Atšilus orams ir gamtai bundant iš žiemos miego, kartu su pirmaisiais žiedais pasirodo ir vieni pavojingiausių kraujasiurbių parazitų – erkės. Kiekvienas pasivaikščiojimas miške, parke ar net savame sode gali baigtis nemaloniu radiniu ant odos. Nors apie erkių platinamas ligas kalbama kasmet, pamačius įsisiurbusį voragyvį daugelį žmonių vis dar ištinka panika. Baimė padaryti kažką ne taip dažnai paskatina griebtis senų, „liaudiškų“ metodų, kurie ne tik nepadeda, bet ir gali drastiškai padidinti užsikrėtimo riziką. Medicinos specialistai vieningai sutaria: greitis yra svarbu, tačiau teisinga technika – dar svarbiau. Tad ką daryti pastebėjus įsisiurbusią erkę ir kokio veiksmo jokiu būdu negalima atlikti?
Viena lemtinga klaida, kurios privalote vengti
Prieš aptariant teisingą erkės ištraukimo eigą, būtina pradėti nuo to, ko daryti griežtai negalima. Gydytojai nuolat įspėja apie vieną populiarią klaidą, kuri vis dar plačiai paplitusi visuomenėje. Tai – bandymas erkę „uždusinti“ arba palengvinti jos ištraukimą naudojant riebalus.
Neretai žmonės, vadovaudamiesi senais patarimais, ant įsisiurbusios erkės tepa aliejų, sviestą, vazeliną, spiritą ar net nagų laką. Tikima, kad tai privers parazitą atsipalaiduoti ir jis pats išlįs arba jį bus lengviau ištraukti. Tai yra visiškas mitas ir labai pavojinga praktika.
Kai erkė yra užpilama aliejumi ar kita dusoančia medžiaga, ji patiria didžiulį stresą ir ima dusti. Dėl deguonies trūkumo parazitas pradeda vemti – atpila savo skrandžio turinį tiesiai į žmogaus kraują. Būtent erkės žarnyne ir seilių liaukose kaupiasi pavojingų ligų sukėlėjai, tokie kaip Laimo ligos bakterijos (borelijos) ar erkinio encefalito virusas. Tad bandydami „švelniai“ pašalinti erkę su riebalais, jūs patys mechaniškai sušvirkšciate užkratą į savo organizmą, taip smarkiai padidindami tikimybę susirgti.
Teisingi įrankiai ir pasiruošimas
Norint sėkmingai ir saugiai pašalinti erkę, nereikia sudėtingos chirurginės įrangos, tačiau plikomis rankomis to daryti taip pat nerekomenduojama. Jei liečiate erkę pirštais, vėliau netyčia palietę akis ar gleivinę galite pernešti infekciją. Geriausia turėti šiuos įrankius:
- Pincetas: Geriausiai tinka smailiais galais (kosmetinis arba specialus, skirtas erkėms). Bukas pincetas gali suspausti erkės pilvelį, o tai taip pat pavojinga.
- Pirštinės: Jei turite galimybę, mūvėkite vienkartines medicinines pirštines.
- Dezinfekcinis skystis: Spiritas, jodo tirpalas arba vanduo su muilu žaizdos apiplovimui po procedūros.
Jei po ranka neturite pinceto, vaistinėse galima įsigyti specialių „kilpelių“ ar „laso“ tipo traukiklių, kurie veikia efektyviai ir neleidžia suspausti erkės pilvo. Tačiau paprastas, smailus pincetas yra universaliausia priemonė.
Žingsnis po žingsnio: kaip taisyklingai ištraukti erkę
Gydytojai pabrėžia, kad procedūra turi būti atliekama ramiai ir užtikrintai. Štai tiksli instrukcija, kaip tai padaryti:
- Suimkite erkę: Pincetu suimkite erkę kuo arčiau savo odos, t. y. už jos galvutės (straubliuko). Jokiu būdu negriebkite už pilvelio. Suspaudus pilvelį, į kraują gali patekti papildoma dozė užkrato.
- Traukite: Lėtu, tolygiu judesiu traukite erkę tiesiai į viršų. Nesukiokite erkės į kairę ar į dešinę. Nors liaudyje sklando gandas, kad erkę reikia „išsukti“ (vieni sako pagal laikrodžio rodyklę, kiti – prieš), tai yra netiesa. Erkės straubliukas turi mažus dantukus, kurie įsitvirtina odoje tarsi inkaras. Sukiojant erkę, galvutė dažniausiai nutrūksta ir lieka odoje.
- Įvertinkite rezultatą: Ištraukę parazitą, apžiūrėkite jį. Ar matote galvutę? Jei taip – puiku. Jei odoje liko mažas juodas taškelis (erkės galvutė), nepanikuokite.
- Dezinfekcija: Įkandimo vietą kruopščiai nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite spiritu arba jodu. Taip pat nusiplaukite rankas ir dezinfekuokite pincetą.
Ką daryti, jei erkės galvutė liko odoje?
Tai viena dažniausių baimių, su kuria susiduria žmonės, traukdami erkę namų sąlygomis. Gydytojai ramina: jei traukiant erkę jos galvutė nutrūko ir liko odoje, didelio pavojaus tai nekelia. Ligos sukėlėjai dažniausiai yra erkės pilve, todėl pati galvutė be kūno infekcijos nebeplatina.
Likusį odoje straubliuką organizmas traktuoja kaip paprastą svetimkūnį (pavyzdžiui, rakštį). Po kelių dienų oda pati jį pašalins natūralaus atsinaujinimo proceso metu. Jei bandysite krapštyti likusią galvutę adata ar pjaustyti odą, rizikuojate sukelti antrinę bakterinę infekciją, kuri gali būti pavojingesnė nei pati likusi erkės dalis. Tiesiog dezinfekuokite vietą ir palikite ją ramybėje.
Kada laikas yra kritinis veiksnys?
Svarbu suprasti skirtumą tarp Laimo ligos ir erkinio encefalito perdavimo mechanizmų. Erkinis encefalitas yra virusinė liga, o virusas yra erkės seilių liaukose. Tai reiškia, kad užsikrėsti galima vos per kelias minutes nuo įkandimo pradžios. Čia greitas ištraukimas gali ir nepadėti, todėl vienintelė patikima apsauga yra skiepai.
Laimo liga yra bakterinė infekcija (boreliozė). Bakterijos gyvena erkės žarnyne. Kad jos nukeliautų iki žmogaus kraujo, erkė turi būti prisisiurbusi tam tikrą laiką – dažniausiai nuo 24 iki 48 valandų. Todėl, jei pastebėjote erkę ir ją taisyklingai ištraukėte iškart po pasivaikščiojimo, tikimybė susirgti Laimo liga yra labai maža. Kuo ilgiau erkė maitinasi, tuo rizika didesnė.
Simptomų stebėjimas: į ką atkreipti dėmesį?
Ištraukus erkę, darbas nesibaigia. Būtina stebėti savo sveikatą ir įkandimo vietą apie 30 dienų. Štai pagrindiniai signalai, kurių negalima ignoruoti:
Migruojanti eritema (Laimo liga)
Tai klasikinis Laimo ligos požymis, pasireiškiantis 60–80 % užsikrėtusiųjų. Aplink įkandimo vietą atsiranda raudona dėmė, kuri plečiasi, o jos centras gali tapti blyškesnis, suformuojant vadinamąjį „taikinio“ vaizdą. Dėmė dažniausiai neskausminga, neniežti, bet jos skersmuo didėja (gali siekti 5 cm ir daugiau). Pastebėjus tokią dėmę, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl antibiotikų kurso.
Gripą primenantys simptomai (Erkinis encefalitas)
Erkinis encefalitas dažnai pasireiškia dviem bangomis. Pirmoji banga primena gripą: pakyla temperatūra, skauda kaulus, raumenis, galvą, jaučiamas bendras silpnumas. Šie simptomai atsiranda praėjus kelioms dienoms ar porai savaičių po įkandimo. Vėliau gali sekti apgaulingas pagerėjimas, po kurio smogia antroji banga su stipriais galvos skausmais, pykinimu, sprando stingimu – tai jau centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie erkių traukimą ir prevenciją.
Ar verta ištrauktą erkę vežti į laboratoriją tyrimams?
Gydytojai to daryti nerekomenduoja. Net jei tyrimas parodys, kad erkė buvo infekuota, tai nereiškia, kad ji spėjo perduoti ligą jums. Ir atvirkščiai – neigiamas atsakymas gali suteikti klaidingą saugumo jausmą (pvz., galėjo įkąsti kita, nepastebėta erkė). Geriau stebėti savo organizmą, o ne tirti erkę.
Ar saugu erkę išmesti į šiukšliadėžę?
Geriausia erkę sunaikinti, kad ji negalėtų įsisiurbti niekam kitam. Tiesiog išmesti ją gyvą į šiukšliadėžę nėra saugu – ji gali išropoti. Rekomenduojama ją sutraiškyti tarp popieriaus lapų (neliest plikais pirštais), sudeginti arba nuleisti į klozetą. Jei esate gamtoje, būkite tikri, kad erkė tikrai negyva.
Ką daryti, jei po ištraukimo vieta paraudo, bet dėmė nesiplečia?
Mažas, monetos dydžio paraudimas ar gumbelis iškart po ištraukimo yra normali odos reakcija į vabzdžio įkandimą (kaip ir uodo atveju). Tai nėra Laimo ligos požymis. Susirūpinti reikia tada, jei paraudimas atsiranda po kelių dienų ar savaičių ir ima plėstis.
Ar drabužiai tikrai apsaugo nuo erkių?
Taip, šviesūs drabužiai padeda lengviau pastebėti ropojančią erkę. Svarbu, kad drabužiai būtų sandarūs: kelnės sukištos į kojines, marškiniai – į kelnes. Taip erkei bus sunkiau pasiekti jūsų odą. Taip pat rekomenduojama naudoti repelentus, kurių sudėtyje yra DEET arba permetrino (pastarasis skirtas tik drabužiams).
Prevencijos svarba ir realybė
Nors techninės žinios, kaip ištraukti erkę, yra būtinos kiekvienam, geriausia apsauga visada išlieka prevencija. Erkinis encefalitas yra liga, kuri gali visam gyvenimui palikti liekamuosius reiškinius, tokius kaip paralyžius, klausos sutrikimai ar nuolatiniai galvos skausmai. Kadangi specifinio gydymo nuo šio viruso nėra (gydomi tik simptomai), skiepai yra vienintelė moksliškai patvirtinta ir efektyvi priemonė apsisaugoti. Vakcinacijos efektyvumas siekia iki 99 %.
Tuo tarpu nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl čia svarbiausia – atidumas. Grįžus iš gamtos, būtina atlikti visą kūno apžiūrą. Erkės mėgsta šiltas, drėgnas kūno vietas, kur oda plonesnė: pakinklius, kirkšnis, pažastis, sritį už ausų, kaklą ir plaukų liniją. Vaikams erkės dažnai įsisiurbia į galvą. Nereikėtų pamiršti ir augintinių – šunys ir katės dažnai parneša erkes į namus, kurios vėliau gali perlipti ant šeimininkų. Reguliarus augintinių apdorojimas specialiais lašais ar antkakliais apsaugo ne tik juos, bet ir jus.
Atminkite, kad erkės aktyvios ne tik gūdžiuose miškuose. Miesto parkai, skverai, sodybos su aukštesne žole yra puikios veisimosi vietos šiems voragyviams. Todėl budrumas turėtų tapti įpročiu viso šiltojo sezono metu, nuo ankstyvo pavasario iki pat vėlyvo rudens šalnų.
