Senatvė, lėtinės ligos ar staigios traumos dažnai užklumpa šeimas nepasiruošusias. Kai artimajam prireikia nuolatinės pagalbos, vaikai ar kiti giminaičiai susiduria ne tik su emociniu krūviu, bet ir su painiu biurokratiniu mechanizmu. Dažnas pilietis tiesiog nežino, nuo ko pradėti, kokios institucijos atsakingos už slaugos nustatymą ir kokia finansinė bei socialinė parama priklauso slaugomam asmeniui. Nors procesas gali pasirodyti sudėtingas ir ilgas, aiškus žingsnių suvokimas ir tinkamas dokumentų paruošimas gali žymiai palengvinti šią naštą. Svarbu suprasti, kad slaugos poreikio nustatymas nėra tik formalumas – tai teisinis pagrindas gauti finansines kompensacijas, kurios padeda padengti brangiai kainuojančias higienos priemones, vaistus ar slaugytojo paslaugas.
Slaugos ir priežiūros poreikių skirtumai: ką būtina žinoti?
Prieš pradedant dokumentų tvarkymą, būtina atskirti dvi pagrindines sąvokas, kurias dažnai painioja gyventojai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Nuo to, kuris poreikis bus nustatytas, priklauso ir išmokų dydis, ir teikiamos paslaugos.
Slauga paprastai nustatoma sunkesnės būklės pacientams. Tai asmenys, kurie negali patys atlikti pagrindinių gyvybinių funkcijų (valgyti, apsirengti, judėti, atlikti higienos procedūrų) ir kuriems reikalinga nuolatinė, visą parą trunkanti kito asmens pagalba. Dažniausiai tai gulintys ligoniai arba asmenys su sunkia demencija.
Tuo tarpu priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas tiems, kurie iš dalies yra savarankiški, tačiau jiems reikia pagalbos buityje, tvarkant finansus ar saugiai judant aplinkoje. Finansinė kompensacija už slaugą yra didesnė nei už priežiūrą, todėl labai svarbu objektyviai įvertinti artimojo būklę.
Pirmasis žingsnis – vizitas pas šeimos gydytoją
Visas procesas prasideda gydymo įstaigoje, prie kurios senyvo amžiaus žmogus yra prisirašęs. Nereikėtų iš karto kreiptis į socialinės paramos skyrius ar neįgalumo nustatymo tarnybas, nes be medicininio pagrindo šios įstaigos negalės pradėti procedūrų.
Kreipiantis į šeimos gydytoją, reikia aiškiai išsakyti tikslą – siuntimas specialiesiems poreikiams nustatyti. Gydytojas privalo atlikti šiuos veiksmus:
- Įvertinti bendrą paciento sveikatos būklę, peržiūrėti ligos istoriją.
- Jei reikia, nusiųsti pacientą papildomoms konsultacijoms pas gydytojus specialistus (pvz., neurologą, psichiatrą, kardiologą ar traumatologą). Tai ypač svarbu, jei slauga reikalinga dėl specifinių susirgimų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos ar po insulto.
- Užpildyti siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau vadintą NDNT). Tai yra forma Nr. E027, kurioje aprašomos diagnozės ir funkciniai sutrikimai.
Svarbu žinoti, kad jei pacientas yra gulintis ir negali atvykti į polikliniką, šeimos gydytoją galima išsikviesti į namus. Gydytojas namuose įvertins būklę ir dokumentus užpildys nuotoliniu būdu.
Specialieji klausimynai ir savarankiškumo vertinimas
Sprendimas dėl slaugos skiriamas ne tik remiantis diagnoze (pvz., „senatvinė demencija“ ar „klubo lūžis“), bet ir remiantis realiu žmogaus gebėjimu pasirūpinti savimi. Tam naudojami specialūs vertinimo instrumentai, iš kurių populiariausias yra Barthel indeksas.
Šį vertinimą atlieka gydytojas arba slaugytojas, o vėliau duomenis tikrina socialiniai darbuotojai arba Agentūros specialistai. Barthel indeksas vertina asmens gebėjimą:
- Savarankiškai valgyti;
- Persikelti iš lovos į kėdę;
- Naudotis tualetu;
- Maudytis ir rūpintis asmens higiena;
- Kontroliuoti tuštinimąsi ir šlapinimąsi;
- Laisvai judėti lygiu paviršiumi ir lipti laiptais.
Kuo mažiau balų surenkama šiame teste, tuo didesnė tikimybė gauti pirmojo lygio (didžiausią) slaugos kompensaciją. Jei asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimų, papildomai atliekamas MMSE (Mini-Mental State Examination) testas pažinimo funkcijoms įvertinti.
Dokumentai, kuriuos būtina pateikti
Kai šeimos gydytojas elektroniniu būdu išsiunčia medicininius dokumentus į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra), patys artimieji arba pats senyvo amžiaus asmuo taip pat turi pateikti prašymą. Tai galima padaryti atvykus į Agentūros skyrių, paštu arba elektroniniu būdu.
Pagrindinių dokumentų sąrašas:
- Prašymas nustatyti specialiuosius poreikius. Formą galima gauti vietoje arba atsisiųsti iš Agentūros interneto svetainės.
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Tinka Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė. Jei dokumentus teikia įgaliotas asmuo, reikalingas ir jo pasas bei atstovavimą patvirtinantis dokumentas.
- Nuotrauka (3×4 cm). Ji reikalinga neįgaliojo pažymėjimui pagaminti. Daugelis Agentūros skyrių dabar gali nufotografuoti vietoje, tačiau jei dokumentai siunčiami paštu, nuotrauką būtina pridėti (skaitmeninę arba fizinę).
- Išsilavinimą patvirtinantys dokumentai (nebūtina, bet rekomenduotina). Kartais tai reikalinga darbingumo lygiui nustatyti, nors senyvo amžiaus žmonėms dažniausiai nustatomi tik specialieji poreikiai.
Jei asmuo pats negali pasirašyti prašymo (dėl fizinės negalios ar psichinės būklės), tai gali padaryti jo teisiškai patvirtintas atstovas (pagal notaro patvirtintą įgaliojimą) arba, jei asmuo pripažintas neveiksniu, teismo paskirtas globėjas.
Procesas Agentūroje ir terminai
Gavusi visus dokumentus (tiek medicininius iš gydytojo, tiek prašymą iš asmens), Agentūra priima sprendimą. Įprastai sprendimas turi būti priimtas per 15–20 darbo dienų. Tačiau, jei dokumentai užpildyti netiksliai arba trūksta informacijos, procesas gali užtrukti, nes Agentūra kreipsis į gydymo įstaigą dėl papildymo.
Svarbi naujovė: daugeliu atvejų senyvo amžiaus žmogui nebereikia pačiam vykti į komisiją. Sprendimai vis dažniau priimami „už akių“, remiantis pateikta medicinine dokumentacija ir užpildytais klausimynais. Išimtinais atvejais, kai kyla neaiškumų dėl savarankiškumo lygio, Agentūros darbuotojai gali atvykti į asmens namus (arba ligoninę/globos namus) įvertinti situacijos realybėje.
Finansinė parama: slaugos išlaidų tikslinė kompensacija
Nustačius specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, asmeniui priklauso tikslinė kompensacija. Jos dydis priklauso nuo nustatyto lygio:
- I lygio slaugos poreikis – skiriama didžiausia kompensacija, kai asmuo yra visiškai priklausomas nuo kitų.
- II lygio slaugos poreikis – skiriama šiek tiek mažesnė kompensacija, kai asmeniui reikia nuolatinės slaugos, tačiau kai kurias funkcijas jis atlieka dalinai.
Pinigai mokami kas mėnesį. Norint juos gauti, po Agentūros sprendimo reikia kreiptis į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba užpildyti prašymą per SPIS sistemą (Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą). Išmoka skiriama nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas Agentūroje, todėl net jei procesas užtruks mėnesį, pinigai bus išmokėti atbuline data.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galima tvarkyti dokumentus slaugai gauti, kol žmogus dar guli ligoninėje?
Taip, netgi rekomenduojama. Ligoninės gydantis gydytojas gali paruošti visus reikiamus išrašus ir nusiųsti duomenis į Agentūrą. Tai sutaupo laiko, nes išėjus iš ligoninės nereikės laukti vizito pas šeimos gydytoją.
Ką daryti, jei senyvas žmogus atsisako pasirašyti dokumentus ar vykti pas gydytojus dėl demencijos?
Tai sudėtinga teisinė situacija. Jei asmuo nesuvokia savo veiksmų, artimieji turi kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir globėjo paskyrimo. Tik tapus oficialiu globėju, galima tvarkyti dokumentus be ligonio parašo. Laikinas sprendimas – notarinis įgaliojimas, jei asmuo dar geba suvokti jo prasmę pasirašymo metu.
Ar slaugos pinigai gali būti pervedami į vaiko ar anūko sąskaitą?
Tiesiogiai – ne, nebent yra notarinis įgaliojimas tvarkyti finansus arba asmuo yra oficialus globėjas. Įprastai pinigai pervedami į paties slaugomo asmens banko sąskaitą arba pristatomi per Lietuvos paštą į namus.
Kiek laiko galioja nustatytas slaugos poreikis?
Senyvo amžiaus žmonėms (sukakusiems senatvės pensijos amžių) specialieji poreikiai dažniausiai nustatomi neterminuotai. Tai reiškia, kad pakartotinai eiti į komisiją nebereikės, nebent sveikatos būklė pasikeistų ir norėtumėte prašyti didesnio poreikio (pvz., vietoj priežiūros – slaugos).
Praktiniai patarimai organizuojant slaugą namuose
Gavus sprendimą dėl slaugos ir paskirtą finansavimą, iššūkiai nesibaigia. Piniginė kompensacija yra svarbi, tačiau dažnai jos nepakanka pilnai padengti privačių slaugos namų kainos ar samdyti profesionalų slaugytoją visą parą. Todėl svarbu pasidomėti ir socialinėmis paslaugomis (paslauga į namus), kurias teikia savivaldybės. Socialiniai darbuotojai gali atvykti į namus kelis kartus per savaitę, atnešti maisto, padėti susitvarkyti buityje ar nuprausti ligonį.
Taip pat verta žinoti, kad nustačius didelius specialiuosius poreikius, asmeniui gali priklausyti techninės pagalbos priemonės: funkcinė lova, čiužinys nuo pragulų, vežimėlis ar vaikštynė. Dėl šių priemonių reikia kreiptis į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą. Dokumentų tvarkymas yra tik pirmoji dalis – tinkamas aplinkos pritaikymas ir pagalbos priemonių gavimas yra esminis faktorius, leidžiantis oriai prižiūrėti senyvą žmogų namų sąlygomis.
