais. Nors nėra vienos dietos, tinkančios visiems, tam tikri produktai yra laikomi pagrindiniais autoimuninių reakcijų sukėlėjais.

Glitimo pavojus

Glitimas yra bene didžiausias skydliaukės priešas sergant Hašimoto liga. Glitimo baltymo gliadino molekulinė struktūra yra labai panaši į skydliaukės audinio struktūrą. Kiekvieną kartą suvalgius duonos ar makaronų, imuninė sistema atakuoja glitimą, o kartu – ir skydliaukę. Tyrimai rodo, kad griežta be glitimo dieta per 3–6 mėnesius gali reikšmingai sumažinti ATPO rodiklius.

Pieno produktai ir kazeinas

Daugelis pacientų netoleruoja ne tik laktozės, bet ir pieno baltymo kazeino. Kazeinas taip pat gali sukelti kryžminę reakciją ir skatinti uždegimą. Rinkitės augalines alternatyvas: kokosų, migdolų ar kanapių pieną.

Autoimuninis protokolas (AIP)

Jei paprastas glitimo ir pieno atsisakymas neduoda norimų rezultatų, gydytojai dažnai rekomenduoja Autoimuninį protokolą (AIP). Tai griežta eliminacinė dieta, kurios metu laikinai atsisakoma:

  • Grūdų;
  • Pieno produktų;
  • Kiaušinių;
  • Riešutų ir sėklų;
  • Nakvišinių daržovių (pomidorų, bulvių, baklažanų).

Po 30–90 dienų produktai po vieną grąžinami į racioną, stebint organizmo reakciją. Tai leidžia tiksliai identifikuoti, kas konkrečiai jūsų organizme kelia antikūnus.

Esminiai maisto papildai ATPO mažinimui

Nors mityba yra pagrindas, tam tikri mikroelementai veikia kaip imuninės sistemos moduliatoriai ir gali tiesiogiai mažinti antikūnų gamybą. Prieš pradedant vartoti papildus, būtina pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju ir atlikti kraujo tyrimus.

Selenas. Tai vienas svarbiausių mineralų skydliaukei. Selenas veikia kaip antioksidantas ir padeda apsaugoti skydliaukės ląsteles nuo pažeidimų. Keli klinikiniai tyrimai parodė, kad 200 mcg seleno (geriausia selenometionino forma) vartojimas kasdien 3–6 mėnesius gali sumažinti ATPO rodiklius iki 40–50 %. Svarbu neperdozuoti, todėl periodiškai tikrinkite seleno kiekį kraujyje.

Mio-inozitolis. Naujausi tyrimai rodo, kad mio-inozitolis, dažnai derinamas su selenu, gali dar efektyviau mažinti antikūnus ir gerinti TSH rodiklius. Jis padeda reguliuoti hormonų balansą ir mažina oksidacinį stresą.

Vitaminas D. Beveik visiems pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, nustatomas vitamino D trūkumas. Šis vitaminas yra galingas imuninės sistemos reguliatorius. Siektina norma kraujyje sergant Hašimoto liga turėtų būti aukštesnė nei standartinė – apie 60–80 ng/ml (arba 150–200 nmol/l).

Stresas ir antinksčių nuovargis

Fiziologinis ir emocinis stresas yra tiesiogiai susijęs su skydliaukės sveikata. Lėtinis stresas skatina kortizolio išsiskyrimą, kuris slopina skydliaukės funkciją ir silpnina imuninę sistemą, leisdamas autoimuniniams procesams paūmėti.

Norint suvaldyti ligą, būtina peržiūrėti savo gyvenimo būdą:

  • Miegas: Būtina miegoti 7–9 valandas, einant gulti iki 23 valandos.
  • Lengvas judėjimas: Intensyvios treniruotės (pvz., HIIT, krosfitas) gali dar labiau išvarginti organizmą. Rekomenduojama rinktis vaikščiojimą, jogą, pilatesą ar plaukimą.
  • Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, kvėpavimo pratimai ar buvimas gamtoje mažina kortizolio lygį ir padeda kūnui persijungti į gijimo režimą.

Aplinkos toksinai

Mūsų endokrininę sistemą veikia ir aplinkos toksinai, vadinami endokrininės sistemos ardytojais. Bisfenolis A (BPA), ftalatai, sunkieji metalai (gyvsidabris, švinas) gali imituoti hormonus arba blokuoti jų receptorius.

Patarimai toksinų mažinimui:

  • Venkite plastikinių indų ir butelių, ypač kaitinant maistą.
  • Naudokite natūralią kosmetiką ir buitinę chemiją.
  • Filtruokite geriamąjį vandenį, kad pašalintumėte fluorą ir chlorą (kurie konkuruoja su jodu skydliaukėje).

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šiame skyriuje atsakome į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie skydliaukės antikūnus ir ligos valdymą.

Ar įmanoma visiškai išgydyti Hašimoto tiroiditą?

Autoimuninės ligos tradiciškai laikomos lėtinėmis, t. y. neišgydomomis, tačiau galima pasiekti ilgalaikę remisiją. Tai reiškia, kad ATPO rodikliai nukrenta iki normos ribų, skydliaukės audinio naikinimas sustoja, o simptomai išnyksta. Daugelis žmonių remisijoje gyvena pilnavertį gyvenimą be vaistų arba su minimaliomis dozėmis.

Kaip dažnai reikia tikrinti ATPO rodiklius?

Jei aktyviai keičiate gyvenimo būdą ir mitybą, antikūnus rekomenduojama tikrinti kas 3–4 mėnesius. Antikūnai kinta lėtai (jų pusėjimo laikas yra ilgas), todėl tikintis rezultatų po savaitės ar dviejų, galima nusivilti. TSH rodiklius galima tikrinti dažniau – kas 6–8 savaites.

Ar geriant tiroksiną (Levothyroxine) antikūnai sumažės?

Dažniausiai ne. Tiroksinas yra sintetinis hormonas, skirtas kompensuoti skydliaukės hormono trūkumą kraujyje. Jis sprendžia hipotirozės (pasekmės) problemą, bet tiesiogiai neveikia imuninės atakos. Todėl net ir vartojant vaistus bei turint normalų TSH, žmogus gali jaustis prastai, jei ATPO išlieka aukšti.

Ar jodas yra saugus turint aukštus ATPO?

Su jodu reikia elgtis labai atsargiai. Nors jodas būtinas skydliaukės hormonų gamybai, esant aktyviam autoimuniniam procesui (aukštiems ATPO), didelės jodo dozės gali veikti kaip „benzinas į ugnį” ir paskatinti dar stipresnį uždegimą. Jodo papildus galima vartoti tik prižiūrint patyrusiam specialistui ir tik subalansavus kitus mikroelementus (ypač seleną).

Nuoseklumas ir kantrybė sveikimo kelyje

Skydliaukės veiklos atkūrimas ir antikūnų mažinimas nėra sprintas – tai maratonas. Imuninė sistema per vieną dieną neišsibalansavo, todėl ir pusiausvyrai atgauti prireiks laiko. Dažniausiai pacientai pirmuosius reikšmingus savijautos pokyčius pajunta po 1–3 mėnesių, o laboratorinių tyrimų pagerėjimas gali užtrukti nuo pusmečio iki metų.

Svarbiausia yra nenuleisti rankų, jei iš karto nematote rezultatų. Kiekvienas organizmas yra unikalus, todėl tai, kas veikia vienam, gali netikti kitam. Stebėkite savo kūną, veskite mitybos dienoraštį ir bendradarbiaukite su gydytoju, kuris palaiko holistinį požiūrį į sveikatą. Sumažinti ATPO rodiklius yra realu, o kartu su tuo sugrįžta ir gyvenimo džiaugsmas, energija bei gera savijauta.